aA
Lietuvos ir Lenkijos santykiai išgyvena tikrą lūžį. Ilgus metus abiejų valstybių darbotvarkę diktavo lenkų tautinės mažumos klausimai, tačiau pastaraisiais metais matomi akivaizdūs pokyčiai – Lietuvos ir Lenkijos premjerai demonstruoja draugiškus santykius, keičiasi ir oficialiosios Varšuvos požiūris į Lietuvos lenkų funkcionierius.
© DELFI / Tomas Vinickas

Lenkijos žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo kritiškų komentarų ir straipsnių, o dėl vienos iš Lietuvos lenkų organizacijų neskaidriai leidžiamos paramos Lenkijos prokuratūra yra pradėjusi tyrimą.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis tokį kritiškumą vertina kaip išpuolį, tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros vedėjas Andrzejus Pukšto mano, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiuose per pastaruosius dvejus metus įvyko akivaizdus pokytis.

Birželio pabaigoje Lenkijos savaitraštyje „Wprost“ pasirodė straipsnis, kuriame cituojamas Lenkijos Karo studijų akademijos tyrimas: „nerimą kelia tai, kad į LLRA patenka žmonės, politiškai susiję su Kremliaus interesais“. Anot šio tyrimo autorių, „rusų interesai Lietuvoje persidengia su LLRA ir Tomaševskio interesais. Todėl Lenkija turėtų įvertinti, ar reikėtų besąlygiškai remti LLRA kaip lenkų atstovus Lietuvoje. Toks rėmimas gali būti klaidingas ir kelti grėsmę Lenkijos interesams“.

Besąlygiška meilė baigėsi: flirto su Kremliumi kaina Lietuvos lenkų politikams bus labai nemaloni
© DELFI

Tame pačiame straipsnyje cituojamas ir Lenkijos Senato Maršalka Stanislaw Karczewski, kurio žurnalistai paprašė pakomentuoti šio tyrimo išvadas. „Kiekvienoje visuomenėje pasitaiko juodų avių. Lenkijos valstybė turi instrumentus, kurie padeda atskleisti piktnaudžiavimus, taip pat problemas, apie kurias kalbame. Iš to, ką žinome, darome atitinkamas išvadas“, – rašoma portale wprost.pl pasirodžiusioje straipsnio dalyje.

Tuo metu pats V. Tomaševskis įsitikinęs, kad tai – išpuolis prieš jį ir jo partiją. Jis „Wprost“ įvardijo kaip „postkomunistinį“ leidinį, kuris gina komunistų interesus.

„Koks čia dar gali būti tyrimas postkomunistiniame leidinyje? Nenoriu net tokių nesąmonių komentuoti. Aš suprantu, kodėl postkomunistinis leidinys būtent bando pulti LLRA-KŠS. Todėl, kad mūsų frakcija, mūsų partija reikalauja liustracijos, ir mes iškart gavome labai daug neigiamų straipsnių, buvome atakuojami. Aišku, kad šitas leidinys, postkomunistinis, jis ir bijo viešumo, bijo liustracijos, o mes būtent tą siūlome. Užregistravome įstatymą, Zbigniev Jedinski (Lietuvos Seimo ir LLRA-KŠS frakcijos narys – red.) pristatinėjo, o postkomunistai mus puola“, – DELFI sakė V. Tomaševskis.

DELFI primena, kad Z. Jedinski siūlo paviešinti prisipažinusių ir dabar valstybės paslaptimi laikomų buvusių slaptų KGB bendradarbių pavardes bei jų suteiktą informaciją. Seimas po pateikimo pritarė šiam projektui. Kritikai sako, kad juo galėtų pasinaudoti Rusijos tarnybos, nes jos dabar nežino, kurie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei.

Valdemaras Tomaševskis
Valdemaras Tomaševskis
© DELFI / Andrius Ufartas

Paklaustas, kodėl Lenkijos leidiniui turėtų rūpėti Lietuvos įstatymai, V. Tomaševskis teigė, kad Lenkijoje irgi nebuvo įvykdyta liustracija, todėl komunistai irgi bijo. „Vokiečiai padarė, estai padarė liustraciją – neturi problemų. O tie, kurie priešinosi sovietų sistemai – tokie kaip Jedinski, kaip aš, esame atakuojami ir turime aiškintis, kad nesame kupranugariai“, - piktinosi V. Tomaševskis.

