„Buvo keistas ir neadekvatus pokalbis, Seimo pirmininkei bandant auklėti ar paaiškinti, kaip turi policija darbuotis. Tiesiog nekonstruktyvų pokalbį teko pabaigti ir viskas. Nes tikrai buvo kiti reikalai. Tiesiog trukdė man. Kai vyksta tokie darbai, tiesiog norisi, kad netrukdytų niekas eterio be reikalo“, – savo požiūrį į pokalbį su Seimo pirmininke BNS ketvirtadienio naktį pateikė S. Skvernelis. Tuo metu L. Graužinienė ketvirtadienio vakarą pareiškė, kad S. Skvernelis jai telefonu aiškino miegantis, nors Vilniuje tuo metu vyko ginkluoto bėglio gaudynės.
Penktadienį ministras pridūrė, kad pokalbis su Seimo pirmininke buvo „keistas, emocingas ir nekonstruktyvus“. S. Skvernelis sakė to pokalbio metu stengęsis išlaikyti ramų toną, tačiau L. Graužinienė net nesuprato, kas jai sakoma. Todėl galų gale S. Skvernelis pokalbį su Seimo pirmininke užbaigė prašymu netrukdyti dirbti.
L. Graužinienė skolinga neliko: kelia ministro atsakomybės klausimą, tam kitą savaitę šaukia parlamento seniūnų susitikimą, taip pat žada paviešinti ir savo pokalbį su ministru.
Kaip Seimo vadovė penktadienio popietę aiškino žurnalistams, grįžusi iš Valdovų rūmų į Seimą, į savo darbo kabinetą, vyriausybinio ryšio linija paskambino ministrui S. Skverneliui. "Po ilgokos pertraukos ministras teikėsi pakelti ragelį ir atsiliepti. Turiu atvirai pasakyti, iš pradžių net suabejojau, ar tai kalba ministras. (...) Paklausiau, ar aš galėčiau kaip Seimo Pirmininkė kalbėtis su ministru, jis man atsakė, kad tai jis čia yra", - įvykių eigą dėstė L. Graužinienė.
Parlamento vadovė ministro pasiteiravo dėl įvykių mieste, akcentavo, kad pas mus lankosi Baltijos Asamblėjos nariai. "Ministras man pasakė, kad saugomų asmenų apsauga užtikrinta. O kaip bus su kitais parlamento nariais, mūsų svečiais. Man buvo atsakyta, kad, gerbiama Pirmininke, jūs mane pakėlėte iš miego, aš 4 valandą ryto turiu išskristi į Briuselį, ir viskas yra kontroliuojama ir dirbama. Atsakymo į klausimą, kaip mums reikia elgtis su mūsų svečiais, ar jie yra saugūs, ar bus pilnai užtikrinta jų apsauga, aš negavau. Man nebeliko ką atsakyti, tik palinkėti ministrui labos nakties", - taip įvykių eigą žurnalistams komentavo L. Graužinienė.
Sukritikavo prezidentė, gelia ir premjeras
„Turiu su apgailestavimu pasakyti, kad jau ne pirmą kartą ministras demonstruoja žemą politinį lygį, kai mėgina komentuoti arba neprisiima ar nesupranta savo asmeninės atsakomybės. Vidaus reikalų ministras privalo laiku ir pilnai informuoti apie įvykius visus valstybės vadovus“, – penktadienį griežtai S. Skvernelio veiksmus įvertino prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Premjeras pirmiausia mano, kad kiekvienas turėtų aukštą politinę kultūrą taikyti visiems – ne tik kitiems, bet ir sau. Galbūt S. Skverneliui ir derėjo persiųsti papildomai informaciją apie vykdomą paieškos procesą, galbūt tai būtų nuraminę ir Seimo pirmininkę“, – premjero Algirdo Butkevičiaus poziciją perdavė jo atstovė ryšiams su visuomene Evelina Butkutė-Lazdauskienė.
Kas nutiko S. Skverneliui, jau ne pirmą kartą įžeidžiamai pasisakančiai apie Seimo vadovę?
Kalti reitingai?
„Kalbant apie paties S. Skvernelio politinę atsakomybę, sakyčiau, čia vyksta tam tikras L. Graužinienės ir S. Skvernelio serialas. Žinome, kad juoda katė perbėgusi jau seniau, aš čia kažkokios politinės S. Skvernelio atsakomybės nematau. Antraip po Paryžiaus įvykių turėjo atsistatydinti visa Prancūzijos vyriausybė“, – susidariusią situaciją vertina Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.
Pasak E. Masiulio, Seimo pirmininkė turi teisę skambinti ministrams nepaisant to, kad jie pavaldūs premjerui. „Mano supratimu, čia ir S. Skverneliui reikėtų nustoti emocijas reikšti. (...) Pingpongas tarp L. Graužinienės ir S. Skvernelio, atvirai sakant, garbės nedaro nei vienam, nei kitam. Viešas špilkavimasis – žemas politinės kultūros lygis“, – kalbėjo E. Masiulis.
Jis stebisi, kad tuo metu, kada vyko operacija ir žmonės įsitempę laukė, kada bus surastas pabėgėlis, S. Skvernelis su L. Graužiniene viešai aiškinosi santykius. „Mano supratimu, čia ir ministras turi padaryti tam tikras išvadas, bet ir ponia L. Graužinienė turi adekvačiau, matyt, reaguoti į situaciją. Tokiose situacijose visi – ir politikai, ir policininkai , – turi susitelkti, o ne pirštais vienas į kitą rodyti ir prasivardžiuoti kaip vaikų darželyje“, – teigė liberalas.
Parlamentaras, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Valdas Vasiliauskas laikosi dar griežtesnės pozicijos. „Tai rodo, kad mūsų ministras – puikus profesionalas, specialistas, tačiau kaip politikas nepatyręs. Nemanau, kad galima taip elgtis, ypač su Seimo pirmininke, taip arogantiškai su ja apsižodžiuoti ir kalbėtis. Manau, reitingai apsuko galvą, vis dėlto net ir aukščiausi reitingai neleidžia taip kalbėti su Seimo vadove, o juo labiau moterimi“, – dėstė V. Vasiliauskas.
Visuomenės apklausose S. Skvernelis yra vienas geriausiai vertinamų ministrų, spėliojama, su kuria politine jėga jis gali eiti Seimo rinkimuose.
Parlamentaro nuomone, L. Graužinienės skambutis buvo visiškai teisėtas – yra parlamentinė kontrolė, pagal Konstituciją ministras atskaitingas ne tik premjerui, bet ir Seimui. V. Vasiliauskas supranta, kad situacija buvo įtempta, ministrui buvo daug darbo ir psichinės įtampos, tačiau, jo manymu, ministras turėtų Seimo pirmininkės atsiprašyti.
Ekspertas: skambinti gali, tačiau nurodinėti neturi
Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros profesorius Vytautas Sinkevičius cituoja Konstituciją, pagal kurią ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui, prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs ministrui pirmininkui. „Ministrai nėra atsakingi ar pavaldūs Seimo pirmininkui, bendravimas tarp ministro ir Seimo pirmininko grindžiamas tam tikrais politiniais principais. Šiuo atveju galime kalbėti tik apie politinio bendradarbiavimo kultūrą“, – aiškino V. Sinkevičius.
V. Sinkevičiaus teigimu, tokio rango politikai turi tarpusavyje bendrauti ir tai normalu, bet jokių pavaldumo ar hierarchijos santykių čia nėra. „Ministras tiesiogiai pavaldus tik ministrui pirmininkui, net prezidentui ministras nėra pavaldus. Atsakingas Seimui ir prezidentui nereiškia pavaldumo Seimui ar prezidentui. Konstitucija nenumato, kad Seimo pirmininkas galėtų duoti kažkokių nurodymų, reikalauti pateikti kokią nors informaciją ir panašiai. Bet politinio bendradarbiavimo ir bendravimo kultūra reikalautų palaikyti tam tikrus korektiškus santykius, tik neperžengiant Konstitucijoje nustatytų ribų“, – kalbėjo konstitucinės teisės ekspertas.
Jo nuomone, kada Seimo pirmininkas skambina ministrui esant tokiai situacijai, negalima neinformuoti, kas vyksta.
