aA
Pasaulyje paskelbta koronaviruso pandemija ir didžioji dalis valstybių ėmėsi ypatingų priemonių, kad apsaugotų piliečius nuo užkrato plitimo. Tačiau kaimyninėje Baltarusijoje, atrodo, tvyro kapų ramybė. Šalies lyderis Aliaksandras Lukašenka ragina tautiečius nepanikuoti, dėl dezinfekcijos gerti daugiau degtinės ir vairuojant traktorius dirbti laukuose. Toks neatsakingumas neramina šalies opoziciją ir ji kelia klausimą, ar Baltarusija neina įvykusios Černobylio tragedijos keliu.
Baltarusija – kaip tiksinti bomba: skaičiais patikėti neįmanoma
© DELFI montažas

Baltarusijos opozicinės partijos krikščionių demokratų narys Pavelas Severinecas pasakoja, kad valdžios institucijų reakcija į koronaviruso pandemiją yra labai keista.

Baltarusija – kaip tiksinti bomba: skaičiais patikėti neįmanoma
Pavelas Severenicas
© Asmeninis albumas

„Visos kaimyninės šalys, įskaitant net Rusiją, uždarė savo sienas, bet Baltarusija to dar nepadarė. Daugelyje regiono šalių deklaruojamas karantinas, Baltarusijoje – ne. Lukašenka sako, kad, norint dezinfekuoti kūną, reikia gerti degtinę ir važinėti traktoriumi, paprastai sakant, dirbti lauke“, – apie susidariusią situaciją kalbėjo jis.

Pasak pašnekovo, sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, kad jie stebi infekuotuosius ir su užsikrėtusiais kontaktų turėjusius asmenis.

„Taip pat pranešama, kad šalyje koronavirusu susirgo 76 žmonės, tačiau tokiais skaičiais niekas netiki. Manau, tai yra tipiška sovietinė reakcija į katastrofą ir tai primena Černobylio tragediją. Naktį, norėdami neišgąsdinti žmonių, „kontaktiniai pacientai“ atvežami į Minsko ligonines. Greitoji pagalba, pasak liudininkų, šešias valandas stovi eilėje priėmimo skyrių prieigose“, – aiškino P. Severinecas.

Opozicionieriaus teigimu, bendra valstybės medicinos padėtis yra sunki, ir sistema dėl pandemijos padarinių gali tiesiog subyrėti.

„Kitos ligoninės pertvarkomos į infekcines ligonines, tačiau trūksta įrangos ir apsaugos priemonių. Karantinas galėtų suteikti laiko pasiruošti, tačiau sprendimus priima tik Lukašenka ir jis tam prieštarauja. Žmonės labai pasipiktinę“, – tikino jis.

Paklaustas, kaip Baltarusijos gyventojai sužino apie koronaviruso keliamą grėsmę, politikas pabrėžė, kad nevalstybinė ir nepriklausoma spauda tik ir rašo apie tai.

„O valstybinė žiniasklaida ramina, kad viskas gerai. Valdžia energingai praneša, jog padėtis kontroliuojama. Šalyje prasideda nacionalinis futbolo čempionatas, ir mes vieninteliai Europoje tokie šaunūs, nes surenkame pilnus stadionus. Tačiau akivaizdu, kad naujienas internete stebi ir skaito visi – apie Italiją, Ispaniją, Lenkiją, Kiniją. Žmonės tiesiog patiria šoką“, – sakė P. Severinecas.

Jo teigimu, Lukašenka supranta, kad virusas ir panika kenkia ekonomikai, o silpnas ir sugadintas jos modelis galimai neatlaikytų griūties.

„Staigus gyvenimo lygio kritimas suerzintų žmones, jie jau ir taip pavargę nuo 26-erių metų diktatūros, ir viskas galėtų baigtis riaušėmis. Prezidentas vilkina laiką – gal viskas praeis. Tuo pačiu metu socialiniuose tinkluose audringai diskutuojama, kad jis specialiai neskelbia karantino, jog mirtų kuo daugiau pagyvenusių žmonių, nes nėra iš ko mokėti pensijų.“

Politikas taip pat pasidalijo informacija, kad tarp eilinių žmonių sklinda kalbos, jog mirusieji nuo viruso yra registruojami kaip mirę nuo kitų ligų, o medikams draudžiama apie tai skleisti bet kokią informaciją.