Jis taip pat teigė, kad tokie klausimai dėl LLRA – KŠS gali būti keliami dar ir dėl to, kad šios partijos atstovai yra „pageidaujami koalicijoje“.

„Aš, Jedinski ir kiti mūsų nariai, kovojome su sovietine sistema dar būdami labai jauni (…) Aš stovėjau Baltijos kelyje, kada dar mūsų oponentai partinėse mokyklose dėstė. Jie bijo žmonių, kurie ir tada turėjo savo nuomonę, ir turėjo drąsos, nepalūžo, ir dabar mes dažnai rodome neigiamus dalykus mūsų valstybėje ir esame puolami. Jeigu kažkas rašo netiesą – negalima traktuoti to kitaip nei kaip puolimą. Tai daro buvę nomenklatūrininkai, kagėbistai, kurie bijo mūsų įstatymo“, – DELFI sakė LLRA-KŠS lyderis.

Lenkijos valdžia siunčia aiškią žinią

Tuo metu VDU politologas A. Pukšto leidinį „Wprost“ apibūdino kaip patikimą ir gana nešališką. Jis DELFI sakė, kad pasirodžiusios jame mintys atitinka dabartinę oficialią konservatyviosios Lenkijos valdžios liniją.

„Konservatoriai, kurie atėjo į valdžią Varšuvoje – jie laikosi labai nuosekliai antiputiniškos politikos. Tiek prezidentas Duda (Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda – red.), tiek premjerai, tiek pats Kaczynskis (Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis – red.). Jų ta antiputiniška politika yra tikrai labai nuosekli ir nekintanti. Kita vertus, tie konservatoriai, jie vienu iš prioritetų savo užsienio politikos nuolat pabrėžia santykių ir ryšių su lenkais, gyvenančiais užsienyje, stiprinimą. Ir čia jiems buvo iškilusi dilema, kaip elgtis su tais lenkų lyderiais Vilniuje, kurie neslepia savo simpatijų Kremliui. Ko gero, ir Lenkijos užsienio reikalų ministerijai, ir atskiriems politiniams veikėjams ta dilema buvo, ir ji išlieka iki šiol“, – mano politologas.

Anot jo, dar praėjusių metų rudenį pasirodė tokių signalų, kad akivaizdus prorusiškumas nebus toleruojamas – tuomet naujoji Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska spaudos konferencijoje pabrėžė, kad Lenkijos valstybei yra nepriimtina, kad vietiniai Lietuvos veikėjai, atstovaujantys lenkams, segasi Georgijaus juosteles ir bando demonstruoti savo palankumą Kremliui.

Jaroslavas Narkevičius, Valdemaras Tomaševskis ir Michalas Mackevičius
Jaroslavas Narkevičius, Valdemaras Tomaševskis ir Michalas Mackevičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Tai čia buvo jau labai aiškus ženklas, duotas šitiems veikėjams dar praėjusį rudenį. Ko gero, tos politikos bando laikytis ir Lenkijos Užsienio reikalų ministerija, kad vis dėlto Lenkija, be abejo, nori remti ir rems, gal net stipriau nei iki šiol, visas lenkų Lietuvoje iniciatyvas, bet tas prokremliškumas ir flirtas su prokremliškom jėgom, tai tas yra tikrai atmestina. Ir atrodo, kad Lenkijos valdžia bando tą dalyką ir toliau aiškinti ir gilinti“, - DELFI sakė A. Pukšto.

Paklaustas, ar tai reiškia, kad ankstesnė Lenkijos valdžia – liberalioji „Piliečių platforma“ (PO) – tolerantiškiau žiūrėjo į Lietuvos lenkų lyderių veiklą, A. Pukšto teigė, kad jie tiesiog į tai žiūrėjo pro pirštus.

