Globalinis atšilimas, bei žmogiškoji ir pramoninė tarša daro neigiamą įtaką Baltijos jūrai. Mat šylant vandeniui, daugėja ir bakterijų.
Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkė Greta Gyraitė teigė, jog tyrimai parodė, kad Baltijos jūroje randama ir cholerai artima bakterija, visgi, ne tapati.
„Turiu pabrėžti, kad vibrio bakterija yra natūraliai vandenyje atsirandanti bakterija, ji neatsiranda iš kažkur, ji visuomet yra vandenyje. Tačiau vasarą, pakilus jūros paviršiaus temperatūrai, jų tiesiog dauginasi daugiau. Vibrio cholera yra artima pandeminei, yra pavojinga, jos taip pat sukelia infekcijas. Tačiau – ne visiems.
Dažniausiai rizikos žmonėms sukelia infekcijas – turintiems žaizdų, maudynių metu prarijus daugiau vandens, jos potencialiai gali sukelti infekcijas, tačiau ne visais kartais ir ne visada“, – LNK sakė KU mokslininkė G. Gyraitė.
„Mūsų turimais duomenimis, per paskutinius 20 metų mes žinome apie 20 mirties atvejų Baltijos jūroje, ne Lietuvoje“, – sakė ji.
Visą LNK pokalbį su KU mokslininke G. Gyraite žiūrėkite čia:
Šis tyrimas buvo vykdomas trejus metus bandymus atliekant Klaipėdos universiteto biochemijos laboratorijoje. Tyrimo metu buvo ieškoma žmogaus sveikatai ir net gyvybei pavojingų Vibrio bakterijų ir joms artimų atmainų tam tikrose Klaipėdos, Nidos ir Palangos pajūrio vietovėse.
Remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, pastaraisiais metais palankios gamtinės sąlygos daugintis tam tikroms Vibrio genties bakterijoms susidarė ir kai kuriose Baltijos jūros pakrančių vietose Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Lenkijoje, taip pat ir Lietuvoje. Vibrio bakterijos žmogui gali sukelti infekcinį negalavimą – vibriozę.
Dažniausiai vibriozė pasireiškia gastroenterito simptomais, viduriavimu, pykinimu, pilvo skausmais, vėmimu. Šios bakterijos taip pat gali sukelti ir žaizdų ar minkštųjų audinių infekcijas, septicemiją. Komplikacijos atveju susirgusiam asmeniui liga gali baigtis galūnių amputacija ar net mirtimi. Dažniausiai šios bakterijos į žmogaus organizmą patenka per atviras žaizdas maudantis vandens telkinyje arba vartojant termiškai neapdorotas jūros gėrybes.
Baltijos jūros būklės pagerinti nepavyko, ji lieka viena labiausiai užterštų pasaulyje, pastaraisiais metais augo Baltijos jūros tarša azotu iš Lietuvos, dar 2021 metais, rugpjūčio mėnesį paskelbė Aplinkos ministerija.
Pasak jos, didžiausia Baltijos jūros problema – eutrofikacija: maistinių medžiagų pertekliaus paskatintas intensyvesnis dumblių žydėjimas. Dumbliai žydėdami sunaudoja deguonį, todėl jo pradeda trūkti, taip pat mažėja vandens skaidrumas, susidaro toksiškų bakterijų. Šios problemos atsiranda dėl maistinių medžiagų, daugiausia azoto ir fosforo, pertekliaus.
Šio pavojingo reiškinio yra paveikta apie 96 proc. Baltijos jūros. Iš Lietuvos teritorijos į centrinę Baltijos jūros dalį patenkantys azoto kiekiai beveik dvigubai viršija didžiausią leistiną ribą, o pastaruoju metu stebima taršos didėjimo tendencija. Pasak ministerijos, tyrimai rodo, kad didžiausia azoto prietakos iš Lietuvos į Baltijos jūrą dalis yra iš žemės ūkio veiklos.
2012–2017 metais į Baltijos jūrą su upių prietaka iš Lietuvos žemyninės dalies patenkančio azoto kiekis padidėjo 18 proc., palyginti su 2006–2011 metais.
„Taigi, užuot, kaip esame įsipareigoję, mažintume šią taršą, dar labiau ją didiname“, – teigia ministerija. Jos duomenimis, Lietuvoje mažėja ekstensyvių pievų ir ganyklų, o javai, rapsų ir panašių pasėlių laukai nuolat auga. Auginant javus žemė intensyviai tręšiama ir dirbama, ko neprireikia auginant pievas, daugiamečių žolių ar kitus pakankamai natūralios žemės dangos tipų plotus. Be to, mažėja nenaudojamos žemės ūkio plotų, tai taip pat prisideda prie didesnės vandens telkinių taršos maistinėmis medžiagomis.