„Jeigu nesiimsime veiksmų ir slėpsime tikruosius pandemijos mastus Baltarusijoje, virusas gali nužudyti tūkstančius, ir tai būtų nusikaltimas žmonijai. Kyla klausimas: jei taip yra virusinės ligos atveju, kas nutiks, pavyzdžiui, su liūdnai pagarsėjusia Astravo AE? Nejaugi mūsų laukia antrasis Černobylis?“, – retoriškai klausė jis.

P. Severinecas pabrėžė, kad plintant koronavirusui vienintelis gerai apsaugotas yra A. Lukašenka ir jo artimiausia aplinka.

„Natūralu, kad Lukašenka ir jo šeima turi aukščiausio lygio specialią medicininę priežiūrą ir pats yra saugomas nuo infekcijos. Jis atšaukia masinius renginius, kuriuose pats turėjo dalyvauti, tačiau žmonėms – viskas taip pat: nedraudžiama burtis, švęsti, dirbti. Drozdyje, kur gyvena prezidentas ir jo artimieji, aptarnaujančiojo personalo karantinas jau seniai įvestas, bet ne visai šaliai. Lukašenka žino, kad, remiantis nepriklausomais duomenimis, jo tikrasis palaikymas Baltarusijoje siekia nuo 12 iki 30 proc.“, – pasakojo opozicinės partijos narys.

Pasiteiravus, ar, valdžiai nesiimant jokių priemonių kovoti su virusu, ko nors imasi paprasti žmonės, opozicijos lyderis paminėjo, kad pradėtos pirkti maisto atsargos. Bendra gyventojų nuotaika tik prastėja.

„Žmonės parduotuvėse perka grūdus, druską ir cukrų, perka kaukes, valgo česnakus, daug naršo internete ir laukia karantino. Senesni šturmuoja poliklinikas ir reikalauja atlikti koronaviruso tyrimus. Trečiadienį Minsko lingvistikos universiteto studentai paskelbė streiką: reikalavo įvesti karantiną ir nuotolinį mokymą. Žmonės pasipiktinę. Jis neatsiklausė žmonių leidimo pastatyti Rusijos atominę elektrinę pasienyje su Lietuva, taip pat neprašėme ir derybų su Rusija dėl nepriklausomybės. Tačiau, kai paprašėme įvesti karantiną, jis pasakė „ne“, ir viskas. Nėra pasirinkimo. Aklavietė. Todėl žmonės ir sako: „Lukašenka, pasitrauk!“

Privalu atkreipti visos Europos dėmesį

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Žygimantas Pavilionis kritikavo Lietuvos valdančiųjų veiksmus dėl bandymo megzti dialogą su diktatūrine Baltarusija, mat, jo nuomone, prisidengiant dialogo su Lukašenka siekiais ir tariama Baltarusijos nepriklausomybe, kurią pats Lukašenka savo rankomis laidoja jau dvidešimt penkerius metus ir, atrodo, kad priėjo liepto galą, negalima nematyti, ką šis diktatorius daro su savo žmonėmis.

Žygimantas Pavilionis
Žygimantas Pavilionis
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Privalome nedelsdami atkreipti visos Europos dėmesį, kad visai šalia mūsų Lukašenka tik dėl noro likti valdžioje su Kremliaus parama pasmerkia tūkstančius mūsų kaimynų mirčiai, ta patį daro ir su Astravo AE projektu. Apgailėtina, kad švenčiant trisdešimtus Lietuvos nepriklausomybės metus mūsų diplomatinė tarnyba iš esmės pataikauja Lukašenkos režimui ir užmiršta tiek mūsų pačių, tiek baltarusių tautos interesus“, – apgailestavo politikas.

Oficialiais Baltarusijos žiniasklaidos duomenimis, Baltarusijoje koronavirusu užsikrėtę 76 žmonės, 15 iš jų su lengvais simptomais išleisti gydytis namo. Kavinės ir restoranai ne tik neuždaromi – Minsko gyventojai visokeriopai raginami ten eiti ir nebijoti „kažkokio koronaviruso“.

Žiniasklaida ragina dalytis gražiomis miesto nuotraukomis „Minskas puikus, ir jokio koronaviruso čia nėra“. Šalies epidemiologai tvirtina, kad padėtis kontroliuojama, viruso nėra ko bijoti, ir į neva saugią Baltarusiją masiškai grįžta koronoviruso išsigandę tautiečiai iš visų pasaulio šalių.

Rusijoje dygsta paslaptingas pastatas

O tuo metu Rusijoje, šalia Maskvos, dygsta paslaptinga ligoninė, nors oficialiai šalyje koronaviruso atvejų labai mažai.

