„Mes jų turime šiandien apie 250“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Kaip BNS anksčiau nurodė Valstybės sienos apsaugos tarnyba, didžioji dauguma šių žmonių iš Lietuvos pabėgo leidus jiems laisvai judėti.

Dalis neteisėtai atvykusių migrantų buvo sugrąžinti į kilmės šalis, dar maždaug pusantro šimto jų suteiktas prieglobstis.

A. Bilotaitės teigimu, šiuo metu Europos Sąjungoje išskiriamos penkios didžiausios migracijos kryptys. Viena iš jų – per rytinę Bendrijos sieną: Lietuvą, Latviją ir Lenkiją.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad rytinė kryptis yra vienintelė, kur „mažėja migracijos srautas“.

Tuo metu Lietuvoje bandymų kirsti sieną iš Baltarusijos pusės kiekis išlieka panašus kaip ir pernai. A. Bilotaitė pabrėžia, jog priimtos priemonės dėl apgręžimo ir fizinio barjero duoda teigiamų rezultatų, mat be jų prognozuotos augimo tendencijos.

„Iki tol matėme tikrai augimą ir kol nebuvo priimti nacionaliniai, regioniniai sprendimai, tol buvo augimas ir tas kelias atrodė kaip perspektyviai augantis“, – sakė ji.

Apgręžimo įstatymas Seime – pavasarį

Šiuo metu apgręžimo politika yra vykdoma remiantis pernai rugpjūtį priimtu ministrės sprendimu. Vidaus reikalų ministerija siekia tai įteisinti įstatymu.

Įstatymo pataisomis būtų nustatyta galimybė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu neįleisti į Lietuvą užsieniečių, ketinančių kirsti ar kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką.

A. Bilotaitė sakė besitikinti, kad šis įstatymas Seimą pasieks pavasarį.

„Tikimės, kad į Seimą jis atkeliaus pavasario sesijoje“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.

Kai kurie kritikai sako, kad šiuos veiksmus galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ Fundamentalių teisių biuras yra sukritikavęs Lietuvą dėl pasieniečių taikomo kolektyvinio migrantų atstūmimo.

Paklausta, ar dėl šio įstatymo Lietuva nesulauks pastabų iš Briuselio, A. Bilotaitė pabrėžė, kad panašų įstatymą yra priėmusi Estija, kuri tokių pastabų negavo.

„Mes nuo pat pradžių laikomės labai nuoseklios pozicijos, kad tarptautinis teisinis reglamentavimas neatitinka nūdienos aktualijų. (...) Europos Sąjunga mus girdi, bet procedūros labai lėtai juda“, – sakė ministrė.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją