Juo dabar naudojasi centre apgyvendinti iš asocialių šeimų laikinai paimti vaikai.

Tarsi pasiteisindama prieš gyventojus ministerija pripažino, kad didelį gyventojų pasipriešinimą sukėlęs Savivaldybės sprendimas statyti nakvynės namus toje pačioje teritorijoje, kur jau veikia Laikinieji vaikų globos namai, nebuvo tinkamai apsvarstytas ir suderintas.

Nakvynės namų statybas palaiminusi ministerija užsimena, kad globos namuose augantiems vaikams turi būti užtikrinta apsaugota teritorija, o su giminystės ryšių neturinčiais suaugusiais globotiniai gali bendrauti tik stebimi socialinių darbuotojų arba jiems leidus. Todėl nakvynės namus nusprendusiai statyti vaikų globos namų pašonėje Savivaldybei siūloma Socialinių paslaugų centre padidinti su vaikais dirbančių specialistų etatų.

Ministerijos rūpestis nieko vertas

Kad pastaruosius porą metų miesto pakrašty, Elektronikos g., buvusiame „Ekrano“ gamyklos profilaktoriume besiglaudžiantys benamiai nebus įleisti į miesto centrą, gyventojams viltis buvo nušvitusi, kai prieš mėnesį tuometis viceministras Aivaras Tušas paragino Aukštaitijos sostinės valdžią dar kartą sugrįžti prie milžinišką ažiotažą sukėlusio klausimo ir iš naujo svarstyti, kur mieste tinkamiausia vieta visuomenės užriby atsidūrusiems panevėžiečiams.

Iš tokio pasiūlymo Panevėžio valdžia tik pasišaipė ir neapsiriko. Toks viceministro viražas tebuvo politinis, bet nieko nebereiškiantis žingsnis – spalio pabaigoje sulaukęs pasiūlymo trauktis A.Tušas atsistatydino.

Seimo narys „darbietis“ Petras Narkevičius teisina, esą priimti kitokio sprendimo ministerija negalėjo, nes Europos Sąjungos finansinę paramą administruojanti Centrinė projektų valdymo agentūra jau yra patvirtinusi Panevėžio nakvynės namų projektą.

„Kito varianto ministerija neturi. Ji gali tik atkakliai prašyti Savivaldybės persvarstyti klausimą dėl nakvynės namų vietos ir ieškoti kompromiso su gyventojais“, – „Sekundei“ teigė P. Narkevičius.
Vis dėlto Seimo narys pripažino, kad dar kartą Savivaldybei sugrįžti prie ažiotažą sukėlusios temos nebėra prasmės – nakvynės namai iškils Teatro g.

„Pasirinkus kitą vietą pinigai nenuplauktų, bet nebeliktų laiko juos panaudoti“, – sutinka P. Narkevičius.

Kad ES skiriamas beveik milijonas litų nenuplauktų, projektas privalo būti užbaigtas iki 2015-ųjų birželio.

Saugos klevai ir tujos

Socialinių paslaugų centro direktorius Valdemaras Misevičius planuoja, kad naujas pastatas benamiams Teatro g. stovės jau 2015-ųjų kovą. Iš viso statybos atsieis apie 2 mln. Lt – pusę šios sumos iš savo biudžeto pridės Panevėžio savivaldybė.

Būsimieji nakvynės namai suprojektuoti 800 kv. m. Prie jų bus suformuotas ir maždaug 12 arų kiemas. Numatoma, kad juose už Savivaldybės nustatytą mokestį nuolatos gyvens 40 panevėžiečių, neturinčių savo pastogės, dar 20 bus priimami tik laikinai pernakvoti.

V. Misevičius tikina, kad benamių pastogė bus kiek įmanoma atskirta nuo Socialinės paramos centro, kur įkurdinti vaikai, pastato bei vietos gyventojų akių. Anot direktoriaus, nakvynės namus nuo centro atskirs 2,5 m aklina tvora. Ją pridengs jau pasodinta 20-ies raudonlapių klevų alėja.

V. Misevičius ramina, kad numatyta apsauga ir nuo gyventojų pusės. Nakvynės namų kiemą nuo A. Mackevičiaus gatvės paslėps 1,5 m tujos.

Ar dėl benamių artimos kaimynystės Socialinių paslaugų centrui teks priimti papildomai darbuotojų vaikams prižiūrėti, pasak direktoriaus, pastačius nakvynės namus turės spręsti Savivaldybė. Tačiau iki statybų pabaigtuvių gali atsitikti, kad iš Teatro g. vaikai bus iškelti į A. Bandzos vaikų globos namus Staniūnų g.

Kad šeimose tėvų meilės ir priežiūros negavusių vaikų nedera iš pradžių apgyventi tik laikinąją globą suteikiančiame Socialinių paslaugų centre, o po metų nuolatinei globai atiduoti A. Bandzos vaikų globos namams, yra pasisakęs Panevėžio vaiko teisių apsaugos skyrius.