Prie Maskvos paskubomis statoma „Kinijos įkvėpta“ ligoninė užsikrėtusiems COVID-19. Šalia Maskvos vienas tuščias sklypas buvo apsuptas policijos užtvaromis ir saugomas ginkluotų pareigūnų. Rusijos sostinės valdžia šioje vietoje ėmėsi statyti medicinos įstaigą, kurioje bus gydomi naujuoju koronavirusu užsikrėtę pacientai. Įkvėpimo šiam projektui suteikė ligoninė, pastatyta Kinijoje per rekordiškai trumpą laiką, kai šalį apėmė infekcijos COVID-19 protrūkis.

Statybų aikštelėje Maskvoje praeitą savaitę pradėti darbai karštligiškai tęsiami – pirmyn ir atgal siuva sunkvežimiai „Kamaz“ ir betonvežiai. Golochvastovo gyvenvietėje, esančioje maždaug už 70 km į pietvakarius nuo Maskvos, statomai įstaigai pavyzdžiu tapo „partnerių Kinijoje patirtis“, praeitą savaitę sakė sostinės pareigūnai.

Vasarį Kinija centriniame Uhano mieste, tapusiame koronaviruso epidemijos pirminiu židiniu, pastatė 1 000 lovų ligoninę iš gatavų blokų vos per 10 dienų. Statybose Golochvastove apskrita parą darbuojasi apie 5 000 statybininkų ir 1,2 tūkst. technikos vienetų. Darbų piko metu darbuotojų skaičius gali išaugti iki 6 000; tarp jų nemažą dalį sudaro atvykėliai iš Centrinės Azijos.

Darbus planuojama baigti per mėnesį

Paprastai tokio tipo objektai statomi 6–8 mėnesius. Maskvos mero pavaduotojas statybų reikalams Andrejus Bočkariovas sakė, kad darbuotojų motyvacijai pakelti statybų aikštelėje buvo iškabinta sovietinio stiliaus plakatų. „Darbai statant užkrečiamųjų ligų centrą Naujoje Maskvoje vykdomi sparčiu tempu, tai – precedento neturintis atvejis. Statybos vyksta apskritą parą; darbininkai vykdo tikrą darbo žygdarbį“, – šeštadienį žurnalistams sakė vicemeras.

Apie 70 tūkst. kv. m ploto ligoninė iš greitai surenkamų konstrukcijų užims 43 ha teritoriją. Joje turėtų būti 500 vietų, įskaitant 250 vietų intensyviosios terapijos skyriuje. „Neturime tikslaus tvarkaraščio, bet tikimės užbaigti per mėnesį, galbūt greičiau“, – sakė 28 metų statybininkas Pavelas, atvykęs iš Čiuvašijos respublikos, esančios už 600 km nuo Maskvos.

„Pirmieji koronavirusu užsikrėtę pacientai čia turėtų atvykti balandį“, – sakė už aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą statybvietėje atsakingas 31 metų brigadininkas, vardu Artūras.

Gyventojai sunerimę

Komplekse bus „operacinių, reanimacijos ir diagnostikos priemonių“, taip pat gydymo vietų vaikams, anksčiau sakė A. Bočkariovas. Tarnybos neatskleidė šio projekto kaštų, bet Rusijos naujienų portalas „Znak“, remdamasis merijos dokumentais, pranešė, kad ligoninė kainuos apie 8,5 mlrd. rublių (100 mln. eurų).

Prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad koronaviruso protrūkis Rusijoje „kontroliuojamas“, nors oficialiai patvirtintų užsikrėtimo COVID-19 atvejų sparčiai gausėjo. Iki šeštadienio ryto šalyje buvo užregistruoti iš viso 253 užsikrėtimo atvejai.

Tačiau daugelis rusų šiuos skaičius vertina skeptiškai ir baiminasi, kad šalyje gali kilti didelė epidemija.

Maskvos meras Sergejus Sobjaninas, numatydamas, kad šalia naujosios ligoninės gyvenantys žmonės gali protestuoti, sakė, kad kompleksas bus už 250 metrų nuo kelių senų medinių pastatų – artimiausių gyvenvietės namų.

Tačiau Golochvastovo gyventojo Anatolijaus Bulyčiovo ši žinia nenuramino.

„Jie kuria didžiulę infekciją. Iš to nebus nieko gera“, – sėdėdamas ant suolelio sakė 79 metų vyras, pro šalį važiuojant sunkvežimiams.

„Tegul Sobjaninas pasistato šią ligoninę prie savo vasarnamio! Neatrodo, kad Rusijoje stinga vietos“, – pridūrė jis.

