Įstatymo pataisas toliau apsvarstys Sveikatos reikalų komitetas, o į Seimo salę jis grįš kitą savaitę, ketvirtadienį.
Pavyzdingas balsavimas
Prezidento G. Nausėdos veto ketvirtadienį Seime pritarė 60 opozicijos atstovų, prieš balsavo 68 valdantieji, vienas jų po balsavimo pareiškė, kad balsuodamas suklydo, tad jo balsas protokole taip pat užskaitomas kaip „prieš“.
Balsavimo lentelė rodo tiesiog pavyzdingą balsavimą – visi salėje buvę ir balsavime dalyvavę valdančiųjų atstovai balsavo prieš G. Nausėdos veto, o opozicija – vieningai palaikė prezidento veto.
„Galų gale susikalbėjimą tarp valdančiųjų“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis Delfi ketvirtadienį teigė, jog šis balsavimas parodė kaip niekada vieningą valdančiąją daugumą.
„Šis balsavimas demonstruoja tam tikrą susiklausymą valdančiųjų gretose. Ir galų gale kažkokios vieningos nuomonės kristalizaciją. Iki tol mes matėme gana įvairius ir prieštaringus kalbėjimus apie situaciją, pandemiją, jos sprendimo būdus. Tad mes čia iš tikrųjų matome galų gale susikalbėjimą tarp valdančiųjų“, – kalbėjo VDU politologas.
L. Bielinis teigė, jog tai yra pakankamai ryškus klausimas – „dėl jo ko gero neturėjo būti stiprių neaiškumų“.
„Akivaizdu, kad čia valdantieji sprendė iš karto dvi problemas. Pirmoji – konkretus klausimas dėl mokamų testų, čia toks techninis klausimas, dėl kurio nereikėjo didelių diskusijų ir dėl to lengva susitarti.
Bet šalia to buvo ir kitas klausimas, kurį sprendė valdantieji – santykiai su prezidentu. Ir savotiškas demonstravimas prezidentui, kad valdantieji ir čia randa susivienijimo galimybę ir tokiu būdu demonstruoja, kad veto galima peržengti, nes vienybė atsirado“, – kalbėjo politologas L. Bielinis.
Pavyzdingai šalies vadovo G. Nausėdos veto palaikiusi opozicija, anot Delfi pašnekovo politologo L. Bielinio, gali rodyti ir prezidento atramą Seime.
„Valdantieji patys jį nustūmė į opozicijos gretas ir privertė jį bendradarbiauti su opozicija, ką jis ir padarė. Prezidentui reikia atramos Seime, jis ieško jos, bandė ir bando kalbėtis su visais politiniais subjektais, bet jam sekasi daugiau su opozicijoje esančiomis partijomis. Ir šis balsavimas parodė, kad tas bendradarbiavimas yra įmanomas ir susikalbėjimas yra visiškai normalus. Ir čia mes atrandame, kad prezidentas nėra pakibęs virš politinės sistemos ir virš Seimo.
Šioje vietoje tai yra labai aiškus signalas valdantiesiems – prezidentas atranda savo šalininkus, tuos, per kuriuos jis galės išreikšti savo valią, savo poziciją. Ir turės palaikymą Seime“, – savo požiūrį dėstė politologas L. Bielinis.
VDU profesorius L. Bielinis teigė, jog nors šis balsavimas buvo sėkmingas valdantiesiems, galutinis sprendimas ketvirtadienį dar kels papildomas įtampas ir intrigas.
Bendro sugyvenimo neras
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Kęstutis Girnius Delfi teigė, jog konfliktas tarp šalies vadovo ir Seime tęsis iki tol, „kol vienas arba kitas nebus perrinktas“.
„Neįsivaizduoju jokių galimybių, kad jie galėtų rasti kažkokį susigyvenimo būdą. Ir čia yra viena iš daugelio kovų. Bet čia yra viena kova, kurią valdančioji koalicija turi gerą galimybę laimėti“, – kalbėjo politologas.
K. Girnius teigė, jog prezidento veto valdantiesiems gali pavykti galutinai atmesti kitą savaitę.
„Manau, kad ir partijos vadovai teisingai pasakė, kad šis veto yra nesusipratimas, reikia jį atmesti. Galvoju, kad jie sutelks jėgas ir tai įgyvendins. (…) Manau, kad Vyriausybė tikrai turi nenusileisti, nepasiduoti siūlomiems kompromisams“, – prognozavo politologas.
Jis kalbėjo, jog prezidento veto atimtų paskatas skiepytis.
„O vakcina yra pagrindinė priemonė sustabdyti COVID–19 plitimą“, – Delfi sakė K. Girnius.
Politologas teigė, jog tokia valdančiosios daugumos vienybė yra matoma retai.
„Tai yra tvirtas ženklas. Manau, kad Vyriausybė, kuri yra ganėtinai neveiksminga, supranta, kad atitinkamomis sąlygomis gali gerai mobilizuoti visus savo žmones, čia žingsnis į priekį. Bet iki šiol ši Vyriausybė nėra veiksmingai kovojusi su pandemija – iš pradžių labai griežtai, tada lyg pasidavė ir nieko nedarė. Čia vienas iš pirmųjų žingsnių, kuris tikrai galėtų padėtį pakeisti, o ją reikia keisti“, – situaciją vertino VU TSPMI politologas K. Girnius.
Delfi pašnekovas teigė, frakcijos, kurios nori susilpninti valdančiuosius, arba rengtis ateinantiems rinkimams, jiems natūralu palaikyti šalies vadovą G. Nausėdą.
„G. Nausėda yra tas, kuris pasiryžęs konfrontuoti. Tai galėtų tapti ir dažnesnis reiškinys. Ir tai nebūtų irgi blogas dalykas, tada politikai ryškumo suteiktų – būtų ne 5, 6, 7 ar 8 frakcijos, bet būtų viena ir kita grupė“, – ketvirtadienį sakė politologas K. Girnius.
Apsispręs kitą savaitę
Galutinis svarstymas ir priėmimas Seime numatomas kitą savaitę – svarstymas numatytas lapkričio 11 dieną. Kad įstatymas būtų priimtas be pakeitimų, už turėtų balsuoti daugiau nei pusė – 71 Seimo narys.
Jei pataisa galiausiai būtų priimta be pakeitimų, prievolė periodiškai testuotis už nuosavas lėšas neskiepytiems nuo COVID–19 ir nepersirgusiems darbuotojams atsirastų nuo gruodžio 1 dienos.
Jau anksčiau įstatymas dėl mokamų COVID–19 testų darbuotojams buvo priimtas balsuojant minimaliam galimam parlamentarų skaičiui.
Kas 7–10 dienų privalomai tikrintis, ar neserga COVID–19, turi tie darbuotojai, kurie nepasiskiepiję ar nepersirgę COVID–19 ir neturi imuniteto, bei dirba tose srityse, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė.
Tai apima ne tik medikus, bet ir įvairias kitas veiklas, pvz., gamybos, prekybos, viešojo maitinimo, pramogų ir kitų sektorių darbuotojus.
Iki šiol tokie testai buvo apmokami iš valstybės biudžeto, tačiau Vyriausybės siūlymu Seimas buvo priėmęs Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisą, kad periodiniai tyrimai būtų atliekami darbuotojo lėšomis arba, jei taip nuspręstų darbdavys, darbdavio lėšomis.
