S. Šoigu nušalinimas Kremliaus kuluaruose aptarinėtas iki britų žvalgybos pranešimo

Didžiosios Britanijos žvalgybos atstovai pranešė gavę informacijos apie esminius pokyčius Kremliaus valdančiojo elito gretose. Dėl nesėkmių fronte į prezidento V. Putino nemalonę pateko gynybos ministras S. Šoigu, jis pašalintas ir iš šalies vadovybės. Taip pat pranešama, kad nuo šiol apie padėtį fronte V. Putinui tiesiogiai informaciją teikia karo vadai, panašu, kad jis pats dalyvauja priimant sprendimus.

Platų informatorių tinklą turinčios nepriklausomos tyrėjų grupės „Bellingcat“ vykdomasis direktorius Christo Grozevas patvirtina, jog esama duomenų, kad S. Šoigu nušalinimas jau ir anksčiau buvo aptarinėjamas Kremliaus kuluaruose, tad šis britų žvalgybos pranešimas tikrai nestebina.

Christo Grozevas

„Jau prieš mėnesį prorusiškuose (komunikacijos – red.) kanaluose, kuriuos administruoja samdiniai ar su specialiosiomis tarnybomis susiję žmonės buvo rašoma apie tam tikrą nepasitenkinimą. Prieš pasirodant Britanijos žvalgybos pranešimui, šiuose kanaluose buvo paskelbta, jog labai gerai, kad pagaliau nušalintas S. Šoigu, dabar kariuomenėje bus dar geriau suderinta komunikacija ir t.t.

Todėl tikiu, jog britų žvalgybos pateikta informacija yra teisinga, nes jau iki to ji buvo aptarinėjama vidiniuose kanaluose“, – Ukrainos žiniasklaidos kanalui „Freedom“ sakė ne vieną rezonansinį nusikaltimą išaiškinusios tarptautinės tyrėjų grupės „Bellingcat“ atstovas Ch. Grozevas.

Nurodė esminę priežastį, kodėl V. Putinui teko imtis karo vado funkcijų

Analizuodamas pokyčius Rusijos vadovybės gretose, Ch. Grozevas teigia, kad S. Šoigu pašalinimas iš sprendimų priėmėjų gretų situacijos tikrai nepagerins. Juolab, kad visa tai, kas vyksta kariuomenėje, Ukrainos frontuose, liudija apie vyraujantį chaosą.

Paklaustas, ar sprendimą asmeniškai vadovauti karui Ukrainoje priėmęs V. Putinas galbūt siekia tapatintis su buvusiu SSRS diktatoriumi, II pasaulinio karo metu sovietų kariuomenei vadovavusiu generalisimu Josifu Stalinu, Ch. Grozevas įžvelgia kitą priežastį.

Vladimiras Putinas, Sergejus Šoigu

„O kas jam beliko? Buvo sukurta strategija karo pradžiai, bet jos įgyvendinti nepavyko. Tada sukūrė naują strategiją vienam – dviem mėnesiams, tačiau ir ji žlugo. Jeigu V. Putinas turėtų strategiją, ją duotų kariuomenės vadams ir lieptų teikti ataskaitas.

Kadangi jam reikia strategiją perrašinėti kiekvieną dieną, nežinant į kurią pusę reikės rytoj eiti, jis tiesiog yra priverstas asmeniškai bendrauti su karo lauko vadais“, – pastebi Ch. Grozevas.

V. Putino galioms silpstant gali išsipildyti ir juodžiausias scenarijus

Pastebėjęs, kad jau pusantro mėnesio V. Putinas asmeniškai vadovauja karo Ukrainoje veiksmams, tačiau jokiais ženklesniais laimėjimas rusų kariai pasigirti taip ir negali, Ukrainos kariams puolant patiria vis didesnius nuostolius, „Bellingcat“ atstovas užsimena, kad tokia padėtis gali nulemti V. Putino valdžios žlugimą. Jis atkreipia dėmesį į vadinamus Rusijos ultrafašistus, kurių nemažai esama kariškių ir specialiųjų tarnybų atstovų tarpe.

Kalbėdamas apie juodžiausią scenarijų, jis kaip tik užsiminė apie šio sparno atstovus, kuriuos vadino „vanagais“, galinčias pašalinti ir patį V. Putiną.

„Egzistuoja rizika, kad valdžią gali paimti tie kariškiai, kurie galvoja, jog nepaisant gresiančių politinių pasekmių būtina skelbti visuotinę mobilizaciją. Tai pats blogiausias scenarijus visam pasauliui“, – nuogąstavo „Bellingcat“ vykdomasis direktorius Ch. Grozevas.

Dabartinę situaciją Rusijoje jis vadino kur kas priimtinesne nei ta, kuri gali susiklostyti valdžią perėmus dar žiauresnio karo trokštantiems radikalams.

„V. Putinas lėtai praranda politinį tautos pasitikėjimą. Belieka jam palinkėti dar labiau mažinti pasitikėjimą ir vadovauti kariuomenei“, – sakė Ch. Grozevas.

Gresiančių pokyčių ženklai – akivaizdūs

Nepriklausomos tyrėjų grupės „Bellingcat“ vienas vadovų pastebėjo ir nerimą keliančius ženklus, kad į valdžią Rusijoje gali ateiti dar nuožmesni žmonės. Čia jis vėl mini vadinamus ultrafašistus, kurių suaktyvėjimas pastaruoju metu itin pastebimas.

„Pažvelkite į tai, kaip pastaruoju metu didėja šio sparno atstovų drąsa. Jie kalba per savo atstovus, tokius, kaip Igoris Girkinas. Jie ima vis atviriau kritikuoti V. Putiną, pradeda vis garsiau kalbėti, jog būtina bombarduoti ne tik (Ukrainos – red.) sprendimų priėmimo centrus, bet ir Vakarų šalis.

Jie ir toliau tai skelbia, jie – laisvėje, jų niekas nesuima. Tai liudija, kad šie žmonės turi „stogą“. Aš manau, kad tai yra pakankamai pavojingas scenarijus“, – analizavo Ch. Grozevas.

Kalbėdamas apie liūdnai pagarsėjusį I. Girkiną, kuris, prisidengęs Strelkovo pseudonimu 2014 metais vadovavo prorusiškų separatistų pajėgoms, Ch. Grozevas konstatuoja, kad jis veikia gavęs Vyriausiosios žvalgybos valdybos GRU pritarimą. „Bellingcat“ neseniai patvirtino, jog į atsargą išėjęs GRU pulkininkas I. Girkinas ne tik 2014 metais, bet ir dabar veikė su šios karinės žvalgybos tarnybos žinia. Tyrėjams pavyko gauti įrodymų, jog I. Girkinas naudojosi išgalvota tapatybe ir Rusijos pasu, o tokį dokumentą gali išduoti tik specialiosios tarnybos.

GRU generolas jau regi save Rusijos prezidento poste ?

Analizuodamas galimo valdžios perėmimo ir V. Putino nušalinimo scenarijus, Ch. Grozevas sako, jog pakankamai realu, kad perversmu gali būti suinteresuoti būtent karinės žvalgybos GRU atstovai.

Čia išskiriamas vienas jų, vadinamam „vanagų“, dar žiauresnio karo ir Ukrainos sunaikinimo siekiančiam radikalų sparnui priklausantis GRU viršininko pirmasis pavaduotojas generolas leitenantas Vladimiras Aleksejevas.

„Jis tikrai galėjo save matyti vyriausiojo Rusijos ginkluotųjų pajėgų vado rolėje“, – sakė Ch. Grozevas.

Igoris Girkinas Strelkovas
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)