„Aišku, negali jų apkaltinti, kad jie buvo promaskvietiški, bet tiesiog žiūrėjo pro pirštus į visa tai, kas čia vyko Vilniuje dėl lenkų mažumos. Jie žiūrėjo abejingai ir manė, kad tie dalykai tiesiog savaime išsispręs“, – įsitikinęs politologas.

Apkaltino paramos švaistymu

DELFI primena, kad straipsnis leidinyje „Wprost“ – ne pirmas atvejis, kai iš Lenkijos pusės skriejo kritika Lietuvos lenkų funkcionieriams Lietuvoje. Lenkijos prokuratūrai perduota informacija ir joje pradėtas tyrimas dėl Lietuvos Seimo ir LLRA-KŠS nario Michalo Mackevičiaus veiklos Lietuvos lenkų sąjungoje (ZPL), kuriai jis vadovauja jau 16 metų. Šiai organizacijai paramą teikiantis fondas „Parama lenkams Rytuose“ (lenk. Pomoc Polakom na Wschodzie) skelbė, kad M. Mackevičius įtariamas klastojęs faktūras ir netinkamai panaudojęs laikraščio „Nasza Gazeta“ leidybai skirtą paramą.

Į tokius kaltinimus pats M. Mackevičius reagavo itin audringai. Jis kaltinimus neigė ir vadino šmeižtu, taip pat užsipuolė Lenkijos ambasadorę Lietuvoje U. Doroszewską. „Joks arogantiškas valdininkėlis iš Varšuvos mums vandens nedrums. Koks valdinininkas? Na, pavyzdžiui, ambasadorė ir fondelis, vis eina ir eina, jau akis nuo jų skauda – pirmininkas, pirmininkas. Eikit po velnių, jei ne šis, tai bus kitas pirmininkas“, – ru.delfi.lt sakė M. Mackevičius.

Besąlygiška meilė baigėsi: flirto su Kremliumi kaina Lietuvos lenkų politikams bus labai nemaloni
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

Tuo metu V. Tomaševskis atsisakė DELFI komentuoti šį atvejį, motyvuodamas tuo, kad jis nevadovauja Lietuvos lenkų sąjungai ir negali už juos komentuoti.

Anot A. Pukšto, toks Lietuvos lenkų atstovų elgesys kenkia Lietuvos lenkų bendruomenės įvaizdžiui.

„Simpatijos Lietuvai, Vilniui ir simpatijos Lietuvos lenkams yra pakankamai didelės Lenkijoje. Mes esame ES ir tų kontaktų versle, kultūroje, tikrai yra labai daug. Lietuvos lenkai čia galėtų būti kaip tiltas tiems kontaktams. Tokie dalykai tą įvaizdį gadina“, – įsitikinęs politologas.

Jis pabrėžė, kad dabartinė Lenkijos vyriausybė bando tvarkyti viešuosius finansus ir parama lenkų diasporai taip pat yra peržiūrima – norima didesnio skaidrumo ir efektyvumo. Tačiau šioje vietoje politologas pasigedo didesnio dėmesio iš Lietuvos pusės. Anot jo, atrodo, lyg visas šis reikalas būtų tik lenkų problema, o lietuviai nenori į tai kištis.

„Kaip buvo komentuojamas tas skandalas su faktūromis? Tai buvo traktuojama kaip pasispardymas tarp lenkų. Man atrodo, kad toks požiūris nėra pilietiškas. Čia yra Lietuvos lenkai, Lietuvos piliečiai, tai čia ir Lietuvai turi rūpėti, kas darosi toje bendruomenėje. Tai, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija (jai šiuo metu vadovauja LLRA – KŠS atstovė Rita Tamašūnienė – red.) atsisakė svarstyti M. Mackevičiaus įžeidimus Lenkijos ambasadorės atžvilgiu, tai čia irgi rodo mūsų Seimo požiūrį, kad čia yra lenkiškasis klausimas ir jie ten tegul tvarkosi tarpusavyje. Aš manau, kad to pilietiškumo tai trūksta visiems iš visų pusių“, – mano A. Pukšto.