Kinijoje daugėja įvežtinių atvejų

Kinija per 24 val. neužfiksavo nė vieno šalies viduje perduoto koronaviruso atvejo, tačiau COVID-19 patvirtintas 41 iš užsienio sugrįžusiam keliautojui.

Vietinių užsikrėtimo atvejų nebūta jau trečią dieną iš eilės – nei Hubėjaus provincijoje, nei kitose šalies teritorijose, šeštadienį pranešė Nacionalinė sveikatos komisija. Vis dėlto Hubėjuje per parą nuo koronaviruso mirė septyni žmonės.

Per pastarąją parą patvirtinta, kad virusu yra užsikrėtęs 41 iš užsienio atvykęs asmuo, kol kas tai didžiausias per dieną užfiksuotų įvežtinių atvejų skaičius. Iš viso Kinija suskaičiavo 269 įvežtinius koronaviruso atvejus.

Remiantis Nacionalinės sveikatos komisijos duomenimis, Kinijoje koronavirusu iš viso susirgo 81 008 žmonės, 3 255 mirė, o 71 740 jau pasveiko.

Lenkai koronavirusą naikina kontrabandiniu spiritu

Su koronaviruso pandemija kovojanti Lenkija dezinfekcijai panaudos beveik pusę milijono litrų konfiskuoto gryno etilo alkoholio.

Kaip ir kitos ES valstybės, Lenkija ėmėsi plataus masto priemonių, siekdama sustabdyti COVID-19 viruso plitimą. Be kita ko, valdžia uždarė sienas užsieniečiams, o šalies gyventojai raginami dirbti iš namų.

Tačiau Lenkijai, kaip ir kitoms Bendrijos narėms, trūksta būtiniausių medicininių priemonių, tokių kaip kaukės ir dezinfekciniai skysčiai.

Lenkijos valstybės prokuratūra penktadienį pranešė, kad „valstybinėms institucijoms skubiai perduos baudžiamojo proceso metu konfiskuotą etilo alkoholį“.

„Skaičiuojama, kad tai yra mažiausiai 430 tūkst. litrų“, – sakoma pranešime.

Keli tūkstančiai litrų jau naudojami viešiesiems pastatams ir transportui dezinfekuoti.

Šiaurės rytuose esančio Olštyno ugniagesiams skirta tūkstantis litrų gryno alkoholio, o trys regiono ligoninės iš viso gavo 2 500 litrų, naujienų agentūrai AFP sakė vietos muitinės administracijos atstovė Marta Rosiak.

Be ligoninių, kontrabandinis spiritas taip pat bus paskirstytas policijai, pasieniečiams ir kitoms viešosioms tarnyboms.

Lenkijos teisėsauga dažnai kovoja su nelegaliomis spirito varyklomis, ypač skurdesniuose šiaurės rytų regionuose, besiribojančiuose su Baltarusija ir Karaliaučiaus sritimi.

Samanė iš bulvių ar grūdų daugiausia varoma neturtingesnėse kaimo vietovėse, kur pigi naminė degtinė daug populiaresnė nei legalus alkoholis.

38 mln. gyventojų turinčioje Lenkijoje iki šiol patvirtinti 432 koronaviruso infekcijos atvejai, penki žmonės mirė.

Olandijoje dėl koronaviruso kritus paklausai masiškai naikinamos gėlės

Nyderlanduose – tulpių sezonas, tačiau šiemet dėl koronaviruso pandemijos kritus paklausai augintojai priversti kasdien sunaikinti milijonus gėlių.

Pastarąją savaitę daugiausia pasaulyje gėlių parduodančioje šalyje sunaikinimo laukė kalnai tulpių, rožių, chrizantemų ir kitų gėlių.

Ryškiaspalviai žiedai, kurie šiuo metų laiku galbūt būtų skirti romantiškoms progoms ar Motinos dienai, dabar krautuvų kaušais pakeliami ir metami į didžiulius atliekų konteinerius.

„Vienintelis sprendimas – jas sunaikinti“, – naujienų agentūrai AFP sakė gėlių aukciono namų „Royal FloraHolland“ atstovas Michelis van Schie (Mišelis van Schi).

„Pirmąkart esam priversti tą daryti. Šis Olandijos aukcionas gyvuoja jau daugiau nei šimtmetį, ir pirmą kartą patyrėme tokią krizę“, – pridūrė jis.

Pasak „Royal FloraHolland“, teks sunaikinti 70–80 proc. visos Nyderlandų metinės gėlių produkcijos.

Tai didžiulis smūgis šaliai, kurioje tulpės – vienas iš nacionalinės tapatybės simbolių, be vėjo malūnų, sūrių ir klumpių.

