Parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotas Konstitucijos keitimo projektas, kuriuo būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, neapibrėžiant mero įgaliojimų ir santykio su savivaldybės taryba, po pateikimo susilaukė 120 parlamentarų palaikymo, 1 Seimo narys balsavo prieš ir dar 2 susilaikė.
Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos inicijuotas projektas, kuriame, be rinkimų būdo, taip pat buvo siūloma apibrėžti tiesiogiai renkamo mero funkcijas, įtvirtinant jo, kaip savivaldybės tarybos pirmininko ir kartu savivaldybės vadovo statusą, daugiausiai valdančiųjų balsais buvo atmestas, 59 Seimo nariams balsavus „už“, dar 3 balsavus prieš ir 61 susilaikius
Tokia balsavimo eiga sukėlė Seimo pirmininkės projektą parėmusių opozicijos atstovų nepasitenkinimą. Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis po balsavimo tvirtino, kad valdantieji, paremdami ir LSDP projektą, galėjo skirtingas frakcijas sutelkti kompromiso paieškoms, tačiau valdantieji savo veiksmais esą užbraukė viltis.
„Galėjome padėti rimtą pamatą tolesniam kompromisui, bet tas balsavimas, kolegų socialdemokratų teikiamo siūlymo atmetimas praktiškai užbraukė viltis, kad mes turėsime Konstitucijos pakeitimui reikalingus balsus“, – po balsavimo dėl LSDP siūlymo replikavo S. Skvernelis.
Pasak „valstiečio“, opozicija prieš balsavimą galėjo tikėtis, kad konkrečių mero funkcijų Konstitucijoje nenorėję apibrėžti valdančiųjų parlamentarai būtų linkę tartis su opozicija, tačiau balsavimas, S. Skvernelio nuomone, parodė, kad dešiniųjų koalicijos politikais pasitikėti nebegalima.
„Tikėtis, kad priėmus Seimo pirmininkės inicijuotą Konstitucijos pataisą, mes sugebėsime rasti kompromisą dėl to, kas yra meras ir kokias funkcijas jis turi vykdyti, pasitikėjimo dabar jokio nebėra. Manau, kad padarėme didelę klaidą“, – tvirtino opozicijos lyderis.
Tuo tarpu valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Jurgis Razma po socialdemokratams nesėkmingo balsavimo tvirtino, kad parlamentarams palaikius Seimo pirmininkės projektą, paremti dar vieną siūlymą esą tiesiog nebebuvo prasmės.
„Aš manau, kad čia balsuodami mes nesprendžiame kažkokių tarpusavio santykių, o žiūrime esmės. Socialdemokratų idėjos pilnai telpa į tą bendresnį Konstitucijos pataisų projektą, kuriam pritarėme didele balsų persvara. Tai kam gaišti laiką ir su kitu projektu ir daryti komitetą atsakingu už galutinį sprendimą“, – aiškino konservatorius.
Tokio J. Razmos žodžiai sukėlė Darbo partijos frakcijos nario Vytauto Gapšio nepasitenkinimą.
„Atrodo, tikrai čia nebereikia pasisakinėti, bet po Jurgio Razmos pasisakymo kyla tik tokia frazė: kam gaišti laiką su demokratija ir parlamento procedūromis, jeigu jums jos vis tiek neįdomios“, – opozicijos narių plojimais palydėtas sakė „darbietis“.
Visgi socialdemokratas Eugenijus Sabutis dar prieš balsavimą pristatydamas projektą buvo užsiminęs, kad jeigu nutiktų taip, jog LSDP projektas galiausiai Seime būtų atmestas, jis pats palaikytų Seimo pirmininkės projektą, kadangi esą daug didesnė blogybė būtų grįžimas prie senosios tvarkos, kai merus rinkdavo savivaldybių tarybos.
„Aš sau esu atsakęs į vieną paprastą klausimą: jeigu turime du variantus ir vienas, tarkime, nustoja gyvuoti, tai nužudyti antrą vien tam, kad grįžtume į laikus, kurie buvo iki 2015 metų, kai merus rinkdavo susirinkę 25 nariai, dalindavosi postais ir po vakarinio pasisėdėjimo pranešdavo, kad štai bus žmonės, kurie jus valdys, tai nenorėčiau, kad taip būtų. Vardan politinio susitarimo turėtumėme vieną likusį variantą palaikyti“, – teigė E. Sabutis.
ELTA primena, kad pagrindinio šalies įstatymo keitimo poreikis atsirado po to, kai balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., vadinasi, šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.
Reaguodama į KT sprendimą, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen tuomet inicijavo Seimo frakcijų seniūnų susitikimą, kuriame parlamentarams pavyko rasti sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė tuomet teigė, kad atitinkamos pataisos pateikimo ji tikisi jau šioje pavasario sesijoje ir optimistiškai įvertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.
Tačiau jau antrajame frakcijų seniūnų susitikime, kuriame buvo toliau aptarinėjamas tiesioginių merų rinkimų tvarkos reglamentavimas, išsiskyrė parlamentarų nuomonės, siekiant apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimus. Seimo pirmininkė ir konservatoriai tuomet siūlė merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje, o Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija, kurios siūlymą iš esmės palaikė valdančioji Laisvės frakcija, Mišri Seimo narių grupė bei opoziciniai „valstiečiai“, siūlė merą laikyti tarybos vadovu, taip iš esmės paliekant galioti dabar veikiantį modelį.
Todėl Seimo pirmininkė, ieškodama sutarimo, gegužės viduryje prakalbo apie tai, kad yra rengiama kompromisine vadinama Konstitucijos 119 straipsnio formuluotė, kurią priėmus pavyktų išsaugoti tiesioginius merų rinkimus. Parlamento pirmininkė aiškino, kad siūloma įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus, tačiau pagrindiniame šalies įstatyme nenustatyti, koks yra mero ir tarybos galių santykis. Tokia formuluotė, pasak V. Čmilytės-Nielsen, būtų mažiausia įmanoma blogybė, siekiant surinkti 94 balsus, reikalingus Konstitucijos pakeitimui. Tačiau toks siūlymas opozicinėje Lietuvos socialdemokratų partijoje iš karto iškėlė klausimų dėl savivaldos institucijų stabilumo, to
