Jų teigimų, jis esą veikia priešiškos šalies labui ir skleidžia Kinijos komunistų partijai palankų naratyvą.
Kaip jau žinoma, pastaruoju metu Lietuvos ir Kinijos santykiai yra labai įtempti. Labiausiai jie komplikavosi po mūsų šalies sprendimo pritarti Taivano siekiui Vilniuje atidaryti savo atstovybę. Kiniją toks sprendimas supykdė, ji pareiškė atšaukianti savo ambasadorių iš mūsų šalies ir reikalavo, kad Lietuva atšauktų savo ambasadorę Pekine.
Maldeikis: skleidžiamas Pekinui palankus naratyvas
Seimo narys Matas Maldeikis savo feisbuko paskyroje piktinosi, kad VU veikiančio Konfucijaus instituto vadovė Vilma Matulevičienė galimai skleidžia Kinijai palankų istorijos naratyvą ir į LRT laidoje užduotą klausimą, kodėl Kinija vis dar laiko Taivaną savo dalimi, o Taivanas nori būti nepriklausomas, taip ir nesugebėjo atsakyti, kodėl taip yra.
„Iškart kyla klausimas, ar ponia direktorė apie tai nieko nežino, ar negali to atvirai pasakyti? Bet juk galima buvo išdėstyti abiejų pusių pozicijas nesiangažuojant kurios nors palaikyti. Bet kuriuo atveju, tokios kalbos rodo ir/arba Konfucijaus instituto mokslinį lygį, ir/arba jo darbuotojų nelaisvę.
Vieša paslaptis, kad ši institucija visame pasaulyje steigia filialus tam, kad skleistų oficialų Pekino naratyvą, ir beje, yra KLR (Kinijos liaudies respublikos – „Delfi“) švietimo ministerijos padalinys, t. y. Kinijos valstybinė įmonė. O Vilniaus Universitetas, kuris yra nepriklausomas, turi savo sudėtyje padalinį, kurį tiesiogiai finansuoja užsienio Vyriausybė. O viešojoje erdvėje jo atstovai dalyvauja kaip kultūrininkai-ekspertai.“, – tikino jis.
M. Maldeikis „Delfi“ komentavo, kad pasakymas, jog jis skatina VU būtent uždaryti šį institutą būtų per stiprus, mat gerbia šios aukštosios mokyklos autonomiją.
„Aš tikrai nenorėčiau kištis į autonominių institucijų sprendimus, tačiau mano politinė nuomonė, kad mes turime aiškiai įvardinti, kas kuo užsiima šalyje. Tai yra institucija, kuri yra Kinijos komunistų partijos propagandos įrankis.
Tai nėra kažkoks kinų kultūros propagavimo ir siekio pažinti kinų kultūrą būdas. Tai yra institucija, kuri užsiiminėja kinų komunistų partijos tam tikra propaganda ir atspindėjimu tos vienpartinės sistemos, kuri yra šiuo metu Kinijoje“, – teigė jis.
Politiko nuomone, tai reikia aiškiai įvardinti ir VU turi padaryti savo išvadas. Taip pat nesigynė savo žodžių, kad Konfucijaus instituto direktorė dėstė Kinijos komunistų partijai naudingą naratyvą.
„Tai yra naratyvas, kuris yra skleidžiamas pasaulyje ir Kinijoje apie Taivaną ir tai yra naratyvas, kuris yra skleidžiamas Kinijos propagandos. Mes iš dalies esame motyvuoti dėl to, kad esame visas šias pamokas praėję su rusais ir tokio stiliaus propagandą puikiai pažįstame, puikiai jaučiame, tačiau apie tai turime kalbėti a iškiai, artikuliuotai, kad dalis žmonių nepasiduotų įsivaizdavimui, kad taip iš tikrųjų yra. Tai yra tiesiog vienpartinės sistemos komunistų partijos skleidžiama propaganda“, – aiškino M. Maldeikis.
Paklaustas, kas galėtų padėti tirti Kiniją arba mokytis šios šalies kalbos, jeigu Kinijos paslaugų atsisakytume, Seimo narys tikino, kad taivaniečiai yra labai suinteresuoti padėti šiuo klausimu.
„Tikrai mūsų bendradarbiavimas stiprėja tiek verslo srityje, taip pat labai didelis susidomėjimas iš Lietuvos pusės Taivano rinka, aukštosiomis technologijomis ir pan. Taivaniečiai taip pat nori pažinti lietuvių kultūrą ir puikiai galėtų perduoti tą tikrąją kinų kultūrą, kokia ji ir buvo“, – tvirtino politikas.
Vis dėlto norėjo pabrėžti, kad tikrai nedaro politinio spaudimo universitetui, tiesiog nori, kad jis pats apsispręstų matydamas tam tikras tendencijas.
