„Konstitucijoje yra įtvirtintos įvairios vertybės. Iš vienos pusės mes turime judėjimo laisvę, teisę pasirinkti verslą, rodyti iniciatyvą. Iš kitos pusės yra visuomenės sveikata, saugumas. Reikia rasti šių vertybių pusiausvyrą, negalima paneigti nei vienos vertybės“, – ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ teigė V. Sinkevičius.
Tos srities specialistas paaiškino, kad konstitucinėje teisėje vertybių pusiausvyros ieškoma dviem metodais. Vienas jų – vertikalusis, kitas horizontalusis.
Pagal vertikalųjį modelį – viena vertybė yra laikoma svarbesne už kitą. Tada jai atiduodamas prioritetas. Šiuo atveju jis paminėjo pavyzdį tarp teisės į gyvybę ir kovos su terorizmu. Prioritetas būtų teikiamas teisei į gyvybę.
Pagal horizontalųjį modelį, viena vertybė truputį pasislenka ir užleidžia daugiau vietos kitai.
„Tai dabar turime judėjimo laisvę ir visuomenės saugumą. Kam dabar turėtume duoti prioritetą? Akivaizdu, kad judėjimo laisvė susiaurėja, o visuomenės saugumas, rūpinimasis žmonių gyvybe, sveikata – tuo, kad neplistų užkrečiamosios ligos, įgyja prioritetą. Valstybė atitinkamai turi reaguoti“, – sakė V. Sinkevičius.
Priimti sprendimai nekelia klausimų dėl proporcingumo
Kartu konstitucinės teisės specialistas pabrėžė, kad siekiant visuomeniškai reikšmingų tikslų svarbu nepamiršti proporcingumo kriterijaus. Galima naudoti tik tokias priemones ir tik tiek, kiek reikia pasiekti tų tikslų. Perteklinių priemonių negali būti.
„Šiuo atveju aš nematau tokių suvaržymų, kuriuos būtų galima vertinti kaip neadekvačius, neproporcingus“, – sakė V. Sinkevičius.
Toks neproporcingas pasiūlymas, pasak eksperto, būtų tada, jei Vyriausybė staiga nutartų uždaryti kokį nors miestą, (…) kai jame serga vos vienas kitas žmogus, ir jie yra saugiai izoliuoti.
„Dabartiniu atveju mes vis tiek turime matyti, kad žmogus turi ne tik teises, bet ir pareigas. Šiuo atveju pareiga yra elgtis taip, kad neužkrėstum kito žmogaus, kad netaptum viruso nešiotoju. Pareiga – pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu. Balansą rasti galima, ir kol kas tas balansas yra išlaikytas“, – sakė V. Sinkevičius.
Vyriausybė turėjo teisę priimti sprendimus
Konstitucinės teisės specialistas pakomentavo diskusiją dėl to, ar Vyriausybė turėjo teisinį pagrindą priimti tuos sprendimus. Jo nuomone, tokį pagrindą ji turėjo.
„Seimas priima užkrečiamų ligų įstatymą, ir sako: „kai atsiranda užkrečiamų ligų židiniai, kai tai tampa pavojingai visuomenei, gali būti paskelbta ekstremali situacija ir įvestas karantinas. Ekstremalią situaciją ir karantiną pats įstatymų leidėjas suteikia teisę įvesti Vyriausybei. Karantino režimą taip pat nustato Vyriausybė. Taip yra parašyta įstatyme.
Įstatyme parašyta, kad karantino režimas yra specialios asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, kelionių tvarka, ūkinės veiklos ir kitokios sąlygos – produktų gamyba, realizavimas, paslaugos, geriamo vandens tiekimas. (...)Sakyti, kad Vyriausybė neturėjo įgaliojimų, jeigu įstatyme taip parašyta, nėra jokio pagrindo“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Kartu specialistas atkreipė dėmesį, kad visuomenė nemaištauja – iš esmės laikosi priimtų priemonių.
„Visuomenė supranta, ko siekia valdžia – valdžia siekia ne žmogaus teisių apribojimo. Valdžia siekia pozityvaus, visuomeniškai reikšmingo tikslo, tai yra jos pareiga – užtikrinti asmenų sveikatą, saugumą, gyvybę“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Šv. Velykų savaitgalį – griežtesni apribojimai
Kaip jau skelbta, Velykų savaitgalį šalyje buvo taikomi papildomi griežtesni apribojimai.
Per Velykinį savaitgalį Lietuvos policija dėl galimo karantino režimo pažeidimų nubaudė beveik pustrečio šimto žmonių. „Per tris šventines paras surašytas 231 protokolas“, – BNS antradienį sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.
Administracinių nusižengimų kodeksas asmenims už tokius pažeidimus numato baudą nuo 500 iki 1 tūkst. eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų. Pirmą kartą skiriama pusė minimalios baudos.
Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, šalyje ilgajam Velykų savaitgaliui uždaryti Lietuvos miestai ir miesteliai – įvažiuoti į juos buvo galima tik gyventojams ar vykstantiems išimtiniais atvejais.
Policijos atstovo teigimu, per šį laikotarpį į miestus ir miestelius per patikros punktus neįleista apie 15 tūkst. automobilių. „Apie 100 tūkst. automobilių buvo patikrinta, apie 15 tūkst. – neįleista, maždaug kas šeštas“, – teigė R. Matonis.