aA
Pabėgėlė iš Luhansko Liubovė (pavardė redakcijai žinoma) ieškoti geresnio gyvenimo į Lietuvą atvyko iš Luhansko.
© DELFI / Artūras Morozovas

Čia jai suteikta teisinė apsauga, tačiau moteris yra nevilty: dėl rimtų sveikatos problemų ji praktiškai negali vaikščioti, o gyventi jai teks iš 200 EUR per mėnesį.

„Turiu rimtų sveikatos problemų, bet gyventi iš pašalpų nenoriu, noriu pasveikti ir eiti dirbti“, – interviu DELFI pasakė Liubovė. Ukrainoje 30-metė moteris dirbo kasininke ir 5 metus medicinos seserimi vaikų darželyje, bet taikaus gyvenimo planus sugriovė regione prasidėję karo veiksmai. „Karas – tai baisu, baisu kai žūsta žmonės, kai virš galvos skraido sviediniai, kai nesibaigia oro pavojus. Ir lavonus mes matėme, mes viską matėme...“, – su skausmu prisimena moteris.

Norėjo į Švediją, atsidūrė Lietuvoje

Nuo 2015 metų rugsėjo Liubovė gyvena Rukloje, Pabėgėlių priėmimo centre. Ji pasakoja, kad iš pradžių ji neketino prašyti prieglobsčio Lietuvoje. Ji planavo vykti į Švediją.

Bėgo iš karo apimtos šalies į Švediją, o atsidūrė Lietuvoje: kaip čia išgyventi?
© Shutterstock nuotr.

„Bet agentūra, į kurią kreipiausi, sutvarkė man lietuvišką vizą. Norėjau į Švediją, nes man pasakė, kad ten gera sveikatos priežiūros sistema. Gal man reikėjo atsisakyti tos vizos... Bet laiko nebuvo, todėl atsidūriau Lietuvoje. Surizikavau ir su lietuviška viza nuvykau į Švediją, nors ir žinojau, kad mane gali grąžinti, bet pagalvojau, o gal man ten padės, tačiau nepadėjo, ir aš atsidūriau Lietuvoje“, – pasakoja moteris.

Lietuvoje moteris išsityrė ir sužinojo, kad jai stuburo išvarža ir lūžęs stuburgalis. „Turiu visą puokštę negalavimų – lūžęs stuburgalis, stuburo išvarža, neišgydytos stuburo ir galvos traumos. Sirgau ir prieš atvykdama į Lietuvą, bet bent galėjau vaikščioti, judėti. Bet prieš pusantrų metų patyriau traumą ir savijauta dar pablogėjo. O dabar man dar atsirado kojos piršto sausgyslių uždegimas. Aš jau vos bepaeinu“, – skundžiasi moteris.

Pasak jos, į Lietuvą ji atvyko viena ir neturi iš ko laukti pagalbos. Pirmą kartą į gydytojus Liubovė kreipėsi 2015 m. rugsėjį. Kito vizito laukė dvi-tris savaites, buvo paskirta nauja apžiūra. Pasak moters, pas gydytoją ji pakliūdavo retai, jai išrašė vaistų, bet jie nepadėjo.

„Nuo 2015 m. rugsėjo ir iki šiol adekvataus gydymo taip ir nesulaukiau, – tvirtina Liubovė. – Dar Pabradėje man skyrė vaistinius preparatus, kurie man visiškai nepadėjo. Skyrė kitą apžiūrą, jau Rukloje, bet mūsų centro gydytoja pasakė, kad neaišku, kada man bus atlikta ta apžiūra.

Gyvenimo Pabėgėlių centro teritorijoje terminas man baigiasi kovo mėnesį, po to aš turėsiu tvarkyti integraciją savivaldybėje, tai yra turėsiu mokėti ir už būsto nuomą, ir už maistą, pirktis drabužius ir pan. Tačiau šiuo metu aš negaliu dirbti. Nežinau, ką man daryti“, – aimanuoja moteris.

Pasak ukrainietės, ji norėtų apsigyventi Vilniuje, kur galėtų gauti darbą, bet tvirtina, kad socialiniai darbuotojai iš bendrijos „Caritas“ neatsižvelgia į jos pageidavimus. „Kuratorė iš „Caritas“ atėjo ir pasakė, kad nepadės man susirasti buto, pareiškė, kad aš viską turėsiu daryti pati. Man nežada jokios pagalbos! O juk man priklauso labai nedideli pinigai – 200 eurų pirmą pusmetį, o dar po pusmečio – tik 100 eurų!“ – sako Liubovė.