Svogūnėlių augintojų asociacijos vadovė Prisca Kleijn (Priska Klein) prognozuoja, kad parduotuvių ir įmonių uždarymas dėl pasaulyje siaučiančio koronaviruso sukels „dramatiškų“ padarinių.

„Nieko panašaus nesame matę, – sakė ji. – Dėl koronaviruso sukeltos krizės visoje Europoje nebeliko gėlių paklausos.“

Anot P. Kleijn, tulpių augintojams krizė atėjo „pačiu blogiausiu metų laiku“.

„Artėja Motinos diena, ir tulpių augintojai skina derlių nuo sausio iki balandžio ir gegužės. Todėl dabar – pats sezono įkarštis, metas užsidirbti“, – sakė ji.

Užklupus virusui žmonės noriau kaupia būtiniausių prekių atsargas, todėl asociacija pradeda kampaniją, skatinančią pirkėjus „pirkti gėles, o ne tualetinį popierių“.

Dėl koronaviruso karantino turės laikytis vienas iš penkių JAV gyventojų

Nemažai JAV valstijų uždaromos ne maisto prekių parduotuvės ir kiti verslai, netrukus karantinas bus privalomas vienam iš penkių amerikiečių, praneša BBC.

Konektikuto ir Naujojo Džersio valstijos pasekė Ilinojaus bei Kalifornijos pavyzdžiu ir gyventojams įsakė pasilikti namuose, kad būtų suvaldytas COVID-19 viruso plitimas.

Niujorko valstija paragino uždaryti visas parduotuves ir maitinimo įstaigas, išskyrus vietas, kuriose galima nusipirkti būtiniausių prekių.

JAV koronavirusas pasiglemžė 230 gyvybių, patvirtinta 18 500 užsikrėtimo atvejų. Visame pasaulyje virusas nustatytas 270 000 žmonių, nuo jo jau mirė daugiau nei 11 tūkst.

Penktadienį Konektikuto, Ilinojaus ir Niujorko valstijos paskelbė apie priemones, pagal kurias namuose turi pasilikti dešimtys milijonų žmonių. Taip pat įsakoma uždaryti daugelį darboviečių, iš namų leidžiama išeiti tik tuo atveju, jei einama nusipirkti maisto, vaistų arba įsipilti kuro degalinėse.
Niujorko gubernatorius Andrew Cuomo apribojo viešuosius susibūrimus ir darbuotojams, galintiems dirbti iš namų, įsakė neiti į darbą. Šis sprendimas priimtas užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiui Niujorko valstijoje pasiekus 7 000. Tai labiausiai viruso paveikta JAV valstija.

„Šias nuostatas vykdyti privaloma, – žurnalistams sakė A. Cuomo. – Tai yra ne šiaip rekomendacijos.“
Vėlyvą penktadienio vakarą Donaldas Trumpas paskelbė apie nelaimės padėtį Niujorko valstijoje. Dėl šios priežasties valstijai bus teikiamas federalinis finansavimas.

Niujorko valstija bei kaimyninės Naujojo Džersio, Konektikuto ir Pensilvanijos valstijos penktadienį paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo įsakoma uždaryti įvairius grožio salonus, tatuiruočių ir auskarų vėrimo centrus.

Sekmadienį įsigaliosiančios priemonės draudžia komandinius sportinius žaidimus: krepšinio ir kitų sporto šakų komandoms bus draudžiama treniruotis net ir lauke.

Šios valstijos apie priemones paskelbė Kalifornijos gubernatoriui Gavinui Newsomui valstijos gyventojams įsakius laikytis karantino. Jis apskaičiavo, kad per ateinančius du mėnesius koronavirusu užsikrės daugiau nei pusė visų 40 mln. Kalifornijos gyventojų.

Nevados valstija antradienį paskelbė apie atskirą parduotuvių ir kitų verslų ribojimą. Havajuose taip pat buvo uždaryti barai ir klubai, o žmonėms uždrausta burtis į renginius, kuriuose dalyvauja daugiau nei 10 žmonių.

Tačiau D. Trumpas atmetė karantino paskelbimą nacionaliniu lygmeniu.

Latvijos parlamentarui diagnozuotas koronavirusas

Latvijos Seimo narys Artūras Kaiminis šeštadienį patvirtino, kad jam diagnozuotas koronavirusas.

Politikas socialiniuose tinkluose pranešė, kad nuo kovo 17-osios, kai pasijuto prastai, izoliavosi, o penktadienį jam atliktas COVID-19 testas buvo teigiamas.