Naujienų portalui kelis kartus bandė susisiekti dėl komentaro su Konfucijaus instituto direktore V. Matulevičiene. Galiausiai jai atsiliepus, ji pasakė, kad kai turės laiko, perskambins.
Universiteto atstovas: stebime, kaip klostysis situacija
VU prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas komentavo, kad raginimai arba iniciatyvos naikinti vienokius ar kitokius santykius visą laiką pasigirsdavo.
„Nesvarbu, ar tai būtų šis institutas, ar koks nors kitas bendradarbiavimas. Argumentai yra pasikartojantys, kad Kinija kaip partneris yra labai įvairiai vertinamas. Žinote, bendradarbiavimas įvairiuose lygiuose bet kokiu atveju turi išlikti.
Gali skirtis dinamika, bet turbūt būtų keista, jeigu mes galvotume arba planuotume atvejį, kai mes kaip šalis nutraukiame diskusijas arba ryšius su Kinija. Turbūt apie tokį scenarijų nesvarsto niekas – nei diplomatai, nei kiti vadovai“, – tikino jis.
Pasak V. Jaskūno, kitas klausimas, kaip yra institucionalizuojama, kad išliktų akademiniai ir kultūriniai ryšiai.
„Konfucijaus institutas kaip formatas veikia visame pasaulyje, turi daugybę labai gerų universitetų tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Europoje. Taigi, tas formatas tikrai veikia, o toliau yra klausimas, kokios ten veiklos yra vykdomos ir kaip yra vertinamos rizikos. Taip pat, ar tikrai nėra daroma įtaka, kuri būtų žalinga.“
Jo teigimu, Konfucijaus institutas nėra tik Pekino institucija.
„Tuos institutus steigia patys universitetai, bendradarbiaujant su Konfucijų institutų centru. Suprantama, kad vykdomos veiklos neturi pažeisti lūkesčių nei vienos, nei kitos pusės. Tie lūkesčiai visą laiką yra skirtingi, bet akademinės institucijos turi akademinę laisvę ir laisvai reikšti savo mintis.
Kitaip sakant, jeigu tai neperžengia tų ribų, dėl kurių yra susitarę diplomatai, kurių pagrindu yra palaikomi diplomatiniai santykiai, tada bet koks spaudimas iš Pekino pusės kažkaip šnekėti ar apie kažką nešnekėti yra tikrai amortizuojamas pačiuose universitetuose“, – sakė prorektorius.
V. Jaskūnas neslėpė, kad dabar pasiektas beprecedentis santykių lygis su Kinija, todėl kaip klostysis situacija negali nei komentuoti, nei planuoti.
„Kol kas VU yra kaip tik procese keitimo universiteto partnerių Kinijoje ir pati veikla instituto tikrai priklauso nuo to, kokį geranoriškumą ir santykį rodo ši šalis. Dabartinėje situacijoje negalime tikėtis, kad ir to Konfucijaus instituto veiklos vyks taip, kaip vyko anksčiau.
Bet kokiu atveju, daugeliu santykių lygiu su Lietuva jaučiamas didesnis ar mažesnis „šaltukas“. Bet pats VU tikrai nesvarstė vienašališkai nutraukti sutartį su Hanbanu. Mums, kaip vykdantiems sinologijos studijas, bendrai turintiems įvairiapusius tyrinėjimus, susijusius su Kinija, yra svarbūs akademiniai ryšiai su Kinijos institucijomis ir universitetais. Tiesiog be jų negalime apsieiti.“
Vis dėlto jis akcentavo, kad stebi, kaip toliau klostysis situacija, neslėpė, kad vienaip ar kitaip akademinius ryšius tai paveiks.
Laurinavičius: tai yra priešiška veikla
Politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus teigimu, Kinijos įtaka Lietuvoje gali ir toliau augti per jai pavaldžias institucijas. Viena iš jų – Konfucijaus institutas VU. Politikos apžvalgininkas, visų pirma, atkreipė dėmesį, kad šio instituto negalima priskirti Kinijos minkštajai galiai.
„Aš pataisysiu, kad aš ne kaip minkštąją galią tai priimu, mat esu įsitikinęs, kad santykiuose su Kinija ir Rusija iš viso to nėra. Tai yra visai kiti dalykai. Tai, ką mes vadiname minkštąja galia, yra Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, kitų didžiųjų valstybių vykdoma veikla. Dažniausiai tuo užsiima didžiosios valstybės ir tai yra jų kultūros, požiūrio į gyvenimą propagavimas.
Tai, ką daro Kinija ir Rusija, nors ir nepatinka man tas žodis, yra hibridinės operacijos. Kultūra, kaip ir visos kitos sritys, yra išnaudojamos tiems patiems tikslams. Tiesiog ten nėra tokių sričių, kur to nebūtų daroma“, – aiškino jis.