Ministerija: papildomos išmokos ar pensija nepriklauso

Kaip DELFI pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, taip pat užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, bei kiti įstatyme išvardyti asmenys draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu.

„Užsieniečiui, gavusiam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pasibaigus integracijai Pabėgėlių priėmimo centre, dėl paramos integracijai teikimo savivaldybės teritorijoje niekur papildomai kreiptis nereikia. Pabėgėlių priėmimo centras išsiaiškina užsieniečio, gavusio prieglobstį Lietuvos Respublikoje, poreikius ir nukreipia tą žmogų į nevyriausybinę organizaciją, kuri jam teiks paramą integruojantis savivaldybės teritorijoje“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vyriausioji specialistė Lina Charašauskaitė.

Šiuo metu yra dvi nevyriausybinės organizacijos, laimėjusios viešųjų pirkimų konkursą teikti paramą pabėgėliams integruojantis savivaldybės teritorijoje, – Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

„Nevyriausybinės organizacijos teikia kuratoriaus paslaugas. Kuratoriai padeda užsieniečiui įsigyti būtiniausius reikmenis, išsinuomoti butą, išmoka pinigines pašalpas, organizuoja užsieniečiui lietuvių kalbos mokymą, organizuoja vaikų darželio lankymą, vaikų mokymąsi mokykloje, konsultuoja užsieniečius visais klausimais, užtikrina užsieniečio lankymąsi darbo biržoje, padeda užpildyti ir parengti reikalingus dokumentus ir pan.“, – sako L. Charašauskaitė.

Vis dėlto, kaip akivaizdu iš ministerijos duomenų, kol kas Ukrainos pilietė negalės pretenduoti į papildomas pašalpas ar išmokas. Artimiausią pusmetį moteriai bus išmokami 204 eurai, o vėliau dar pusmetį – 102 eurai.

Kaip teigia ministerijos atstovas, Socialinių išmokų įstatymas, reguliuojantis pensijų ir neįgalumo pašalpų mokėjimą, taikomas tik nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims. Šis įstatymas galioja tik tiems užsieniečiams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. Pagal įstatymą užsieniečiui, gavusiam pabėgėlio statusą, išduodamas nuolatinis leidimas gyventi Lietuvoje, o užsieniečiui, kuris gavo papildomą apsaugą – laikinas leidimas gyventi Lietuvoje.

„Caritas“: Vilniuje pragyventi iš pašalpų neįmanoma

Organizacijos „Caritas“ Užsieniečių integravimo programos vadovė Ilma Skuodienė tvirtina, kad Liubovės atvejis yra sudėtingas.

„Liubovė išreiškė pageidavimą integracijos periodą pereiti Vilniuje, tačiau dirbti ji negali, nes turi problemų su sveikata. Kadangi jai suteiktas ne pabėgėlės statusas, o tik laikina apsauga, trunkanti dvejus metus, pretenduoti į neįgalumo pašalpą ji negali“, - moters situaciją DELFI komentavo I. Skuodienė.

„Pagal įstatymą pirmąjį pusmetį jai bus mokami 204 eurai, už pusės metų – 102 eurai. Žinoma, gaunant tokius pinigus, nėra galimybių jai padėti susirasti būstą Vilniuje, nes žinant Vilniaus kainas, tai yra neįmanoma. O juk už šiuos 204 eurus ji ne tik turi išsinuomoti būstą, bet ir susimokėti už komunalines paslaugas, nusipirkti vaistų ir gyventi. Taigi reikia žiūrėti blaiviai: galima norėti pereiti integraciją Vilniuje ir Senamiestyje, tačiau reikia įvertinti realias galimybes. Mūsų socialinis darbuotojas lankė šią moterį Rukloje ir mes kalbėjomės apie jos galimybes, bet jos pageidavimai neatitinka tikrovės. Iš esmės atvykti į Vilnių integruotis gali tik tie pabėgėliai, kurie turi darbą. Priešingu atveju, kaip galima tai padaryt, kai vienas asmuo gauna 204 eurų pašalpą, o trims asmenims išmokami 306 eurai?“, - klausė I. Skuodienė.

