Pateikė pasiūlymą dėl nepaprastosios padėties
A. Bilotaitė taip pat teigė, jog siūloma galvoti ir apie nepaprastąj padėtį.
„VRM teikia siūlymą galimai, pagal situaciją, įsivertinti ir galbūt skelbti nepaprastąją padėtį pasienio ruožuose. Mes tokį siūlymą esame pateikę, jis yra vertinamas Vyriausybės lygmenyje“, – teigė ministrė.
A. Bilotaitės tvirtinimu, esant poreikiui, gali būti atstatoma ir kontrolė prie kitų šalių sienų.
„Esant reikalui, vidinių sienų kontrolė gali būti atstotoma. Šiuo metu vertiname, kad naudojamos priemonės yra pakankamos, bet, jeigu matysime, kad reikalinga, tą mechanizmą įjungsime. Šį klausimą esu aptarusi ir su Lenkijos vidaus reikalų ministru“, – teigė ji.
Kreipėsi į teisėsaugą
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė spaudos konferencijoje teigė, jog greitu metu Lietuvoje bus suskaičiuojama jau 3 tūkstančiai neteisėtų migrantų.
„Pirmiausia norėčiau pradėti nuo situacijos. Neteisėtų migrantų skaičius auga labai sparčiai, jau greitu metu turėsime apie 3 tūkst. neteisėtų migrantų Lietuvoje. Reikia pažymėti, kad kritinė masė šių žmonių yra apgyvendinti pasienio užkardose. Tai reiškia, kad mūsų pasienio pareigūnai šiuo metu negali vykdyti savo pareigų“, – sakė ministrė.
Ji pabrėžė, kad užkardos nėra tinkama vieta neteisėtiems migrantams.
„Tai, kas vakar įvyko Rūdninkų poligone yra akivaizdi piktybinį provokacija“, – teigė A. Bilotaitė.
Ministrė stebėjosi ir kėlė klausimą – ką prie poligono gynė žmonės. Nes teritorija yra aptverta, saugoma kameromis ir toli nuo gyvenamųjų vietų.
Ji teigė, jog dėl protesto akcijos kreipėsi į teisėsaugos institucijas.
„Tai nebuvo taiki protesto akcija, kaip buvo bandoma pabrėžti ir akcentuoti. Žmonės, kurie dalyvavo šitose nukreiptoje akcijoje įsiveržė į poligono teritoriją, puolė pareigūnus, padegė padangas. Ir suprantama, kad tai yra nusikalstama veika tokiame sukarintame objekte. Todėl aš kreipiausi į policiją, Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat noriu pažymėti, kad aš ją vertinu kaip provokaciją ir atvirą antivalstybinę veiklą. Todėl kreipiausi į Valstybės saugumo departamentą, kad būtų įvertinta situacija“, – tikino A. Bilotaitė.
Ministrė pažymėjo, kad didžioji dalis protestuotojų nebuvo vietos gyventojai.
„Bendrai mes matome, kad tai yra tam tikri judėjimai, tam tikri asmenys, kurie dalyvauja vienose ar kituose procesuose“, – sakė ministrė.
Rūdninkuose sužaloti du pareigūnai
Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas generolas Ričardas Pocius teigė, kad vakarykštis protestas Rūdninkų poligone turėjo tikslą padegti būsimą palapinių miestelį, skirtą neteisėtiems migrantams apgyvendinti.
Jis akcentavo, kad minėta teritorija yra sukarinta, o pagrindiniai neramumai prasidėjo 21–22 valandą.
„Vakar vakare turėjome rimtą incidentą. Buvo įsiveržta į mūsų karinę teritoriją, padegtos padangos. Tikslai du: arba padegti stovyklą, ruošiamą pabėgėliams, arba nukreipti mūsų apsaugos pajėgų į tą būsimą gaisrą“, – teigė generolas.
R. Pociaus teigimu, Rūdninkuose buvo sužaloti du pareigūnai.
„Pasikėsinta į mūsų sargybą, du pareigūnai sužaloti, iškviestos mūsų spec. pajėgos, kurie atblokavo išvažiavimą/išvažiavimą, užgesino gaisrą ir kartu su Priešgaisrinio gelbėjimo tarnyba įvedė tvarką“, – sakė pareigūnas.
VST pareigūnai, pasak jo, iš poligono gavo galimybę išvažiuoti tik apie 5 val ryto – darbuotojai buvo priversti likti teritorijoje.
