„Kadangi komisija nepaskelbė nuomonės, mes gi medžiagos tai nežinome. Jei komisija būtų vienareikšmiškai paskelbusi savo nuomonę – arba reikia, arba nereikia, toks būtų ir balsavimas. Tam komisija ir sudaroma, kad Seimui pateiktų (nuomonę – ELTA). Jeigu nepateiki aiškios nuomonės, tai Seimo nariai įvairiai ir balsuoja. Pati komisija nevieninga buvo, vadinasi, nėra aiškumo“, – sakė G. Kirkilas, patikinęs, kad frakcijoje buvo nutarta balsuoti laisvai.
Jo teigimu, generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymas Seimui panaikinti teisinę neliečiamybę parlamentarui P. Gražuliui nebuvo pakankamas argumentas balsuoti „už“. Pasak politiko, teisėsauga jis esą pasitiki, bet tuometinis pareigūno pranešimas buvo „nieko neatskleidžiantis“, kaip ir Seime vykusi diskusija.
„Kaip matot, vyko diskusija – jie teigia vienaip, jis neigia. Nėra aiškumo“, – pakartojo Socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas.
Panaikinti P. Gražulio teisinę neliečiamybę antradienį pritrūko balsų – „už“ balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 25 parlamentarai.
ELTA primena, kad laikinoji tyrimo komisija pritarė generalinio prokuroro E. Pašilio prašymui panaikinti Seimo nario P. Gražulio teisinę neliečiamybę minimaliu skirtumu – 6 pasisakė už, 5 prieš.
Prokurorai nutarė prašyti Seimo panaikinti parlamentaro P. Gražulio teisinę neliečiamybę, įvertinę duomenis, surinktus ikiteisminiame tyrime dėl piktnaudžiavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, prekybos poveikiu, dokumento suklastojimo ir papirkimo.
Pats P. Gražulis kaltinimus kategoriškai atmeta ir laiko tai politiniu susidorojimu.
Seimo Statutas numato, kad jeigu tyrimo komisijos išvadoje siūloma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, Seimo protokolinis nutarimas sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.