“Situacija kol kas kontroliuojama, realios grėsmės aplinkai dar nėra. Tačiau jei bus delsiama, gali tekti skelbti pavojų”, - “Kauno dienai” sakė miesto Civilinės saugos tarnybos (CST) vyriausiasis specialistas Vaclovas Kyguolis.
Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovui Giedriui Buinevičiui įteiktame CST rašte raginama kuo greičiau surasti lėšų nuodingoms medžiagoms neutralizuoti. Akcentuojama, kad sandėlis, kur laikomi toksiški chemikalai, yra visą parą saugomoje teritorijoje.
Tačiau kai kurios metalinės statinės prakiurusios ir surūdijusios. Dalis skysčio jau prasismelkė į aplinką.
Erozijos pažeistose statinėse esantis lakrilas apibūdinamas kaip klampi, toksiška ir degi medžiaga. Ji buvo naudojama vadinamojo elektrofotografinio popieriaus gamyboje. Sandėlyje taip pat aptikta 116 kilogramų gyvsidabrio. “Nerimą kelia ir gyvsidabris. Juo užterštų patalpų valymas kainuoja labai brangiai ir užtrunka 4-5 mėnesius. Tai labai sunkus darbas - reikia nuo sienų kapoti tinką, ardyti grindis”, - sakė V.Kyguolis.
Siūlo inventorizuoti
Ūkinė veikla popieriaus fabrike apmirusi. Miesto tarnybos neišsiaiškina, kas turėtų imtis nuodingų medžiagų nukenksminimo.
“Mus informuojančiame rašte teigiama, jog Kauno popieriaus fabrikas prieš kurį laiką kreipėsi į toksines medžiagas utilizuojančias įmones “Toksika” ir “Palemono keramika”, tačiau susitarti nepavyko. Miesto Savivaldybė negali rūpintis gamykloje esančiomis nuodingomis medžiagomis, nes ne miesto valdžia davė leidimus ūkinei veiklai ir tam tikrų medžiagų naudojimui. Pavojų aplinkai keliančiais chemikalais mes privalėtumėm rūpintis tik tuo atveju, jei nepavyktų nustatyti, kam jie priklauso”, - sakė Savivaldybės Aplinkos apsaugos atliekų tvarkymo poskyrio vyriausioji specialistė Danutė Čiricienė. Ji nuogąstavo, kad pavojingų medžiagų gali būti likusių ir kituose ekonominę krizę patyrusiuose gamybiniuose objektuose mieste. Specialistės nuomone, reiktų pradėti visų bankrutavusių įmonių patikrinimą ir inventorizuoti jose likusias toksines medžiagas.
Aplinkosaugininkai iki šiol tebevargsta likviduodami bankrutavusiai bendrovei “Versmė” Aleksote priklausiusį sandėlį. Jame buvo sukaupta dešimtys tūkstančių nebereikalingų liuminescencinių lempų, kuriose yra gyvsidabrio.
Žada atnaujinti gamybą
Didžiąją dalį bankrutavusio Kauno popieriaus fabriko akcijų įsigijo bendrovė “Plaza korporacija”. Bendrovės vadovai nekomentavo, ką jie ketina daryti su teritorijoje likusiomis nuodingomis medžiagomis. Paprastai naujųjų savininkų nesaisto įsipareigojimai utilizuoti privatizuotame objekte aptiktas aplinkai pavojingas medžiagas.
Aplinkosaugininkų galvos skausmu tapęs popieriaus fabrikas atsidūrė sudėtingų permainų kryžkelėje. Sovietmečiu tai buvo viena didžiausių popieriaus gamybos įmonių, kurioje dirbo apie 1300 žmonių. Prieš dešimtmetį, iš esmės pasikeitus ekonominei situacijai, pabrangus elektros energijai, gamybos apimtys įmonėje smuko daugiau nei dešimt kartų. Teko atleisti nemažai darbininkų, nebuvo įgyvendinti senos įrangos atnaujinimo planai.
2001 metais popieriaus fabrikas 350 darbuotojų buvo skolingas apie 900 tūkst. litų, energijos tiekėjams - 11 mln. litų. 2002 metų vasario mėnesį gamyklai iškelta bankroto byla, kuri šiuo metu artėja prie pabaigos.
“Plazos korporacija” pranešė, kad įmonės teritorijoje ketina atgaivinti popieriaus pramonę. Jei šis sumanymas nepavyktų, rengiami keli alternatyvūs projektai.