Ji tvirtina, kad ši Ukrainos pilietė turi ne tik sveikatos, bet ir psichologinių problemų, o tai apsunkina šio klausimo sprendimą.

„Kai turi pabėgėlio statusą, tai gali gauti socialinį būstą, gali pretenduoti į neįgalumo pašalpą, tačiau jai suteikta tik laikina teisinė apsauga. Atvažiuoti į Vilnių ir mokėti už būstą iš šios pašalpos nėra jokių galimybių. Kol kas vienintelė išeitis Liubovei – gyventi Rukloje, kur nereikia mokėti už būsto nuomą ir kur susimokama tik už komunalines paslaugas, ir bandyti gydytis Jonavoje“, - sakė „Caritas“ atstovė.

Ji primena, kad už pusmečio Liubovei priklausys vos 102 eurai kas mėnesį. Tokią sumą ji gautų pusantrų metų, jei integracijos laikas būtų pratęstas dar vieneriems metams.

„Sunku įsivaizduoti, ką reiškia gyventi už tokius pinigus be artimųjų, be močiučių, pas kurias galima pagyventi ar kurios tau duos maišą bulvių. Taigi Liubovei reikia pripažinti tikrąją padėtį ir nuspręsti, kur ji persikels integracijos periodui. Ji viliasi, kad Vilniuje gaus jai priklausančią medicininę priežiūrą, bet ir Vilniuje ne viskas taip paprasta: ilgos eilės, pirmos penkios konsultacijos poliklinikoje yra nemokamos, o vėliau – jau mokamos. Tai galioja visiems, ne tik jai. Nemokamas gydymas jai priklauso, tačiau tokia pačia tvarka, kaip ir kitiems. Juk kai kurie vaistai yra kompensuojami, o kiti – ne. Viskas būtų paprasčiau, jeigu ji turėtų pabėgėlės statusą, bet, deja, tikrovė yra kita“, - teigė „Caritas“ atstovė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Sausus orus keis vėjuoti ir drėgni (5)

Pirmadienio dieną toliau vyraus sausi orai . Šalies rytinius ir pietinius rajonus dengs gana storas...

Paluckas sulygino konservatorius su „valstiečiais“: visuomenę skaldo siekdami politinių išskaičiavimų (47)

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad „valstiečiai“...

Rusija ir vėl melavo: šalia Lietuvos dislokuoti pajėgumai kelia didesnį pavojų, nei manyta (1093)

Vienas netaiklus šūvis ir dešimtmečio senumo paslaptis, o kartu ir Kremliaus melas subyrėjo į...

Po konservatyvią Saudo Arabiją keliavusi lietuvė: užsieniečiai ten gyvena tarsi auksiniame kalėjime (87)

Apie didžiausią Arabijos pusiasalio valstybę Saudo Arabiją sklando daugybė mitų. Ji garsėja...

Šildymo kainos vieno miesto gyventojų pinigines tuština daug smarkiau (138)

Nors liaudies išmintis byloja, kad šiluma kaulų nelaužo, visgi centralizuotai besišildantiesiems...

Lukašenka su žmona viešai nesirodo jau daugybę metų: kur ji? (223)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ir atskirai gyvenanti jo žmona Galina susituokė...

Johnas Galliano: skandalingas talentas, per ilgą liežuvį netekęs svajonių darbo (6)

Buvęs Willsono berniukų mokyklos kapelionas prisimena: „Johnas buvo tarsi iššūkis kai kurių...

Rimvydas Valatka. Surūgusi 5 darnų bulvienė (298)

Jie ne 3 proc. kartelės nuleidimo kišeninėms partijoms, o trejų metų Seimo kadencijos vietoj...

Tarpukario Pasvalys: kurortinis miestelis su upių panoramomis ir meilės vardu pavadintas tiltas (6)

Lietuvos šiaurės krašto kurortinis miestelis, kadaise buvęs apskrities centru. Iš Pasvalio miesto...

Vilniečius pašiurpino į Nerį atitekantys „lobiai“: rado smulkinto plastiko (86)

Sekmadienį Vilniuje buvo užfiksuotas nedžiuginantis vaizdas: iš „Vilniaus vandenų“ vamzdžio...