Bukarešto devintukas yra tradicinis daugiašalis formatas bendrai saugumo politikai aptarti. Jį 2015 metais inicijavo Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Rumunija ir Bulgarija.
Ketvirtadienį ir penktadienį pirmą kartą tokiame formate susitiko parlamentų gynybos komitetų vadovai. Nedalyvavo tik Vengrijos atstovas. Nors iš anksto buvo planuota, kad susitikime bus kalbama apie NATO potencialą atsakant į grėsmes, ES ir NATO bendradarbiavimą, Rusiją, daugiausiai dėmesio sulaukė Ukrainos tema, teigė V. Bakas.
Pasak jo, Lietuva pasiūlė priimti bendrą pranešimą, kuriuo smerkiama Rusijos agresija Ukrainoje, Rusija yra raginama gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą ir nutraukti karinius veiksmus. Jam aštuonių susitikime dalyvavusių valstybių atstovai pritarė. Atskiros rezoliucijos dar bus svarstomos nacionaliniuose komitetuose.
NSGK vadovas iš pokalbių su kolegomis susidarė įspūdį, kad susitikime dalyvavusių šalių kolegos situaciją mato panašiai.
„Mes kalbėjome apie drąsesnes sąvokas, kaip ir Lietuvoje, taip ir čia ekspertai, kurie dalijosi savo pranešimais apie saugumo situaciją regione, naudojo sąvokas „karinė agresija“ arba „konfliktas“, arba „Rusijos ir Ukrainos karas“.
Tiek Lietuva, tiek Estija, mes pakvietėme, kad labai svarbu naudoti tinkamas reikšmes, nebijoti to įvardinti, ir tada paprasčiau priimti sprendimus. Tai nėra kažkoks konfliktas, tai yra karas, ir jis tęsiasi nuo 2014 m. Ir agresija yra nukreipta ne tik prieš Ukrainą, ji nukreipta prieš Vakarų pasaulį bendrai. Retorika turėtų labiau atitikti realybę“, – sakė V. Bakas.
Kaip rašė BNS, Rusija sekmadienio vakarą apšaudė tris į Kerčės sąsiaurį įplaukusius Ukrainos laivus, motyvuodama, kad šie pažeidė šalies teritorinius vandenis, ir galiausiai juos užėmė.
Kijevas atkerta, kad Azovo jūra, į kurią plaukė laivai, laikoma bendro naudojimo pagal Rusijos ir Ukrainos susitarimą, o rusai dėl laivų maršruto buvo įspėti.
Anot Ukrainos, per incidentą sužeisti šeši jos kariai.
Ukrainoje nuo trečiadienio skelbiama karo padėtis.