„Atsiprašau visų, su kuriais susitikau kovo 15 ir 16 dienomis, ir prašau jų nueiti pasitikrinti dėl viruso“, – sakė jis.

Latvijoje per pastarąją parą patvirtinus 13 naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, bendras jų skaičius pasiekė 121, šeštadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Iš Amsterdamo į Delį skridęs lėktuvas sugrąžintas tvyrant sumaiščiai dėl COVID-19

Nyderlandų oro bendrovės KLM lėktuvui, skridusiam iš Amsterdamo į Naująjį Delį, pusiaukelėje buvo liepta sugrįžti, veikiausiai kilus nesusipratimui dėl Indijoje galiojančių suvaržymų, susijusių su koronaviruso pandemija, šeštadienį informavo vienas pareigūnas ir keleivis.

Dėl pandemijos Indija uždraudė visus skrydžius iš Europos, o nuo sekmadienio įsigalios savaitės trukmės draudimas priimti bet kokius tarptautinius komercinius skrydžius.

Tarp KLM lėktuvo, turėjusio nusileisti Indijos sostinėje anksti šeštadienį, keleivių buvo besilaukianti moteris, kuriai, sugrįžus į Amsterdamą, prireikė medikų pagalbos.

Penktadienį vakare orlaiviui buvo nurodyta „sugrįžti į išvykimo punktą dėl operatyvinių priežasčių, kai jis tebebuvo ore“, naujienų agentūrai AFP sakė vienas pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo.

„Delis nesuteikė leidimo nusileisti, todėl nežinome, kodėl KLM nusprendė išskristi iš Amsterdamo, nors buvo aiški Indijos vyriausybės rekomendacija“, – pridūrė šaltinis.

Vienas iš maždaug 120 to lėktuvo keleivių, irgi pageidavęs likti anonimu, sakė, kad pranešimas, jog orlaivis turės grįžti, buvo paskelbtas skrendant virš Rusijos, nuo skrydžio pradžios praėjus apie keturioms valandoms.

Dienraštis „The Hindu“ pranešė, kad lėktuve buvo apie 100 Indijos piliečių, pradėjusių savo kelionę iš JAV ir Kanados.

Be to, šiuo lėktuvu vėliau turėjo būti parskraidinta Nyderlandų piliečių, esančių Indijoje, pridūrė leidinys.

Nepaisydama skrydžių iš Europos draudimo, Indijos užsienio reikalų ministerija buvo suteikusi leidimą KLM skrydžiui, nes keleiviai Amsterdame lankėsi tik tranzitu, rašo „The Hindu“.

Tačiau Indijos civilinės aviacijos ministerija priėmė kitokį sprendimą, todėl lėktuvo buvo paprašyta grįžti į Nyderlandus.

„Nežinome, ką daryti... Prašau pagalbos“, – vienas keleivis sakė per „Twitter“ paskelbtame vaizdo pranešime hindi kalba, veikiausiai nufilmuotame Schipolio oro uoste Amsterdame.

Indijoje esantis minėtos nėščios moters vyras Tejasas Vispute (Tedžasas Visputė) sakė, kad parskridusi į Amsterdamą jo žmona buvo trumpam hospitalizuota, bet vėliau išrašyta.

„Kai lėktuvas apsisuko, mano žmona labai susinervino. Ji laukiasi maždaug šeštą mėnesį, – AFP sakė T. Vispute. – Įgula buvo labai paslaugi.“

Kol kas neaišku, kiek kitų indų mėgina sugrįžti namo iš įvairių šalių, tvyrant dabartinei krizei. Su šį klausimą galinčia pakomentuoti Indijos užsienio reikalų ministerija susisiekti kol kas nepavyko.

Iki šiol Indijoje patvirtinti 275 užsikrėtimo koronavirusu atvejai ir penkių pacientų mirtis.

Irane nuo koronaviruso mirė 123 žmonės, iš viso šalyje užregistruotos 1 556 mirtys

Iranas šeštadienį pranešė, kad per parą nuo COVID-19 viruso šalyje mirė 123 žmonės. Koronavirusas Irane iš viso pareikalavo 1 556 gyvybių.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras tvirtino, kad per pastarąsias 24 val. Irane patvirtinti dar 966 užsikrėtimo atvejai. Šalyje iš viso užregistruota 20 610 užsikrėtusiųjų.

Sakartvele dėl koronaviruso protrūkio įvedama nepaprastoji padėtis

Sakartvele nuo šeštadienio įvedama vieno mėnesio trukmės nepaprastoji padėtis dėl naujojo koronaviruso protrūkio, paskelbė premjeras Georgijus Gacharija.