Reikalingi nauji lyderiai

A. Pukšto mato akivaizdų pokytį Lietuvos ir Lenkijos santykiuose ir teigia, kad situacija nuo tos, kuri buvo prieš dvejus metus, yra smarkiai pasikeitusi. Politologo manymu, oficialioji Varšuva siunčia aiškią žinią, kad jokie flirtai su Kremliumi nebus toleruojami.

Andžej Pukšto
Andžej Pukšto
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Iš kitos pusės aš nemanau, kad lenkų mažumos klausimai bus kažkur nustumti, tikrai ne, jie tikrai bus keliami, bus aptariami su Lietuvos valdžia. Ne vieną sykį esu kalbėjęs, kad reikia realiai žiūrėti į situaciją. Lietuvos ir Lenkijos santykiuose yra trys pagrindiniai aktoriai – Lietuvos, Lenkijos pusės ir Lietuvos lenkų interesai. Kažkur dar kartais atsiranda Lenkijos lietuvių problematika. Lenkijos valdžia, jie tikrai neatideda tokių reikalų kažkur į šoną“, – DELFI sakė A. Pukšto.

Jis taip pat mano, kad Lenkijos valdžia Lietuvoje norėtų matyti kitokius lyderius – jaunesnius, kurie moka statyti tiltus, o ne barikadas. Kita vertus, jo nuomone, naujų lyderių paieška ir naujos formos dialogo paieška gali užtrukti.

„Čia ir Lietuvos pusė turi ištiesti rankas ir pradaryti duris naujiems lyderiams, o tų pravertų durų iš Lietuvos pusės aš irgi ne visada matau“, - sakė A. Pukšto.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pirmąją popiežiaus Pranciškaus vizito dieną – netikėtas gestas ir gausios pagyros Lietuvai (995)

Šeštadienio vakarą baigiasi pirmoji popiežiaus Pranciškaus diena Lietuvoje. Ko gero, svarbiausiu...

Tokių Prezidento rinkimų Lietuva seniai nematė: Pakso referendumas dėl lito ir kiti nežinomieji (256)

Likus mažiau nei metams iki prezidento rinkimų, prie starto linijos rikiuojasi kandidatai. Nors per...

Apsilankė prabangiausiuose Lietuvos studentų bendrabučiuose: čia galioja ypatingos taisyklės (10)

Daugelis vyresnės kartos atstovų studentiškus laikus prisimena su nostalgija, ypač tie, kurie...

Žmonių gelbėjimo drama Baltijos jūroje: sudužo jachta, kapitonas ir jo sūnus nuskendo papildyta 17.03 (164)

Šeštadienį Klaipėdoje gelbėtojai išskubėjo į pagalbą skęstantiems žmonėms. Pranešama apie...

12 saugumo taisyklių keliautojams, kurių laikydamiesi neprarasite pinigų ir sveikatos (3)

Keliaujant svarbu pasirūpinti saugumu, ypač jei vykstate į tolimas šalis. Laikantis kelių...

LKL starte – „Žalgirio“ pergalė peržengus 100 taškų (37)

26-tasis LKL sezonas oficialiai prasidėjo! Pirmosios rungtynės vyko Kaune, kur aštuoniskart iš...

Ypatingą vaidmenį popiežiaus vizito metu atlikęs 14-metis: iš pradžių tuo nepatikėjau (240)

Nors popiežius Pranciškus jau išvyko nakčiai į Apaštališkąją nunciatūrą, tūkstančiai...

Mokslininkai rado rimtą priežastį, kodėl šiukštu negalima atsisakyti angliavandenių (39)

Vienas didelio masto tyrimas padarė išvadą, kad vartojant mažai angliavandenių, kyla pirmalaikės...

Popiežiaus laukiantis Henrikas užvis labiausiai norėtų vieno: sveikatos (49)

75 metų Henrikas kartu su kitais Vilniaus pal. kun. Mykolo Sopočkos hospiso pacientais laukia...

Nauja knyga pasakoja apie tikrąją Lily Allen tragediją: tai – kančios vaizdas, užmaskuotas šlove

Nenusisekusių santykių virtinė, nesėkmės muzikinėje karjeroje ir siaubingas elgesys – Lily...