Neapsaugojo nė šunys

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo nuliūdinti ir papiktinti Teatro, A. Mackevičiaus ir kitų aplinkui būsimus nakvynės namus įsikūrusių gatvelių gyventojai svarsto, ar dar verta kovoti prieš bauginančią kaimynystę ir belstis jau nebe į Lietuvos, o Europos Sąjungos institucijų duris.
„Jau pasistačiau didelę medinę tvorą, susitvarkiau, kad nuo gatvės nesimatytų nė vieno kampo kieme. Turime šunį, dar ir antrą, didelį, įsigysime“, – apsaugos priemones ruošia Teatro g. gyventoja Nijolė Valantiejienė.

Tik panevėžietė abejoja, ar jos bus veiksmingos. Prieš keletą metų, kol Teatro g. Socialinių paslaugų centre dar veikė nakvynės namai, du šunys neapsaugojo N. Valantiejienės turto. Per naktį vagys išmontavo kieme stovėjusią mašiną, prie grandinės pririštą vieną keturkojį nunuodijo, kitą šeimininkai ryte aptiko įmestą į šulinėlį nakvynės namų kieme. Moteris neabejoja, kad benamiai arba patys padarė nusikaltimą, arba parodė mašiną plėšikams.

Dar labiau nakvynės namų statybų baiminasi A. Mackevičiaus g. gyventoja Rita Šaparnienė. Įėjimą į juos ir moters kiemą teskiria 3,5 metro.

„Pats Socialinių paslaugų centro direktorius pasakė lenkiantis galvą prieš mus, nes mums prieš akis ištisai vaikščios nakvynės namų gyventojai“, – susirūpinusi R. Šaparnienė.
Įvairioms valdžios institucijoms buvo pateikti prieš benamių įkurdinimą Teatro g. protestavusių Teatro, A. Mackevičiaus, Mindaugo, Švyturio, Taikos al., Berčiūnų gatvių 168 gyventojų parašai. R. Šaparnienė pripažįsta, jog maža turėjo vilties, kad į juos bus atsižvelgta.

„Neturėjome stipraus užnugario. Jei čia gyventų įtakingi žmonės, to nebūtų įvykę“, – įsitikinusi panevėžietė.

Gema Umbrasienė, tarybos narė

Ministerijos sprendimas finansuoti šį projektą po to, kai Savivaldybė ignoravo tos pačios ministerijos siūlymą persvarstyti klausimą iš naujo, yra dviveidiškumo pavyzdys. Pats ministerijos laiško turinys patvirtina, jog sprendimas blogas: siūloma už papildomas lėšas sukurti toje pačioje teritorijoje su nakvynės namais įsikūrusių vaikų galingą apsaugą nuo galimo blogo poveikio. Turime tiek daug laisvų pinigų? Kuriame rezervatą? O kaip aplinkinių gatvių namuose gyvenančių vaikų apsauga? Šių vaikų ateitis ministerijai nesvarbi.

Tiesą sakant, aplinkinių gatvių gyventojų interesai ir valia nepasirodė svarbūs ne tik Panevėžio valdžiai ir socialinės apsaugos ir darbo ministrei, bet ir premjerui, sveikatos apsaugos ministrui, kitoms valstybės institucijoms. Esu tikra, kad būtent tokie valdžios sprendimai yra pagrindinė lietuvių nusivylimo savo valstybe ir emigracijos priežastis. Baisu, kai savo šalyje esi niekas.

Ramybę užtikrins Savivaldybės kontrolė

Kristina Vareikienė, savivaldybės administracijos direktorė

Ministerija ilgai nepriėmė sprendimo dėl finansavimo, nes, atsižvelgiant į gyventojų nepasitenkinimą, buvo nagrinėjama situacija. Bet savivaldybė padarė viską, mano pavaduotoja bendravo su gyventojais, diskutavo dėl papildomų saugumo priemonių įrengimo.

Savivaldybė iš buvusios apskrities viršininko administracijos ne savo noru perėmė dabartinį nakvynės namų pastatą Elektronikos g. ir bandysime jį atiduoti Valstybės turto fondui arba parduoti. Apskrities viršininkas, atstovaudamas savo institucijai teisme, pasisakė, kad žemės sklypą, esantį prie šio pastato, galima grąžinti savininkui. Todėl juo negali disponuoti savivaldybė ir tai yra argumentas, kodėl nebuvo galima pastato Elektronikos g. rekonstruoti.

Nuo tų laikų, kai nakvynės namai prieš daug metų veikė Teatro g., daug kas yra pasikeitę – ir įstaigos vadovas, ir kolektyvas. Nakvynės namuose dabar labai griežtai laikomasi vidaus elgesio taisyklių ir jie nekelia rūpesčių kaimynams Elektronikos g.

Nakvynės namai yra biudžetinė įstaiga, kontroliuojama Savivaldybės, viskas daroma, kad nekiltų konfliktų su gyventojais. Manau, įstaigai nesudarytų problemų prieigose įrengti ir vaizdo stebėjimo kameras.