aA
Kandidatu rinkimuose į Seimą Zanavykų vienmandatėje rinkimų apygardoje ketinantis tapti buvęs Seimo narys Mindaugas Bastys Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktoje anketoje paneigė „sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių slaptosiomis tarnybomis“.
Mindaugas Bastys
Mindaugas Bastys
© DELFI / Kiril Čachovskij

Į anketos klausimą „Ar esate ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių slaptosiomis tarnybomis?“, M. Bastys atsakė „Ne“, tai patvirtindamas savo parašu.
Šią informaciją DELFI patvirtino pats M. Bastys.

„Taip ir yra (kad atsakė neigiamai – aut. past.). Koks klausimas – toks ir atsakymas“, - DELFI sakė M. Bastys.

VRK kandidatus rinkimams Zanavykų vienmandatėje rinkimų apygardoje turėtų registruoti šiandien 13 val. vyksiančiame posėdyje. Rinkimai Zanavykų vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo surengti po to, kai čia išrinktas tas pats M. Bastys savo noru pasitraukė iš Seimo.

Prieš tai tuometinis socialdemokratas parlamentaras M. Bastys parlamentinio tyrimo metu Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK), atlikusio specialiosios parlamentinės tyrimo komisijos funkcijas, buvo pripažintas sulaužęs Seimo nario priesaiką ir pažeidęs Konstituciją, kai pretenduodmas gauti leidimą Seime dirbti su įslaptinta informacija, nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika.

Konstitucijos pažeidimą ir Seimo nario priesaikos sulaužymą patvirtino ir Konstitucinis Teismas. Tačiau balsuojant Seime už Konstitucinio Teismo išvadą, M. Bastys išsaugojo parlamentaro mandatą, o vėliau pats pasitraukė iš Seimo narių.

Į dabartinius rinkimus M. Bastys išsikėlė save pats.

„Mano pažintis su Lietuvos piliečiu, Lietuvos rusu, kuris gyvena Lietuvoje, kuris dirba Lietuvoje, mano supratimu, jau negali priklausyti tarnybai, kurios jau nebėra. Kitaip tariant, tos valstybės jau nebėra. Aš turiu omeny, Sovietų sąjungos jau daug dešimtmečių kaip ir nebėra, tai ir klausimas, natūralu, na, toks, koks ir buvo užduotas, visų pirma buvo klaidinantis, nelogiškas, neteisingas, tai yra pripažinę ir filologai, ekspertai“, - sakė M. Bastys.

Pasak jo, netgi „daktaras, ponas Smetona, darydamas ekspertizę, padarė išvadą, kad tas klausimas yra nekorektiškas, yra klaidinantis, ir į jį negali būti teisingo atsakymo“.

„Jeigu mes kalbam apie tą išvadą, kurią padarė Konstitucinis Teismas, tai visi puikiai suprantame, kad tai buvo padaryta išvada grynai politiškai angažuota, o ne paremta teisiniu pagrindu“, - laukdamas VRK posėdžio DELFI sakė M. Bastys.

Perklaustas, kad kalba eina ne apie jam Seimo tyrimo metu užduotus klausimus, o apie dabar jo paties VRK pateiktą anketą, M. Bastys atsakė klausimu:„Kaip aš galiu bendradarbiauti, jeigu aš nebendradarbiavau? Tai kaip aš galiu atsakyti į tokį klausimą?“

„Kaip Jūs supratote, pildydamas VRK anketą, tą klausimą?“ – DELFI perklausė M. Basčio.

Tačiau ir po patikslinto klausimo buvęs Seimo narys ėmė kalbėti apie tą anketą, kurią jis privalėjo pildyti dirbdamas Seime, kai norėjo gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

Pasiteiravus, ar jo anketoje nurodyti duomenys neduoda pagrindo svarstyti klausimo dėl galimo jo neregistravimo kandidatu į Seimo rinkimus, M. Bastys tai pavadino „politinėmis intrigomis“.

