Baiminasi kasdienių teisių apribojimo

Lietuvoje jau dešimt metų gyvenantis Rusijos pilietis, „Iliuzijų muziejaus“ įkūrėjas Matvejus Linovas laidoje įvardijo, kas jam kelia daugiausiai nerimo girdint įvairias iniciatyvas.

„Mano asmeniškai istorija yra labai paprasta – gyvenu Lietuvoje nuo 2013 metų. Visų pirma turėjau leidimą gyventi dėl verslo, vėliau išlaikiau lietuvių kalbos ir Konstitucijos egzaminą, ir gavau nuolatinį leidimą gyventi. (…)

Dabar gegužės mėnesį jau bus 10 metų kaip gyvenu Lietuvoje. Ir prieš tai turėjau teisę kreiptis dėl Lietuvos pilietybės, taip atsisakant savo rusiškos pilietybės. Dabar gali būti, kad nebeturiu tokios teisės, sunkiai suprantu“, – laidoje sakė M. Linovas.

Matvejus Linovas

Jis laidoje citavo ir statistiką – kiek Rusijos ir Baltarusijos pilietybę turinčių žmonių šiuo metu yra šalyje.

„Pasižiūrėjau statistiką, mes Lietuvoje turime 15 tūkst. Rusijos pilietybę turinčių žmonių ir 48 tūkst. Baltarusijos piliečių. Baltarusijoje, kaip visi žinome, 2020 metais buvo protestai, nepavyko, dabar 1,5 tūkst. žmonių yra kalėjimuose. Kiti išvažiavo iš šalies. (…)

Nuo karo pradžios Ukrainoje matau, kad ekonomikos ministrė kviečia baltarusiškas įmones atvažiuoti, buvo geras darbas Lietuvoje padarytas dėl šios problemos“, – kalbėjo laidos „Delfi tema“ pašnekovas.

Tad, M. Linovo teigimu, siūlomas įstatymas gali apriboti kasdienes šių žmonių teises.

Valdančiųjų atstovas tikina, kad diskusija tik prasideda

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Raimundas Lopata laidoje patvirtino, jog mato poreikį koreguoti minimą įstatymą.

„Bet noriu tik paaiškinti situaciją. Visų pirma, Lietuva yra liberalios demokratijos valstybė ir visos žmogaus teisių normos čia funkcionuoja, bet mes susidūrėme su rimta nacionalinio saugumo problema. Vyksta karas, žinome, kas yra agresorius, sulaukėme pavyzdžių kaip per emigracijos bangas vyksta neteisėti dalykai: nuo pinigų plovimo iki kontrabandos organizavimo.

Tas sukėlė rūpestį. Suprantu rūpestį ir tų lojalių Lietuvai žmonių, turinčių Rusijos ar Baltarusijos pasus. Kita vertus, prašau jų irgi mus suprasti“, – laidoje kalbėjo Seimo narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos parlamente atstovas R. Lopata.

Jis laidoje sakė norintis šiuo klausimu aiškiai įvardinti du dalykus.

„Pirma, kad šios numatytos priemonės yra laikinos. Ir antra – diskusija dėl jų apimties tik prasidėjo.

Kitaip tariant, tas, kas buvo užfiksuota pateikimo stadijoje ir tai, kas dabar kyla iš Laisvės partijos pusės. Jų pasiūlymų didžiajai daliai ir aš pritariu. (…) Juo labiau, kad ir NSGK pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas atviras diskusijai. Žiūrėsime“, – žadėjo politikas R. Lopata.

Laidoje „Delfi tema“ jis taip pat garsiai įvardijo valdančiosios Laisvės frakcijos atstovų siūlomus pakeitimus.

„Jie siūlo numatyti daugiau išimčių ir ribojimų netaikyti tiems piliečiams, kurie turi ilgalaikį ryšį su Lietuva. Manau, ką mini pašnekovas, – dešimt metų yra ilgalaikis ryšys, be jokios abejonės.

