Klausimai dėl pasienio saugumo kilo po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie „atviro dangaus“ režimą. Pasak ministrės, turima informacijos, kad nuo spalio mėnesio Kaliningrado – Chrabrovo oro uoste dvejiems metams įvedamas „atviro dangaus“ režimas Turkijos, Sirijos ir Baltarusijos oro linijoms, o su „Belavia“ ir „Turkish airlines“ jau pasirašytos sutartys. Turimais duomenimis, oro uostas taip pat vykdo derybas su partneriais iš Egipto, Sirijos, Etiopijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir Šri Lankos.
„Šiuo metu kažkokių indikacijų, kad yra kažkokių grėsmių, mes neturime. Žinoma, turime tam tikros informacijos, kad Kaliningrade, Chrabrovo oro uoste, yra taikomas dvejus metus „laisvo dangaus“ režimas draugiškoms šalims ir yra sudarytos tam tikros sutartys su atitinkamomis avialinijomis. Tai, matyt, kelia tam tikrų klausimų. Bet mes tai vertiname kaip bandymą po to, kai Europos Sąjungos oro erdvė yra uždaryta Rusijos Federacijai, kaip bandymą rasti kitas kryptis. Žinoma, tai galima vertinti ir kaip galimą galbūt ateityje formuoti naują migracijos kelią, bet šiuo metu jokių indikacijų, kad tai planuojama daryti, kad tai vyksta, neturime“, – pirmadienį Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardoje žurnalistams sakė ministrė.
Pasak A. Bilotaitės, pastarųjų metų patirtys, kai iš Baltarusijos į šalį masiškai plūdo migrantai, ragina institucijas ruoštis visiems įmanomiems scenarijams.
„Kadangi esame jau išmokę pamokas ir žinome, ką reiškia migracijos instrumentalizacija iš Baltarusijos pusės, todėl ruošiamės ir čia tokiems galimiems scenarijams, esame pasidėlioję atitinkamus algoritmus, kaip veiktų mūsų pareigūnai, kaip vyktų neįleidimo sprendimas. (...) Jeigu pradėtų vykti tokie procesai, šis sprendimas taip pat vyktų ir prie Rusijos Federacijos sienos“, – nurodė ji.
Politikė pranešė, kad vidaus reikalų ministerija ruošia Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis būtų įteisintas migrantų neįsileidimo į šalį sprendimas, kai šalyje yra įvesta ekstremali situacija arba nepaprastoji padėtis.
„Labai tikiuosi, kad greitu metu šitos pataisos pasieks Vyriausybę ir vėliau bus svarstomos Lietuvos Respublikos Seime“, – nurodė ministrė.
„Mūsų labai aiški žinia – mūsų siena pažeidėjams yra uždaryta ir tikrai stovėsime principingai. Tas sprendimas galioja prie Baltarusijos sienos, jis, jeigu reikės, bus įjungtas ir prie sienos su Rusijos Federacija“, – teigė ji.
Ministrė pabrėžė, kad Lietuvos ir Kaliningrado siena yra tinkamai apsaugota tiek fizinio barjero, tiek sienos stebėjimo sistemų.
„Su Rusijos Federacija mes turime padengę 100 proc. mūsų sienos sienų stebėjimo sistemomis, tas jau yra padaryta. Antras dalykas – pavojingiausiuose ruožuose, kur mums leidžia tai fiziškai padaryti, esame pastatę fizinį barjerą. (...) Jeigu kalbėti apie sieną, kuri yra jūra – ji yra puikiai saugoma. Turime radiolokacines sistemas, integruotas su kariškių sistema. Tikrai yra viskas, ko reikia, kalbant apie technines priemones“, – užtikrino politikė ir pastebėjo, kad šiuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) vertina, kaip būtų galima pastiprinti Lietuvos-Kaliningrado pasienio saugumą.
Pasienyje su Rusija ir Baltarusija iki gruodžio 16 d. galioja nepaprastoji padėtis. VSAT duomenimis, šiemet Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido patekti jau daugiau kaip 10 tūkst. neteisėtų migrantų, pernai neįleisti 8106 asmenys.
2021 m. Baltarusijos režimui sukėlus neteisėtos migracijos krizę, į Lietuvą pateko 4200 migrantų. Reaguojant į tai, Lietuva 502 km pasienio su Baltarusija ruože per metus įrengė fizinį barjerą. Iki šių metų pabaigos taip pat bus baigtos įrenginėti modernios sienos stebėjimo sistemos. Šiuo metu stebima apie 70 proc. sienos su Baltarusija.