Bastys įregistruotas, bet dėl jo bus kreipiamasi į VSD

Svarstant posėdyje klausimą dėl pretendento į kanidatus M. Basčio galimai neteisingai anketoje nurodytos informacijos apie jo galimą bendradarbiavimą su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis, konservatorių į VRK deleguotas Komisijos narys Vilius Semeška iškėlė klausimą, kad būtų tikslinga kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl galimo M. Basčio bendradarbiavimo su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis.

Tačiau VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė paaiškino, kad iki komisijos posėdžio buvo kreiptasi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą (LGGRTC) dėl galimo M. Basčio bendradarbiavimo, taip pat ir kitų pretendentų į kandidatus rinkimuose į Seimą Zanavykų vienmandatėje rinkimų apygardoje, ir iš centro gautas atsakymas, kad LGGRTC savo duomenų bazėse neturi informacijos apie nei vieno iš jų priklausymą ar bendradarbiavimą su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis.

Kilus diskusijai, VRK padarė posėdžio pertrauką, po kurios vistik nusprendė įregistruoti M. Bastį kandidatu, tačiau papildomai kreiptis į VSD dėl M. Basčio atvejo išaiškinimo.

Burauskaitė: duomenų bazės neapima Atkurtos Nepriklausomybės laikotarpio
DELFI susisiekė su LGGRTC generaline direktore Terese Birute Burauskaite, kuri patvirtino, kad VRK bvo prašiusi minėtos informacijos ir Centras pateikė neturintis duomenų apie pretendentų bendradarbiavimą.

Tačiau T. B. Burauskaitė atkreipė dėmesį į svarbų faktą – kad Centro turima duomenų bazė neapima Atkurtos Nepriklausomybės laikotarpio, t.y. LGGRTC neturi jokios informacijos apie tai, ar ir kurie Lietuvos Respublikos piliečiai po 1990 metų kovo 11-osios bendradarbiavo su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis. Pasak jos, tokią informaciją turi tik Valstybės saugumo departamentas.

„Mūsų turima duomenų bazė apima sovietų okupacijos laikotarpį. Duomenis savo pažymoms mes imame iš trijų duomenų bazių: asmenų, kurie prisipažino bendradarbiavę su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis; teismo pripažintų asmenų, bendradarbiavusių ir nuslėpusių tokį faktą; ir mūsų centro pripažintų bendradarbiavusiais, bet vėliau teisme nuginčytų tokį sprendimą asmenų duomenų bazių. Rinkimų įstatymas šiuo metu de jure lyg ir apibrėžia pateikti visą informaciją apie buvusį ar esamą bendradarbiavimą, tačiau de facto paprastai apsibrėžiama mūsų pateikiamomis pažymomis, kurios, kaip minėjau, visiškai neapima laikotarpio po 1990 m. kovo 11 d. Todėl šiuo ateju, bent jau mano nuomone, yra pagrindas kreiptis į VSD dėl išaiškinimo, taip pat tikslinga įstatymo leidėjui inicijuoti įstatymo pataisas, kurios neleistų interpretuoti tokios itin jautrios informacijos“, - sakė T. B. Burauskaitė.

VSD: bendradarbiavimas su užsienio spec. tarnybomis užtraukia baudžiamąją atsakomybę

VSD atstovė Aurelija Katkuvienė DELFI teigia, kad Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę asmenims, jei būtų nustatytas faktas, kad jie bendradarbiavo ar bendradarbiauja su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis be Lietuvos Respublikos įgaliojimų.

„Asmens bendradarbiavimas su užsienio žvalgybos tarnybomis, jei to nenumato LR tarptautinės sutartys, būtų vertinamas pagal Baudžiamojo kodekso teiseną. Jokie prisipažinimai ar neprisipažinimai po Nepriklausomybės atkūrimo teisiškai nereglamentuoti kitaip, nei tai numato Baudžiamasis kodeksas“, - teigė VSD atstovė.