„Dabar mūsų pagrindinis uždavinys – išvengti spartaus koronaviruso plitimo tarp gyventojų. Esant nepaprastajai padėčiai už karantino ir saviizoliacijos taisyklių pažeidimus bus taikomos sankcijos, įvedami eismo, išskyrus krovininį transportą, suvaržymai“, – per spaudos konferenciją sakė G. Gacharija.

Pasak jo, galiojant nepaprastajai padėčiai tarnybos taip pat galės riboti fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teises.

Iki šeštadienio ryto Sakartvele buvo nustatyti 47 užsikrėtimo koronavirusu atvejai.

Londone benamiai bus apgyvendinti viešbučiuose ir turės laikytis saviizoliacijos

Londone šimtai namų neturinčių žmonių bus apgyvendinti viešbučiuose, kur turės laikytis saviizoliacijos, tai jiems suteiks „gyvybiškai svarbią“ apsaugą nuo koronaviruso, šeštadienį paskelbė miesto meras Sadiqas Khanas.

Šiam tikslui dviejuose viešbučiuose buvo paskirta 300 kambarių, juose benamiai galės gyventi bent jau 12 ateinančių savaičių, pranešime teigė S. Khanas.

„Koronaviruso protrūkis paveikė visus Londono gyventojus, privalome padaryti viską, ką galime, kad apsaugotume kiekvieno sveikatą, ir tų, kurie kiekvieną naktį praleidžia miegodami ant kieto sostinės gatvių grindinio, – sakė meras. – Benamiai ir taip nuolat susiduria su sunkumais bei nežinia, ir aš esu pasiryžęs padaryti viską, kas mano rankose, kad jie ir visi kiti londoniečiai būtų tinkamai apsaugoti.“

Praėjusiais metais mero kabineto atliktas tyrimas parodė, kad Londone gatvėse nakvoja apie 1 100 žmonių.

Benamiai bus apgyvendinti dviejuose „Intercontinental“ grupei priklausančiuose viešbučiuose, juos iki nakvynės vietos nuveš savanoriauti pasisiūlę taksi vairuotojai.

Šis sprendimas priimtas Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybei paskelbus apie griežtesnes priemones koronaviruso plitimui suvaldyti: visoje šalyje buvo uždaryti barai, restoranai, kavinės ir panašūs verslai.

Nuo COVID-19 viruso JK jau mirė 177 žmonės.

Dėl koronaviruso Turkija stabdo oro susisiekimą su 46 valstybėmis

Turkijos valdžia stabdo oro susisiekimą su 46 šalimis, siekdama suvaldyti naujojo koronaviruso plitimą, šeštadienį pranešė valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.

„Turkijos susisiekimo ir infrastruktūros ministerija paskelbė, kad nuo 17 val. (vietos ir Lietuvos) laiku stabdomas oro susisiekimas su 46 šalimis, imantis kovos su [koronaviruso infekcija] COVID-19 priemonių“, – sakoma agentūros „Twitter“ žinutėje.

Anatolijos naujienų agentūra nepateikė šalių, kurioms galios ši tvarka, sąrašas.

Norvegija: olimpiada turi palaukti, kol pasaulyje bus suvaldytas koronavirusas

Norvegijos olimpinis komitetas (NOK) siekia, kad Tokijo vasaros olimpinės žaidynės būtų surengtos tik suvaldžius pasaulį apėmusią koronaviruso pandemiją.

Tokią poziciją NOK vadovai išdėstė penktadienį Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) vadovui Thomui Bachui (Tomui Bachui) išsiųstame laiške.

„Rekomenduojame, kad Tokijo olimpinės žaidynės neturėtų vykti, kol padėtis dėl COVID-19 bus tvirtai kontroliuojama pasauliniu mastu“, – rašoma laiške.

NOK kelia susirūpinimą tiek šalies, tiek tarptautinė visuomenės sveikatos situacija. Anot komiteto, Norvegijos sportininkams dabar „itin sunkus metas“, nes šalyje dėl koronaviruso pandemijos draudžiamas organizuotas sportas.

„Suprantame, kad Japonijos sveikatos priežiūros institucijos, olimpinių žaidynių organizacinis komitetas ir TOK atsidūrė išties sunkioje padėtyje, – rašoma laiške. – Tikime, kad Tokijo olimpiados specialios darbo grupės rekomendacijos atitinka aukščiausius medicinos standartus ir kad sportininkų saugumas yra pagrindinis prioritetas.“

Daugėja raginimų atidėti Tokijo olimpiadą arba paskelbti datą, iki kurios bus nuspręsta, ar žaidynės įvyks. Daugelis kvalifikacinių varžybų buvo atšauktos dėl šalyse įvesto karantino.

