Ji Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos posėdyje Liuksemburge pristatė Lietuvos inicijuotus siūlymus dėl Bendrijos išorinės sienos apsaugos.
„Mes turime žymiai didesnį svorį Europos Komisijai – tai jau nebe viena Lietuva, bet 14 valstybių ES išsako tokią rimtą poziciją, tai yra tikrai stiprus signalas, nes komisija turiteisėkūrinę iniciatyvą ir mes tikimės, kad mūsų spaudimas ir stipri pozicija 14 šalių paskatins EK imtis tos teisėkūrinės iniciatyvos“, – penktadieį BNS iš Liuksemburgo sakė ministrė.
Posėdyje pristatytas 12 šalių pasirašytas laiškas, kuriuo Europos Komisija raginama spartinti pokyčius išorės sienų apsaugos ir migracijos srityse. Pasak A. Bilotaitės, posėdžio metu palaikymą kreipimuisi išreiškė dar dvi šalys – papildomai Rumunija ir Slovėnija.
Ministrė teigė, kad šį klausimą taip pat turėtų nagrinėti Europos Vadovų Taryba (EVT).
„EVT galima nustatyti tam tikras strategines gaires ir pakviesti komisiją pateikti teisėkūrinius pasiūlymus. Mes turime veikti dviem frontais: mes dirbame iš savo pusės kaip Vidaus reikalų ministerija, Prezidentūra šitą klausimą kels EVT, tai bendrai darant tokį spaudimą, mes tikimės, kad atsiras sprendimai iš Komisijos, nes jau dabar nebe viena Lietuva kalba“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Ministrės teigimu, barjero klausimas šiuo metu yra svarbiausias, tuo tarpu į migracijos politikos keitimas reikalaus platesnių diskusijų.
„Supratimas ir palaikymas yra. Žinoma, klausimas ne toks paprastas, jis yra sudėtingas, bet visiems yra akivaizdu, tiek mano dvišaliuose susitikimuose, kai kalbuosi, tiek su pačia komisare, kad čia nėra eilinė situacija, kad tikrai valstybėms narėms turi būti sudarytos sąlygos ginti savo nacionalinį saugumą ir šiuo atveju ne tik Lietuvos, bet visos Europos Sąjungos“, – sakė A. Bilotaitė.
Pasako ministrės, ketvirtadienį susitikimo su eurokomisare Ylva Johansson metu ji taip pat išgirdo paramą Lietuvos taikomoms priemonėms.
„Ji labai aiškiai pažymėjo, pasakė aiškią žinutę, kad ji vertina ir išskiria Lietuvą kaip pavyzdį, kaip buvo susitvarkyta, imtasi visų priemonių ir krizė buvo valdoma tikrai, jos nuomone, gerai, kai pavyko suderinti tiek nacionalinio saugumo interesą, tiek europines vertybes“, – sakė A. Bilotaitė.
Į Lietuvą šiais metais atvyko daugiau nei 4100 neteisėtai Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirtusių migrantų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.
Siekiant stabdyti neteisėtą migraciją pasienyje su Baltarusija pradėtas statyti fizinis barjeras – pjaunančios vielos užtvaras, o už jos trijų aukštų vielinė tvora. Pirminiais duomenimis, tai Lietuvai kainuos 152 mln. eurų.
ES pareigūnai ne kartą teigė, kad Europos Komisija finansuoja tik tam tikrų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, stebėjimo sistemų įrengimą pasienyje, tačiau „fizinio barjero finansavimo kol kas ES institucijų dokumentuose nėra numatyta“.