DELFI primena, kad nors Konstitucinis Teismas ir Seimo parlamentinis tyrimas pripažino, kad bendraudamas su P. Vojeika ir tai nuslėpdamas, M. Bastys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką, tačiau balsavimas Seime, kuris buvo palankus politikui. .
„Politinės intrigos toliau vyksta“, - išgirdęs apie VRK sprendimą kreiptis į VSD antradienį DELFI sakė M. Bastys.

„Visa medžiaga išviešinta mano paties prašymu tiek po parlamentinio tyrimo, tiek po KT sprendimo. Todėl toks kreipimasis yra perteklinis“, - sako kandidatas į Seimo narius Zanavykų vienmandatėje rinkimų apygardoje M. Bastys.

Bakas: nusvėrė politinis pragmatizmas

Vytautas Bakas, buvęs Seimo parlamentinio tyrimo dėl M. Basčio vadovas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, DELFI antradienį teigė, kad „mano įsitikinimu, ką nustatė parlamentinis tyrimas ir patvirtino Konstitucinis Teismas, M. Bastys veikė priešingai Lietuvos valstybės interesams, palaikė ryšius ir bendradarbiavo su priešiškos valstybės saugumo tarnybų pareigūnais, ir tik politiniam pragmatizmui nusvėrus valstybės ir viešąjį interesą, padedant aukštiems buvusiems Basčio partijos bičiuliams, po balsavimo Seime jam (M. Basčiui – aut. past.) pavyko išvengti politinės ir konstitucinės atsakomybės“.

Paklaustas apie galimą baudžiamąją atsakomybę M. Basčiui, V. Bakas sakė „besistebiantis, kad nei M. Basčio, nei Artūro Skardžiaus atveju prokurorai savo sprendimo nepasakė ir žingsnio nežengė“.

„Vistik, galutinis sprendimas yra rinkėjų rankose: ar jiems priimtina, kad valstybę valdytų asmenys, pažeidę Konstituciją ir sulaužę Seimo nario priesaiką, ar kiti“, - sakė V. Bakas. Jis taip pat priminė atvejį, kai 2016-ais metais „visos partijos susivienijo prieš prieštaringai vertinamą kandidatą, ir išrinko asmenį, nekeliantį abejonių dėl lojalumo valstybei“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Pirmoji Kremliaus reakcija po Navalno sulaikymo: tai visiška nesąmonė papildyta 13.39 (277)

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas vakar atšaukęs spaudos...

VESK: siūloma parengti etapinį ribojimų atlaisvinimų planą (281)

Šiandien Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdyje išklausyta ekspertų...

Juozapaitis apie padalintus pinigus: tai baisi klaida papildyta (206)

Seimo Kultūros bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai antradienį surengė bendrą posėdį,...

Norvegija bando išsklaidyti abejones dėl vakcinos nuo koronaviruso po senyvų žmonių mirčių (53)

Norvegijos sveikatos priežiūros institucijos bando išsklaidyti abejones dėl saugumo, kilusias po...

Vokietijoje – nauji siūlymai: įprastos kaukės nebepakaktų virusologai perspėja: gali atnešti priešingą rezultatą (174)

Vokietija svarsto, ar pasekti Austrijos ir Bavarijos žemės pavyzdžiu, kur tapo privaloma viešajame...

Kai kurie pėstieji – pavojus kelyje ir sau, ir aplinkiniams: krenta po ratais, nemoka pereiti gatvės

Vieni dažniausių pėsčiųjų daromų nusižengimų kelyje – ėjimas per perėją, degant...

Savaitgalį feisbuke siautėjęs, kolegas įžeidinėjęs ir grasinęs Rimas Bružas sulaukė ne tik kritikos, bet ir griežtos LRT vadovų reakcijos pasisakė ir R. Bružas, kita pusė kreipėsi į teisininkus (1104)

Penktadienį LRT Radijo laidos „Laimės dieta“ vedėja Rimantė Kulvinskytė pasidžiaugė...

Gėlių salonų savininkai: nusivylimą kelia nesąžininga konkurencija

Gėlių salonų savininkai sako, kad ruošėsi antrajam karantinui, tad nuostoliai įsivyravus veiklos...