JAV plaukimo federacijos vadovas paragino šalies Olimpinį ir parolimpinį komitetą reikalauti, kad Tokijo olimpiada būtų atidėta 12 mėnesių. Jos poziciją parėmė Prancūzijos plaukimo federacija.

Brazilijos olimpinis komitetas šeštadienį taip pat paragino atidėti Tokijo olimpiadą iki 2021 metų.

Komiteto pranešime sakoma, kad toks sprendimas yra būtinas, atsižvelgiant į pandemijos rimtumą ir „iš to kylančius sunkumus atletams išlaikyti geriausią lygį varžybose“.

Vis dėlto brazilai pridūrė „pasitikintys Tarptautiniu olimpiniu komitetu“. Brazilija 2016 metais organizavo Rio de Žaneiro olimpiadą – pirmąją Pietų Amerikoje.

Abejonių reiškiama ir pačioje žaidynes organizuojančioje šalyje. Japonijos olimpinio komiteto narė Kaori Yamaguchi (Kaori Jamaguči) dienraščiui „Nikkei“ sakė, kad TOK „stato sportininkus į pavojų“.

TOK narė keturiskart olimpinė čempionė iš Kanados Hayley Wickenheiser (Heili Vikenhaizer) pareiškė, jog siekdama, kad olimpiada vyktų, kaip numatyta, ši organizacija elgiasi „nejautriai ir neatsakingai“.

Pasak Jungtinės Karalystės lengvosios atletikos federacijos pirmininko Nico Cowardo (Niko Kauardo), TOK požiūris, kad „viskas turi likti, kaip yra, sukuria didžiulį spaudimą sistemoje“.

Šiuo metu Tokijo vasaros olimpines žaidynes planuojama surengti nuo liepos 24-osios iki rugpjūčio 9-osios.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(87 žmonės įvertino)
3.6552

Top naujienos

Įvardijo didžiausias baimes dėl koronaviruso: kur kas gilesnės problemos gali laukti ateityje (181)

Naujausia visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „ Spinter tyrimai “ visuomenės...

Verslo planas dėl karantino švelninimo: galėtų dirbti lauko kavinės, odontologijos įmonės, vėliau – ir viešbučiai (399)

Praėjusią savaitę premjeras Saulius Skvernelis paragino asocijuotas verslo struktūras iki...

Vyriausybės projekte – karatino pratęsimas iki 27 dienos, judėjimą ribotų nuo penktadienio vakaro

Trečiadienį ministrų kabinetas apsispręs dėl karantino pratęsimo ir jo sąlygų. Sveikatos...

„Delfi ryte“ – kaip išmokti tvarkyti savo biudžetą ir Urtės Mikelevičiūtės idėjos Velykų stalui (1)

Kodėl svarbu, kaip tvarkome savo biudžetą? Kaip išmoktį jį planuoti ir kaip keisti, ištikus...

Lietuva pildosi apsaugos priemonėmis: Kauną pasiekė 2 tūkstančiai dėžių, pakeliui – dar didesnė siunta (76)

Šiąnakt Kaune nusileido dar vienas lėktuvas su apsauginėmis priemonėmis. Anot Sauliaus...

Naujų atvejų skaičius mažėja: per parą Lietuvoje fiksuoti 32 koronaviruso atvejai (289)

Naujų koronaviruso atvejų skaičius šalyje perkopė 900. Per parą ištyrus 2301 ėminį...

„The Guardian“: keista Boriso Johnsono atsidūrimo ligoninėje istorija

Pirmoji užuomina, kad Borisas Johnsonas naujojo koronaviruso susargdintas žymiai sunkiau, nei...

Pasveikusius nuo COVID-19 kviečia tapti donorais: jūsų kraujas gali padėti sergantiems šiuo koronavirusu (4)

VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų bei Intensyvios terapijos centruose gydomi COVID-19...

Klaipėdos uosto vadovo konkursą laimėjo su „valstiečiais“ rinkimuose dalyvavęs Algis Latakas (137)

Klaipėdos jūrų uosto vadovo konkursą laimėjo buvęs koncerno „Achemos grupė“ valdomos...

Garsioji JAV Kennedy šeima sulaukė dar vieno smūgio: rastas su sūnumi dingusios giminaitės kūnas

Merilando valstijoje pirmadienį aptiktas nužudyto prezidento Johno F. Kennedy brolio vaikaitės,...

|Maža didelių žinių kaina