Taip pat ribojimo siūloma netaikyti Baltarusijos piliečiams ir stabdyti tik Rusijos piliečių prašymus bei sprendimus dėl Lietuvos pilietybės priėmimo“, – vardijo R. Lopata.

Liberalų sąjūdžio atstovas Seime priminė, jog Lietuvoje šiuo metu yra išaugęs ir gyvenančių ukrainiečių skaičius, jų yra apie 70 tūkstančių. Todėl atsakingoms institucijoms trūksta resurso juos tikrinti. Iš to, anot politiko, ir kyla tokios iniciatyvos.

„Sunku tikėtis tikros patikros. Dėl diskusijų su atstovais, liečiančius tas grupes, tai praėjusių metų gegužės pabaigoje aš pateikiau priemonių planą, įgyvendinant Seimo rezoliuciją dėl teroristinės Rusijos. Tuo metu tos diskusijos ir prasidėjo.

Negaliu pasakyti, kad jos nevyksta – jos vyksta. Puikiai jaučiame to pulsus. Bet žinote, politikoje kartais yra momentų, kai prireikia staigesnio judesio. Kartais tas judesys būna pernelyg staigus, čia yra faktas ir tai reikia pripažinti“, – laidoje „Delfi tema“ sutiko Seimo narys R. Lopata.

Negalės turėti elektroninio parašo?

M. Linovas stebėjosi, kad pagal siūlomą projektą jis nebegalėtų turėti elektroninio parašo.

„Lietuvos pilietybė dėl natūralizacijos galima tik po dešimties metų ar daugiau gyvenimo šalyje. Nėra kito būdo, tik pagal tai. (…) O dabar apie laikinai ribojamas teises. Žinote, negalima laikinai turėti, arba neturėti teisių. Aš jas turiu, arba ne. (…) Pagal šį įstatymą aš negaliu turėti elektroninio parašo“, – kalbėjo M. Linovas.

Parlamentaras R. Lopata teigė, jog visos šios bėdos yra užfiksuotos dokumentuose.

„Mes tikrai viską dar sykį peržiūrėsime. Bet nemanau, kad ta interpretacija yra tiksli“, – svarstė pašnekovas.

Seimo narys dar kartą pabrėžė, jog bandoma užkardyti kelią šalies nacionaliniam saugumui kenkiančius incidentus. Jis sakė atsiprašantis, jeigu tai paliečia Lietuvai lojalius asmenis.

„Žiūrėsime, kaip tuos griežtumus ir išimtis didinti. Dar kartą pabrėžiu, kad tai yra laikina“, – kalbėjo R. Lopata.

Dainora Pankūnė, Matvejus Linovas

Lietuvoje jau dešimt metų gyvenantis Rusijos pilietis M. Linovas laidoje „Delfi tema“ teigė, jog per praėjusius metus Lietuvos pilietybę gavo 16 Rusijos piliečių.

„Ir mes kalbame, kad reikia teises riboti maždaug 60 tūkst. žmonių. Gal reikia kitos institucijos ieškoti?“ – klausimą kėlė M. Linovas.

Jis pridūrė, jog Lietuvoje gyvenantys rusai ir baltarusiai gali būti geras pavyzdys kaip reikia palaikyti Ukrainą, prieš kurią Rusija pradėjo karą.

„Mes galime būti labai geras pavyzdys, bet diskriminuoti dešimt metų čia gyvenančius žmones nėra pavyzdys, čia niekam nebus geras pavyzdys“, – pabrėžė M. Linovas.

Jis taip pat teigė, jog šis pasiūlymas lietuvių kalbos besimokantiems ir gyventi bei dirbti čia norintiems Rusijos, Baltarusijos piliečiams sukėlė šoką. Jie kelia klausimą – ar jau laikas važiuoti į Lenkiją?

Delfi primena, kad šis įstatymo projektas Seime praėjo tik pirmąją pateikimo stadiją, dar lieka dvi: svarstymas ir priėmimas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (33)