Vadina policijos gėda
Kalbėdami apie pastarąsias policijos nesėkmes, politikai prašyti S. Skvernelio politinės atsakomybės neskubėjo.
„Kažkas netvarkoj su kai kuriais Lietuvos policijos pareigūnais – per savaitę jau antras incidentas po to, kai policininkams buvo išdalinti automatiniai ginklai. Tai benamis peršautas, tai vakarykštė kuriozinė situacija – akivaizdžiai tai rodo, kad, matyt, ne visi policijos pareigūnai turi pakankamai žinių ir profesionalumo elgtis su ginklu. Čia man akys pirmiausia krypta į generalinį komisarą Liną Pernavą“, – sakė E. Masiulis.
E. Masiulis supranta, kad esant 600 EUR atlyginimui, sudėtinga surinkti tinkamą policininkų kontingentą. Jo nuomone, reikalingos rimtos pertvarkos – matyt, reikia mažinti kabinetinių policininkų skaičių ir didinti atlyginimus patruliuojantiems.
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius sako, kad vien iš pateiktų duomenų sunku spręsti aplaidumo lygį ir atsakomybės klausimą. „Matome, kad pažeidimai buvo padaryti grubūs, ačiū Dievui, negrįžtamų pasekmių nekilo, bet 5 valandos nežinomybės, manau, dėl aplaidumo yra didelė kaina. Atsakymai turėtų būti po to, kai Policijos departamentas atliks tarnybinį tyrimą“, – teigė V. Gailius.
Tada, sakė jis, ir turėtų paaiškėti pareigūnų, jų vadovų atsakomybės klausimas, sprendimo išduoti tokius ginklus klausimas. V. Gailiaus nuomone, vidaus reikalų ministro atsakomybės sritis labai plati ir jis neturėtų atsakyti už pareigūnų daromas klaidas – tam yra tiesioginiai pareigūnų vadovai.
„Tai – didžiulė gėda mūsų policijai. Manau, pirmiausia atsakomybę turėtų priimti Vidaus reikalų ministerija ir pats generalinis komisaras. Vis dėlto automatais apginkluoti neparuoštus žmones – žinant kontekstą po Paryžiaus katastrofos – mūsų visuomenė reaguoja ir jaučiasi nesaugi“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Parlamentaras stebėjosi, kad iš pradžių kalašnikovu peršautas benamis, o paskui sulaikytas areštantas su antrankiais nuginklavo policiją ir pabėgo su kalašnikovu. „Įsivaizduokite, kokia kilo isterija visuomenėje ir kokia visuomenė jaučiasi nesaugi, kuriama baimės atmosfera, kai vaikšto pareigūnai su automatais, o tarnavusieji kariuomenėje žino, kaip nesaugu vaikščioti su užtaisytu automatu tarp taikių gyventojų“, – sakė Seimo narys.
Kaip viskas vyko:
Ketvirtadienį, kiek po 18 valandos, Švenčionių pareigūnai Igorį Molotkovą vežė į ligoninę, tačiau pakeliui dar turėjo užsukti į šeštąjį policijos komisariatą.
Laisvės prospekte, šeštojo policijos komisariato kieme, įtariamasis buvo vienas paliktas policijos automobilyje.
Net ir surakintas antrankiais, vyras čiupo netoli jo tarnybiniame automobilyje padėtą „AKS-74U“ ir spruko iš automobilio.
Bėglio visoje Vilniaus apskrityje ieškojo maždaug 3 tūkst. pareigūnų, buvo pasitelkta policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“, pasieniečių sraigtasparnis.
Per visą miestą ginkluotas ir antrankiais surakintas vyras keliavo viešuoju transportu.
Operatyvinę informaciją tikrinę kriminalistai bėglį atsekė iki Naujininkų mikrorajono. Čia, Pelesos gatvės 5-ame name, jis ir buvo sulaikytas.
Pelesos g. 5-ame name, kur dažnai lankydavosi, vyras slėpėsi duše. Ginklo su juo nebuvo. Ginklas rastas išmestas ten, kur nurodė I. Molotkovas – netoli Stoties.
Įtariamasis sulaikytas po beveik 5 val. trukusios paieškos operacijos.