Išmaniosios technologijos jau žengia ir į bažnyčią. Savo socialinių tinklų paskyras turi ne tik popiežius, bet ir dažnas Lietuvos dvasininkas. Mišių transliacija internetu taip pat jau jokia naujovė. Vis daugiau bažnyčių tikinčiuosius aukoti kviečia ne į aukų krepšelius ar lėkšteles, o banko mokėjimo kortelėmis ir išmaniosiomis programėlėmis.
© Shutterstock

Tokia naujovė neseniai atsirado ir Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikoje.

Kaip pasakojo Krekenavos bazilikos rektorius ir klebonas Gediminas Jankūnas, galimybė paaukoti bažnyčiai banko mokėjimo kortele – dar gana naujas reiškinys, tad ne visi tikintieji apie tai žino. Dalis pagyvenusių žmonių ne visada moka naudotis technologijomis, o kitiems tai pernelyg neįprasta ir galbūt netgi svetima. Tačiau po truputį ir ši naujovė tampa vis populiaresnė – žmonės aukoja Bažnyčiai ne tik po sekmadieninių mišių, bet ir už įvairius patarnavimus – vestuves, krikštynas ar mišias už mirusiuosius.

„Daugeliui žmonių vis dar staigmena, kad galima paaukoti Bažnyčiai banko mokėjimo kortele. Tačiau tikintieji jau naudojasi tokia galimybe. Nors manau, kad dar prireiks nemažai laiko, kol tai taps natūraliu ir visiems įprastu dalyku“, – įsitikinęs G. Jankūnas.

Dvasininkas sakė, kad tokia idėja jam gimė neatsitiktinai. Gana dažnai susidurdavo su atvejais, kai į Dievo šventovę užsukę tikintieji neturėdavo grynųjų pinigų, nes tiesiog jų nesinešioja – visur atsiskaito tik banko mokėjimo kortelėmis. Taip sutapo, kad visai neseniai jam teko iš anglų kalbos versti knygą apie Bažnyčios parapijų atsinaujinimą Amerikoje. Šios knygos autoriai teigė, kad žmonėms turi būti sudarytos sąlygos Bažnyčiai paaukoti ir elektroniniu būdu, mat kai tikintieji su savimi neturi grynųjų pinigų, jiems kyla daug nepatogumų.

„Idėja kilo labai paprastai, kai banke lankiausi kitais reikalais. Kol laukiau eilėje, pagalvojau, kad būtų visai neblogai ir bažnyčioje turėti mokėjimo kortelių skaitytuvą. Apskaičiavęs, kiek išlaidų pareikalaus ši naujovė, nusprendžiau pabandyti. Anksčiau ar vėliau reikės pradėti. Tikiu, kad ilgainiui visose parapijose atsiras ši galimybė. Tai neišvengiama taikantis prie šiuolaikinės visuomenės poreikių“, – mano dvasininkas.

Tampa išmanūs

Bazilikos klebono teigimu, banko kortelių skaitytuvas kainavo kiek daugiau nei šimtą eurų, o nuo kiekvienos sumos bankas pasiima vieną procentą: jeigu žmogus paaukoja dešimt eurų, bankui atitenka dešimt centų – tokia yra patogumo kaina.

Be abejo, nemažai tikinčiųjų aukas perveda tiesiai į bažnyčios sąskaitą per elektroninę bankininkystę, ypač kai yra kviečiama aukoti konkretiems bažnyčios atnaujinimo darbams ar projektams.

„Aukomis grynaisiais pinigais surenkame nemažą dalį, bet stambiems projektams, kuriems renkame lėšas, nemažai ūkininkų ar verslininkų daro bankinius pavedimus. Be abejo, kasmet apsilanko ir nemažai piligrimų, kurie vėliau perveda auką į bazilikos sąskaitą“, – pasakojo G. Jankūnas.

Didelė paspirtis Bažnyčiai yra ir gaunamas gyventojų pajamų mokestis. Jį galima pervesti užpildžius elektroninę arba popierinę formą. Pavyzdžiui, vien pernai parapijos tikintieji, skirdami 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, Krekenavos parapiją parėmė 1 949,92 Eur, Vadaktėlių parapiją – 45,71 Eur.

„Ši parama yra nemaža paspirtis. Parapijai, kuri gyvena tik iš tikinčiųjų aukų, kiekvienas centas labai svarbus ir suteikia mums galimybę vykdyti sielovadinę veiklą“, – teigė G. Jankūnas.

Galimybė paaukoti išmaniosiomis technologijomis Lietuvos bažnyčiose jau nebėra naujiena – prieš ketverius metus aukas banko kortelėmis pradėjo rinkti ir Bazilionų ordinui priklausanti Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia, o sostinės Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje aukoti galima savo mobiliajame telefone įdiegus išmaniąją programėlę.

Pasak dvasininko, šiuolaikinėje visuomenėje ir Bažnyčia turi būti ne tik išmani, bet ir skaidri, todėl visus finansinius reikalus tvarko buhalterė.

Aukos – su žmogiška šiluma

Tačiau Panevėžio bažnyčios naujų technologijų dar neskuba įsileisti. Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas Romualdas Zdanys teigė, kad bent kol kas nėra poreikio turėti banko kortelių skaitytuvo ar kitų informacinių technologijų, kuriomis naudojantis būtų galima paaukoti bažnyčiai. Dažniausiai tikintieji aukoja simbolines sumas – eurą ar porą, tad būtų visiškai neracionalu bankui mokėti už kortelių priežiūrą. Be to, dar prieš eidami į bažnyčią kai kurie tikintieji aukai skirtus pinigus įsideda į atskirą kišenėlę, tad nepatogumų dėl to niekada nebuvo kilę.

