Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai prastėjančią saugumo situaciją regione, smarkiai išaugus išorinę ES sieną kertančių neteisėtų migrantų skaičiui, aptarė trečiadienį vaizdo konferencijos metu, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Pasak pranešimo, ministrai išreiškė vienybę ir solidarumą saugumo grėsmių Baltijos regione atžvilgiu ir sutarė trišaliai bei tarptautiniu mastu koordinuoti savo veiksmus ir atsaką į susidariusią situaciją.
„Dabartinė situacija pasienyje nėra tiesiog migrantų krizė, tai yra hibridinio karo veiksmai, nukreipti prieš Europos Sąjungą, NATO, o ypač – Baltijos šalių stabilumą. Ši hibridinė ataka reikalauja vieningo ir koordinuoto Baltijos šalių atsako“, – sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Tai labai rimta ir gili saugumo krizė, kuri yra tiesiogiai nukreipta į Baltijos šalis ir NATO šiaurės rytų flangą. Esame tvirtai pasiryžę ir toliau teikti paramą Lietuvai ir siekti tarptautinės paramos bei pagalbos sprendžiant šią saugumo krizę“, – susitikime pažymėjo Estijos gynybos ministras Kalle Laanet.
Ministras A. Anušauskas taip pat padėkojo Estijai ir Latvijai už suteiktą paramą stiprinant Lietuvos pasienio su Baltarusija apsaugą ir humanitarinę pagalbą. Estija Lietuvai yra perdavusi koncertinos tipo vielos, planuoja skirti bepiločius orlaivius, naktinio matymo sistemas. Latvija Lietuvai yra skyrusi humanitarinę pagalbą – palapinių, lovų, generatorių ir kitų būtiniausių daiktų.
Baltijos šalių gynybos ministrai susitikime taip pat sutarė reguliariai rengti Baltijos šalių gynybos ministerijų ekspertų susitikimus vaizdo konferencijos formatu – jų metu bus toliau aptariami bendri veiksmai atliepiant hibridinę operaciją ir artėjančias „Zapad-21“ pratybas.
Į Lietuvą šiemet jau bandė patekti daugiau nei 3 tūkst. neteisėtų migrantų, dėl jų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo ataka prieš Lietuvą.