Anot apžvalgininko, apskritai minkštoji galia nėra priešiška veikla, o tai, ką daro Rusija ir Kinija, yra priešiška veikla.
„Kalbant konkrečiai apie Konfucijaus institutą, Jungtinių Valstijų departamentas įspėjo dėl jo ir buvo priimtas netgi senato sprendimas neskirti jokių pinigų tiems universitetams, kurie turi tuos Konfucijaus institutus. Kalbant apskritai, kas vyksta pasaulyje, yra labai aiškus Belgijos pavyzdys. Vienas iš svarbiausių Briuselio universitetų irgi nutraukė Konfucijaus instituto veiklą, nors šioje šalyje mažiausiai būtų galima tikėtis tokio radikalaus ar griežto sprendimo.“
Pasak jo, viskas įvyko dėl labai paprastos priežasties – to instituto vadovas buvo oficialiai apkaltintas šnipinėjimu.
„Jis buvo kinas ir kiek žinau, iš jo atėmė Šengeno vizą ir leidimą apskritai įvažiuoti į Europos Sąjungą. Tai yra esminis dalykas, kuo užsiima Kinijos Konfucijaus institutai. Niekam nėra jokia paslaptis, kad viena iš pagrindinių veiklų yra įvairiausi šnipinėjimo būdai.
Kalbant apie tą Belgijos atvejį, ten buvo kalbama net iš esmės ne apie šnipinėjimą, bet apie verbavimą. Būtent to instituto vadovo uždavinys buvo verbuoti tuos, matyt, universiteto studentus, dėstytojus ar dar kažką. Galima kalbėti apie tai, kad galbūt ne visi Konfucijaus institutai tuo užsiima, bet galima įžvelgti tam tikras grėsmes“, – aiškino jis.
M. Laurinavičiaus teigimu, šie institutai tapo verbavimo centrais. Kitais atvejais yra kalbama ir tiesiog apie šnipinėjimą, nes universitetai yra tos institucijos, kurios vykdo įvairiausius mokslinius tyrimus ir plačiai žinoma, kad Kinija vagia ir intelektinę nuosavybę.
„Jie specialiai infiltruoja tokias organizacijas į universitetus, kad galėtų vykdyti tą šnipinėjimo veiklą. Tada yra vykdoma per tokius institutus propagandinė veikla, tiksliau dezinformacinė veikla. Tai yra tie centrai, kurie turėtų kurti ne tikrąjį Kinijos įvaizdį. Pavyzdžiui, mūsų atveju yra karščiausias reikalas Taivanas.
<...> Medžiaga, kuri buvo feisbuke aprašyta Mato Maldeikio, tai tikrai negaliu kaltinti instituto direktorės, kad ji kokia nors Kinijos agentė, bet žiūrint į tai, ką ji darė to konkretaus pokalbio metu, tai iš esmės skleidė Kinijos politiką. Kitaip sakant, Kinijos požiūrį į Taivaną, į apskritai tuos visus santykius, nors lietuviškas požiūris yra mažų mažiausiai kitas“, – komentavo apžvalgininkas.
Jo nuomone, tuomet kyla klausimai, kam iš tikrųjų atstovauja ne tik pats institutas, kuris akivaizdžiai atstovauja Kiniją ir tikrai ne vien kultūrinius dalykus, bet, vadinasi, jis skleidžia ir dezinformacinę-propagandinę žinią.
„Sakyčiau, „baltina“ tą mums priešiško režimo įvaizdį. Režimas mums yra tikrai priešiškas ir tą sugebėjo įrodyti net ir pačioje Lietuvoje. Tokie institutai užsiima irgi tokia paprasta veikla. Ten yra ir daugiau įvairiausių dalykų, kuo jis pasaulyje kaltintas.
Dar kartą akcentuoju, jeigu Jungtinės Valstijos senato lygiu nusprendė nefinansuoti universitetų, kuriuose veikia tas Konfucijaus institutas, tai akivaizdu, kad grėsmė yra vertinama kaip labai didelė“, – tikino jis.
Kalbėdamas apie Taivaną, jis sako, kad dažnai žmonės pamiršta, jog tai yra ta pati Kinija, tik pasirinkusi demokratinį kelią.
„Tai, kad negalime tyrinėti Kinijos be jos komunistinio režimo, tai čia net nėra apie ką kalbėti. Nebūtinai Kiniją reikia tyrinėti per pačius kinus ar jų kilmės žmones. Tuo gali užsiimti ir visai kiti žmonės, pasaulyje yra ekspertų.
Jeigu mums reikia jos žmonių ar kalbą mokytis, ar tyrinėti, yra Taivanas. Kokia problema yra bendrauti su Taivanu būtent dėl šios priežasties?“, – retoriškai klausė jis.