„Akivaizdu, kad tam buvo ruoštasi, nes šiaip sunkvežimio padangų bet kaip su žiebtuvėliu neuždegsi. Buvo pasiruošta, buvo praeita ne pro įėjimo/išėjimo punktą, bet iš kitos pusės tvoros, kur tvora pažeidžiama. Iš ten įeita ir padegtos padangos“, – kalbėjo R. Pocius.
Pareigūnams bandant nuraminti į teritoriją įsiveržusius asmenis, pasak VST vado, įvyko pasipriešinimas, panaudotos ašarinės dujos.
„Mūsų pareigūnai yra ginkluoti, bet jėga turi būti adekvati jėgai. Buvo susikibta, buvo imtynės, teko panaudoti ašarines dujas“, – paaiškino R. Pocius.
Minėti asmenys, padegę padangas, kaip informavo generolas, perduoti policijai. Pareigūnų sužalojimai nesunkūs.
„Toliau vyksta stovyklos įrengimas, yra sustiprinta apsauga, tarnyba eina pagal procesą“, – pridūrė R. Pocius.
Atvyko iš visos Lietuvos
Policijos generalinis komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas pasakojo, kad policija pirmadienį po 17 valandos gavo pranešimą apie tai, kad kelias į Rūdninkų poligoną yra užblokuotas.
„Reaguodami išsiuntėme policijos ekipažą. Ir jie pastebėjo ne mažą minią žmonių, kurie buvo tikrai gana agresyviai nusiteikę. Buvo užblokavę transporto judėjimą. Po pirminių policijos pareigūnų raginimų nutraukti neteisėtus veiksmus, žinoma, minia nereagavo. Tuomet mobilizavome didesnes policijos pajėgas, sutelkėme jas būtent Rūdninkų poligono prieigose ir vykdėme operacijas, kurios metu nustūmėme nuo kelio protestuojančius, keletas jų buvo sulaikyti, nes kažkiek aktyviau priešinosi ir nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų“, – sakė A. Paulauskas.
Jis teigė, keli asmenys buvo sulaikyti dėl administracinių nusižengimų – teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas.
A. Paulauskas teigė, jog šioje situacijoje pareigūnų panaudota jėga ir priemonės buvo adekvačios situacijai.
Policijos atstovas teigė, jog protesto akcijos Rūdninkuose turi visas „gerai suplanuotos akcijos požymius“.
„Tai tikrai nėra tik vietinės bendruomenės nedidelis protestas dėl migrantų patalpinimo. Netgi ta geografija žmonių, kurie buvo susirinkę šioje akcijoje tikrai įrodo, jog žmonės atvyko net iš kitų Lietuvos kampelių. O tai parodo, kad tai yra tikrai gerai organizuota akcija, nukreipta pakenkti ir sutrukdyti neteisėtų migrantų apgyvendinimą Lietuvoje“, – sakė A. Paulauskas.
Premjerės patarėjas: įvykių Rūdninkuose nepavadinsi taikia akcija
Ministrės pirmininkės patarėjas Kęstutis Lančinskas pabrėžė, kad kiekvienoje demokratinėje šalyje piliečiai turi teisę išsakyti savo nuomonę, „bet tą galima daryti tik įstatymų leidžiamu būdu, taikiai“.
„To, kas vakar buvo Rūdninkų miestelyje, niekaip nepavadinsi taikia akcija ar noru išreikšti savo nuomonę, todėl, mūsų vertinimu, tarnybos reagavo adekvačiai į susidariusią situaciją ir priėmė teisingus sprendimus, dėl to esame jiems labai dėkingi“, – pabrėžė K. Lančinskas.
Pareigūnai, pasak jo, jėgą naudojo minimaliai ir darbą atliko profesionaliai.
„Tai, kad dalis tos susirinkusiųjų minios sugrįžo daug vėliau į teritoriją ir ėmėsi prievartos veiksmų rodo, kad tai nebuvo vietos gyventojų akcija. Tai buvo suplanuotas renginys, tikslu pasipriešinti policijos ir VST pareigūnams“, – konstatavo K. Lančinskas.
Pasipriešinime dalyvavusių žmonių veiksmus tiria teisėsauga.
„Taip, aš matau požymių, kad tai gali būti įvertinta Baudžiamojo kodekso rėmuose, tačiau tai daro prokurorai, ne mes. Galutinio vertinimo reikia palaukti“, – pažymėjo premjerės patarėjas.
