Rusų raketos S–300, skirtos numušti lėktuvams, dabar krinta ant Ukrainos miestų. Nes rusams akivaizdžiai pradėjo trūkti kitų raketų. Į Zaporižios miestą pataikiusios zenitinės, seniems priešlėktuviniams kompleksams skirtos raketos, vis vien pridarė didelių nuostolių. Pranešama, kad ten žuvo mažiausiai vienas civilis.

Be raketų rusai ir toliau į Ukrainą leidžia iranietiškus dronus, jie negali skraidinti kelių šimtų kilogramų svorio sprogmenų, kaip Kalibr raketos, bet jų bombos, sveriančios apie 40 kilogramų, dabar tapo pagrindine rusų priemone, siekiant sudaužyti Ukrainos energetikos sistemą.

„Šiandien buvo pranešimų iš Irano oficialių atstovų. Jie nusprendė prisipažinti, kad vis dėl to tiekia dronus Rusijos teroristinei veiklai. Tačiau, jie vis vien pamelavo. Kasdien numušame bent po dešimt Irano bepiločių orlaivių. O Irano režimas tvirtina, kad neva davė rusams jų nedaug, ir dar iki plataus masto invazijos pradžios“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.

Kyjivas tamsoje

Iš pradžių iraniečiai iš viso neigė, kad pardavė Vladimiro Putino režimui dronų. Bet dabar, kai paaiškėjo, kad planuoja Maskvai perduoti dar ir raketų, Teheranas jau pradėjo kalbėti kitaip.

„Kalbant apie pasipiktinimą, kurį išreiškė kai kurios vakarų šalys, teigiančios, kad Irano islamo respublika aprūpino Rusiją raketomis ir bepiločiais, kad padėtų jai kare Ukrainoje, ta dalis apie raketas yra visiškai klaidinga. O bepiločių orlaivių dalis yra tiesa. Pateikėme ribotą skaičių dronų Rusijai kelis mėnesius prieš karą Ukrainoje“, – teigė Irano užsienio reikalų ministras Hossein Amirabdollahian.

Būtent dėl tokių dronų smarkiai nukentėjo Ukrainos sostinės Kyjivo elektros paskirstymo sistema. Ir tris milijonus gyventojų turintis miestas dabar nuolat dalimis atjunginėjamas nuo elektros tinklo, kad turimų galingumų pakaktų visiems, nors ir su pertrūkiais.

„Atskirai buvo svarstomos atsakomosios priemonės prieš raketų ir bepiločių terorą. Jau yra gana reikšmingų rezultatų – numuštų dronų procentas išaugo. Bet darbo dar yra. Privaloma užtikrinti visišką Ukrainos dangaus apsaugą ir toliau darysime viską, kas yra įmanoma ir neįmanoma. Artimiausiomis savaitėmis tikimės gerų naujienų dėl priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos Ukrainoje“, – teigė Ukrainos prezidentas.

Ukrainiečiai daug tikisi iš pažadėtų NASAM ir trumpesnio nuotolio HAWK priešlėktuvinių sistemų. Bet vargu, ar jiems pavyktų visiškai apsaugoti bent jau didžiųjų Ukrainos miestų dangų.

Tokiomis aplinkybėmis Ukrainos valdžia netgi prabilo apie galimą masinį Kyvijo gyventojų evakavimą į vakarinę šalies dalį, jei daugiamilijoninio miesto elektros, vandentiekio ir šilumos tiekimo sistema būtų visiškai paralyžiuota. Kad taip neatsitiktų, Ukrainos kariai iš visų jėgų stengiasi atremti tebesitęsiantį rusų puolimą Donecko srityje ir kontratakuoti Chersone.

Pastarosiomis dienomis, pablogėjus orams, Ukrainos frontuose didelių postūmių nėra matyti. Neatrodo, kad V. Putino režimui padėjo šimtai tūkstančių priverstinai mobilizuotų vyrų.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:

Kyjivas bijo spąstų

Ukraina skelbia, kad agresorė Rusija sustiprino kovas dalyje fronto ruožų. Chersono srityje ukrainiečiai smūgiavo viešbučiui, kur buvo įsitaisę rusai okupantai. Net JAV sako, kad Ukraina, panašu, pajėgi galop atsikovoti Chersoną.

„Kalbant apie tai, ar ukrainiečiai gali perimti teritorijas vakarinėje upės pusėje ir Chersono mieste, tai tikrai manau, kad pajėgumų turi“, – kalbėjo JAV Gynybos sekretorius Lloyd Austin.

O pačiame Chersono mieste – rusų vykdoma priverstinė gyventojų evakuacija tęsiasi ne vieną savaitę, ir vis ne pagal planą.

Maskvos statytinis vaizdo įrašuose rodo, kad miesto gatvės – pilnos civilių. Tad net propagandiniais kanalais tenka gąsdinti, kad neva ateis naciai.

Karas Ukrainoje

Kyjivas vadina tai ukrainiečių tremtimi.

Maskva vis signalizuoja apie atsitraukimą į kairįjį upės krantą, bet Kyjivas baiminasi, kad tai yra spąstai. Regis, okupantai patys neapsisprendė, ar rengs mūšį dėl miesto, ar ne.

O dėl rusų aptalžytų tinklų, be elektros Ukrainoje yra bent 4,5 milijono žmonių.

„Rusijos smūgiai prieš mūsų energetikos objektus nesiliauja. Toks Rusijos teroras turi sulaukti, ir neabejotinai galop sulauks, galingo pasaulio atsako“, – teigė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.

Net į Kiniją prieštaringo vizito nuskridęs Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino Kinijos prezidentą Xi Jinpingą spausti Rusiją nutraukti karą.

„Rusija turi nedelsdama nutraukti išpuolius, nuo kurių kasdien kenčia Ukrainos civiliai ir pasitraukti iš Ukrainos. Su prezidentu Xi Jinpingu sutarėme, kad rusų branduoliniai grasinimai yra neatsakingi ir labai pavojingi. Panaudodama šį ginklą Rusija peržengtų ribą, kurią nubrėžė tarptautinė bendruomenė“, – tikino Vokietijos kancleris.

ES užsienio politikos vadovas Josep Borrell taip pat teigė, jog Europa toliau rems Ukrainą.

„Reikalaujame, kad Iranas liautųsi tiekti ginklus Rusijai“, – sakė jis.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: