„Rizikos iš Baltarusijos pusės šiuo metu valdančių asmenų įvardintos garsiai. Tai yra nelegali migracija su visomis esančiomis apimtimis ir galimybėmis, kad jos augs ir didės, taip pat klausimas dėl pasienio pralaidumo, dėl tranzito, dėl mūsų esančių asmenų saugumo, diplomatinės atstovybės saugumo stiprinimo, civilinės saugos klausimų stiprinimo“, - sakė VGT sekretorius, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius.
VGT sekretorius pasakojo, kad posėdyje buvo paliesti svarbūs klausimai, kaip stiprinti nacionalinio saugumo situaciją. Buvo kalbama, kaip suvaldyti nelegalios migracijos klausimą, kaip pasiruošti kitoms galimoms rizikoms.
Susitikime buvo paliesta „Zapad“ pratybų tema, aptarti įvairūs galimi scenarijai, pristatyta Vyriausybės koncepcija dėl geresnio valstybės ekstremalių situacijų ir krizių valdymo.
„Efektyvus ekstremalių situacijų ir krizių valdymo modelis yra begalo svarbus“, - pabrėžė D. Kuliešius.
VGT patarėjas sakė, kad buvo kalbama ir apie tai, kaip užtikrinti Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros nepatekimą į Europos Sąjungos rinką, tęstinį nuoseklų krašto apsaugos finansavimą, kuris turėtų siekti ne mažiau kaip 2 proc., ir iki 2030 m. tolygiai didėti iki 2,5 procento.
Rizikos – ir dėl pabėgėlių, ir dėl kontrabandos
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė atkreipė dėmesį, kad per šiuos metus jau turime jau 440 neteisėtų migrantų. Tai yra skaičius didesnis net 6 kartais, lyginant su praėjusiais metais.
„Kalbant apie sprendimus, akivaizdu, kad yra būtina įdiegti maksimalią mūsų sienų apsaugą. Reikalingos sienų stebėjimo sistemos. Tas jau yra daroma. Tikslinamame biudžete yra numatyta 11,5 mln. eurų, kad tos sienų stebėjimo sistemos atsirastų“, - sakė A. Bilotaitė.
Pasak ministrės, visas projektas, padengiant visą sieną 100 proc., yra numatytas įvykdyti per metus.
„Apskritai į sienų apsaugą reikia žvelgti kompleksiškai. Tai nėra tik sienų stebėjimo sistema. Tai yra ir detekcinė sistema, ir pareigūnų efektyvus darbas. Yra diskusija dėl fizinės tvoros poreikio, tam reikalinga detali kaštų ir naudos analizė“, - teigė A. Bilotaitė.
Ministrė pažymėjo, kad šioje istorijoje svarbus ir kontrabandos klausimas.
„Matome, kad tai yra didelė problema. Kontrabanda yra tas lėšų šaltinis, iš kurio yra finansuojamas Baltarusijos režimas. Aktyviai darbuojamės su Muitinės departamentu, nes matome rizikas, kad tiek nelegali migracija, tiek kontrabanda gali keliauti ir per pasienio punktus“, - kalbėjo A. Bilotaitė.
Siunčia žinią, kad Lietuvoje nebus patogu
Pasak ministrės, svarbu nesudaryti prielaidų naujo migracijos kelio atsiradimui.
„Todėl turime pasakyti, kad mūsų migracijos procedūros yra orientuotos į nacionalinio saugumo interesus. Šiuo metu jau yra priimtas sprendimas, kad dėl visų neteisėtai atvykstančių migrantų pirmiausia yra kreipiamasi į teismą dėl jų suėmimo procedūros, ir tada yra apribojamas jų judėjimas, kas leidžia tuos žmones sulaikyti, kad jie nepabėgtų. Tai yra aiški žinia, kad nėra patogu čia atvykti ir pasiekti kitas savo kryptis“, - sakė A. Bilotaitė.
Pasak ministrės, svarbu rengtis hibridinėms grėsmėms.
„Šiandien buvo pristatyta labai rimta problema, tai yra ginkluotės klausimas. Mūsų pasienio pareigūnai deja dar yra ginkluoti senais ginklais, 1957-1992 metų kalašnikovais, ir ta problema nėra sprendžiama jau 25 metai. Esame sutarę su krašto apsaugos ministru, kad bus rasti tiek techniniai, tiek teisiniai sprendimai, mūsų VSAT pareigūnų ginkluotė privalo būti pakeista į modernią, atitinkančią aukščiausius standartus.
Ypač šiame kontekste yra gėda, kad valstybėje VSAT pareigūnai turi tokius ginklus“, - kalbėjo A. Bilotaitė.
Pasak jos, valdant grėsmes, svarbus VRM sistemos pareigūnų veikimas su krašto apsaugos sistema.
„Esant hibridinėms grėsmėms, mūsų pareigūnai gali tapti pirmieji, kuriems teks reaguoti. Kalbu apie viešojo saugumo, Policijos departamento pareigūnus. Todėl reikia stiprinti jų kompetencijas, bendrą darbą, ir ta kryptimi mes judėsime“, - sakė A. Bilotaitė.
Pasak ministrės, buvo kalbėta ir apie Astravo AE grėsmėms. VRM jau yra surinkusi finansinį poreikį, ko reikia, kad šalis būtų pasiruošusi. Preliminariai, pasak ministrės, tai yra apie 99 mln. eurų. Ministrės minėjo, kad planuojamos nuolatinės pratybos, paruoštas komunikacijos planas, kaip didinti visuomenės informuotumą apie galimas grėsmes.
Trys scenarijai dėl pabėgėlių
Kalbėdama apie pabėgėlių apgyvendinimo klausimą, ministrė sakė, kad šiuo metu dar vietų netrūksta. Yra palapinių miestelis, kuriame yra 350 vietų.
„Mano žiniomis, tos palapinės yra pritaikytos ir šaltesniam metų laikui“, - sakė A. Bilotaitė.
Pasak ministrės, kilus didesnei migracijos bangai, Lietuvai teks susidurti su iššūkiais, todėl yra paruoštas ministerijos planas - jeigu tie srautai būtų iki 500, iki 1000, iki 10 tūkst. asmenų per parą.
„Jeigu asmenų skaičius iki 500, tada mes išnaudojame visas Užsieniečių registracijos centro, Pasieniečių mokyklos patalpas, jau įrengta stovyklavietė, kurioje 350 žmonių. Po trijų parų jau būtų reikalingos savivaldybių patalpos ir maitinimas.
Jeigu būtų iki 1000 asmenų per parą, tai būtų visos mano jau išvardintos priemonės plius būtų papildomai įrengta stovyklavietė 1000 asmenų, ir po trijų parų jau būtų reikalingos papildomos patalpos ir maitinimas.
Jeigu – iki 10 tūkst. asmenų per parą, būtų reikalinga viskas, ką paminėjau antrojo scenarijaus metu ir dar papildomai dvi stovyklavietės pažeidžiamiausiuose mūsų rajonuose, ir po dviejų parų būtų reikalingos savivaldybių patalpos ir maitinimas“, - kalbėjo A. Bilotaitė.
Pasak ministrės, svarstomas scenarijus dėl modulinių namelių.
„Panašu, kad gali reikėti priimti sprendimus, skaičiuojame. Tie nameliai greičiausiai būtų VSAT turimose teritorijose, kadangi tai padėtų lengviau užtikrinti saugumą“, - kalbėjo A. Bilotaitė.
Tūkstančiai pabėgėlių per dieną nėra realus scenarijus
Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko vertinimu, realus yra optimistinis scenarijus.
„Kad migraciniai procesai pasiektų tūkstančius žmonių į Lietuvą, tai jie dabartiniu metu nėra realūs. Tačiau pasirengimas užtikrinti ne tik Lietuvos, bet ir ES išorės sienų apsaugą turi būti vykdomas. Keliasdešimt pabėgėlių, atvykstančių į Lietuvą per savaitgalį, tai irgi sukelia mums problemų. (…) Tai irgi yra problema, ji yra sprendžiama visais lygiais“, - sakė A. Anušauskas.
Susitikime taip pat svarstytas finansavimo krašto apsaugos sistemos plėtrai užtikrinimas.
„Kariuomenės modernizavimas yra būtina atgrasymo priemonė. Manau, kad tą turi suprasti visa visuomenė“, - sakė A. Anušauskas.
Ministras dar negalėjo įvardinti, kokia finansavimo dalis krašto apsaugai bus skiriama kitais metais. Jis tik patikino, kad ji viršys 2 procentus.
„Yra derybų fazė dėl biudžeto. (…) Kaip konkrečiai atrodys biudžetas, - ar 2,09 proc., ar 2,11 proc., ar dar koks nors procentinis dydis bus įrašytas, manau, kad po biudžetinių derybų matysime jau konkretesnius skaičius“, - sakė A. Anušauskas.
Bus steigiamas Nacionalinis krizių valdymo centras
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas minėjo, kad pasistūmėta kuriant integruotą krizių valdymo sistemą.
„Buvo pateikta tos sistemos koncepcija, kuri vadovaujasi visuotinio saugumo principu ir modeliu. Labai aiškiai apibrėžiama, kad krizė suprantama ne tik kaip civilinės saugos iššūkiai, bet ir kaip iššūkis, susijęs su gyvybiniais interesais. Yra numatoma įkurti prie Vyriausybės Nacionalinį krizių valdymo centrą, į kurį savo žmones deleguotų atskiros vyriausybinės institucijos, jis turėtų ir savo personalą“, - pasakojo L. Kasčiūnas.
Pasak jo, tai būtų ta struktūra, kuri akumuliuotų visą informaciją, turėtų grėsmių indikatorius, prognozuotų situaciją, teiktų informaciją Vyriausybei.
„Laukiame Vyriausybės sprendimų patvirtinant“, - sakė L. Kasčiūnas.
Mano, kad reikia dirbti su Iraku ir Turkija
Kalbėdamas apie nelegalią migraciją, Seimo NSGK pirmininkas sakė, kad stiprėja mastymas, kad nelegalios migracijos šaknys yra susijusios su Iraku ir Turkija.
„Tai yra tie šaltiniai, su kuriais reikia dirbti. Užsienio reikalų ministerija deda daug diplomatinių pastangų, tiek pasitelkiant ES struktūrinę galią, tiek ES partnerių pagalbą, kalbėtis su tų šalių atstovais, kad tos nelegalios migracijos šaknys būtų užkardytos ten, kur jos kyla“, - sakė L. Kasčiūnas.
Seimo NSGK pirmininkas laikosi pozicijos, kad reikalinga ir tvora pasienyje su Baltarusija. Jis pateikė, kad pavyzdžius apie Norvegiją, Ispaniją, kurios grėsmes valdo ir tokiais būdais.
„Reikia labai aiškiai suvokti, kad mes tokiais fiziniais barjerais neatsiribotume kaip nors nuo laisvojo pasaulio. Mes šitoje vietoje norėtume užkardyti autoritarinio režimo bandymus mus suskaldyti, bandyti įvairiais hibridiniais sprendimais paveikti mūsų laisves ir teises, mūsų politinį gyvenimą ir savarankiškumą“, - kalbėjo L. Kasčiūnas.