Anušauskas: prielaidų skelbti nepaprastąją padėtį nėra
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad šiuo metu nėra prielaidų, kurios leistų šalyje skelbti nepaprastąją padėtį, be to, ji reikšmingai nepadėtų suvaldyti nelegalios migracijos iššūkių.
Anot ministro, tokio teisinio režimo įvedimas „gali būti vertinamas kaip neišvengiamas, jei būtų tokios sąlygos“, bet tikina, kad to galima išvengti, jei pareigūnams pavyks sutarti su gyventojais ir pervežti migrantus į numatytas teritorijas.
„Nenorėčiau spekuliuoti šia tema apskritai, todėl kad prielaidų nepaprastosios padėties įvedimui kol kas nėra ir jeigu jos būtų, būtų visai kita kalba, visai kitas svarstymas (...). Aš manau, kad mes to galime išvengti, tiesiog reikia sutarti, kad būtinus veiksmus, kuriuos Vyriausybės įgaliotos institucijos turi padaryti, jos turi padaryti, su gyventojais vis tiek reikės sutarti bet kokiu atveju. Kokiomis sąlygoms – kitas dalykas“, – BNS antradienį teigė A. Anušauskas.
Pasak jo, norint įvesti nepaprastąją padėti turi būti „grėsmė konstitucinei santvarkai“, t.y. jei tarnybos nebesusitvarkytų su savo užduotimis.
Anot A. Anušausko, neseniai atlikti teisės aktų pakeitimai suteikė nemažai įgaliojimų tarnyboms ir kariuomenei jau dabar paskelbtos ekstremalios situacijos metu, o kariuomenė „teikia didelę paramą“ Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių institucijų pareigūnams.
„Bet įvedus nepaprastąją padėtį, nelabai kas pasikeičia. Nežinau, iš kur tos iliuzijos atėjusios. Jei būna ginkluotas užpuolimas ir karinės teritorijos skelbiamos, tada tiktai keičiasi situacija. Bet tai yra praktiškai karo padėtis, o karo padėtis yra kai būna karinis užpuolimas ar didesnio masto nekarinis, bet ginkluotas išpuolis“, – tvirtino ministras.
Anot jo, įvedus nepaprastąją padėtį, konkrečiose teritorijose galėtų būti apribojamos „piliečių teisės ir galimybės“.
„Pabrėžiu, piliečių. Tai ar mes to norime, jei, manau, galima surasti sutarimą, kad vis dėlto valdžia vykdytų savo funkcijas ir šitas rizikas lokalizuotų? Manau, nepaprastosios padėties jokiais pavidalais nereikia, nes ji nepadėtų kaip nors kitaip valdyti situacijos“, – sakė jis.
A. Anušauskas sako, kad su kariuomenės vadu sutarta, jog siekiant išsklaidyti visuomenės baimes, „jei reikia, kariuomenė prisidės prie stovyklų apsaugos, patruliavimo ir blokavimo, kad gyventojai jaustųsi saugūs“. Tikimasi, kad kariuomenės parama leistų atlaisvinti ir dalį pasieniečių.
Ministras akcentavo, kad esminiai tikslai šiuo metu yra perkelti migrantus iš pasienio užkardų ir atlaisvinti šias patalpas plūstant naujiems užsieniečių srautams ir sustiprinti sienos saugumą.
Pasak jo, nepaprastosios padėties įvedimas, be kita ko, paaštrintų situaciją ir artėjančių Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad“ kontekste.
Apie galimybę įvesti nepaprastąją padėtį antradienį užsiminė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas, Seimo opozicijos lyderis „valstiečių“ atstovas Saulius Skvernelis.
Pasak L. Kasčiūno, tokiu atveju pasienio kontrolę perimtų kariuomenė ir patekimas į Lietuvos teritoriją būtų neįmanomas.
S. Skvernelis teigia, kad šis režimas gali būti įvestas tam tikrose šalies vietovėse dėl migrantų krizės, bet tam reikia visų politinių jėgų sutarimo ir darbo su visuomene.
Nepaprastoji padėtis yra ypatingas teisinis režimas, leidžiantis taikyti laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir laisvėmis apribojimus, gi būti įvedama komendanto valanda.
Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir įstatyme nustatytų nepaprastųjų priemonių.