„Bent jau mūsų parapijos bendruomenei to visai nereikia. Be to, auka bažnyčiai – savotiškas ritualas. Asmeniškai man daug maloniau ir šilčiau, kai žmonės aukoja į aukų krepšelį, o zakristijonui nereikia tikintiesiems po nosimi kišti skaitytuvo ir laukti, kol žmogus suves kodus, sistema sujungs su terminalu ir išmuš čekį. O jeigu žmogus nori skirti didesnę auką, pavyzdžiui, už vestuves ar krikštynas, ją iš anksto įdeda į voką, kartais užrašo gražų palinkėjimą ar padėką“, – kalbėjo R. Zdanys.

Konservatyvūs gerąja prasme

Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros administratorius kunigas Eugenijus Troickis taip pat tvirtino, kad technologijos bažnyčioje nėra būtinos. Net jeigu žmogus ir neturi grynųjų pinigų bažnyčioje, jis visada laisvas paaukoti kitu būdu – dažnas atvejis, kai tikintieji, grįžę į namus, perveda auką per elektroninę bankininkystę.

Jo teigimu, didžiąją dalį lankytojų sudaro vyresnės kartos žmonės, kurie paprastai turi grynųjų pinigų aukai.

„Kartais sulaukiame klausimo, ar galima paaukoti banko kortele, bet jis nėra dažnas. O diegti technologijas tik dėl pačios naujovės, siekiant patraukti dėmesį, nebūtina. Gal kada ir ateis toks laikas, kai reikės. Bet mes linkę, kad tai gimtų natūraliai, po truputį“, – sakė E. Troickis.

Aukoti Bažnyčiai grynaisiais pinigais – tradicija, skaičiuojanti tūkstančius metų. Aukos prasmė – ne tik parama parapijai, bet ir savotiška padėka. Deja, technologijos ne visada gali atstoti tikras vertybes ir jausmus. Dažnas užsukęs į bažnyčią nori pasimelsti, uždegti žvakelę prie šventojo paveikslo. Jam pačiam teko matyti, kad kai kuriose Vakarų šalių bažnyčiose dėl griežtų priešgaisrinių reikalavimų draudžiama deginti žvakes – paaukojus tam tikrą sumą ir paspaudus mygtuką užsidega lemputė. Tačiau tai negali atstoti tikros žvakės liepsnos ir dvasinės šilumos.

„Mes esame dar gana konservatyvūs, bet gerąja prasme. Technologijos ne visada gali atstoti šimtmečiais gyvuojančias tradicijas ar jas pakeisti“, – mano E. Troickis.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Parduotuvės vadovas apie krentančius pardavimus: kažkas jaučiasi, bet nežinau tik kas (17)

Tiek Lietuvoje, tiek Europoje kalbama, kad šiuo metu yra ekonominis pakilimas.

Kraupios pliušiniais žaislais nuklotos vaikų kapinės: ten patekus norisi sukalbėti visas maldas, kurias moki (10)

Ilgas žvyrkelis. Šalia jo – sena, medinė, išvirtusi tvora. Aplink matosi kelios trobelės,...

Šio diktatoriaus tironija sunkiai protu suvokiama: po masinės egzekucijos prancūzams trūko kantrybė prabangiose vilose – kraupūs radiniai (80)

Centrinė Afrikos Respublika ( CAR ), nepaisant neapsakomai gausių gamtinių išteklių, išlieka...

Kremliaus logika: baugina JAV bombonešiais Lietuvoje, bet pasienyje griaudi rusų bombos (681)

Kodėl NATO sąmoningai kursto įtampą pasienyje su Rusija ? Kodėl Lietuvoje JAV ir...

Rimvydas Valatka. Paskutiniai neribotos valstiečių arogancijos metai? (556)

Ko neatimsi iš Karbauskio, tai arogancijos ir fantazijos. Priešingai nei dauguma jo į Seimą...

Baigėsi festivalis „Karklė“: didžiausi gerbėjai jau laukia kitų metų Papildytos nuotraukų galerijos (30)

Tris dienas trukusiame festivalyje „ Karklė Live Music Beatch 2018“ nuskambėjo paskutinis šių...

Justino Jankevičiaus nebelieka „Kitokiuose pasikalbėjimuose“: šiandien mes sukame skirtingais keliais (2)

„Kitokių pasikalbėjimų“ kūrėjas Mantas Bertulis socialiniame tinkle „Facebook“...

Papasakojo apie gyvenimą Lietuvos rojaus kampelyje: jis visai kitoks, nei mato turistai (11)

Kopos, miškas, iš vienos pusės Kuršių marios , iš kitos – jūra, gaivus oras. Atrodytų,...

Turgelių gyventoja: mes meldėmės, o jie atėjo kaip šėtonai (5)

Emilio Vėlyvio surežisuotas reklaminis šou per Žolinę Turgelių bažnyčioje papiktino...

Garsus japonų zen vienuolis: žmonės nevertina gėrio, todėl jų kūnas ir protas serga (5)

Žmogus legenda. Taip kalbama apie dzenbudistų meistrą iš Japonijos Taigen Shodo Harada Roshi....