Pasak jo, šalyje už atlygį organizuojama nelegali „pilkoji“ migracija. Taip į Lietuvą neteisėtai atvyksta trečiųjų šalių piliečiai, kuriems sudaromos galimybės su išduotu Lietuvos dokumentu teisėtai judėti Šengeno erdve ir taip legalizuojamas tolesnis jų buvimas.
„Iki šiol Lietuvoje klesti „pilkoji“ migracija, ji organizuojama už atlygį, klastojant atvykimo pagrindus. Apie tai žino ir dalis pareigūnų, kurie dirba, ar kažkuriuo metu dirbo migracijos sritį aptarnaujančioje sistemoje, taip pat migracijos dokumentus tvarkančiose valstybės institucijose, - sako NSGK vadovas V. Bakas. - Mums žinomos „pilkąją“ migraciją vykdančių asmenų pavardės. Šiandien jas išgirdome. Žadu išsiaiškinti, ar šie žmonės vis dar dirba migracijos srityje. Jeigu jie dar vis turi darbo vietas, artimiausiu metu jų ten neturėtų likti, to reikalausime iš tų institucijų vadovų. Šaliai reikia skaidraus verslo, o visiems, kurie siejasi su nusikalstamu pasauliu, vartai į Lietuvą privalo būti uždaryti. Turime informacijos apie tai, kad dešimtys įmonių yra registruojamos tuo pačiu adresu, tose pačiose patalpose, kurios apskritai užrašytos vaiko vardu, bet tokie dalykai pareigūnams neužkliūva“.
Trečiadienį Seimo NSGK nariams buvo pristatyta už migracijos politiką atsakingų institucijų informacija. Komiteto nariai išklausė Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministerijų, Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų institucijų atstovų pateiktą informaciją.
V. Bakas teigė, kad Seimo pavasario sesijos metu bus svarstomi teisės aktai, kurie iš esmės pakeistų situaciją migracijos srityje.
„Situaciją, kurią turime, dabar yra nenormali - „pilkosios“ migracijos mastas šalyje didelis, o visi bandymai kažką pakeisti praeityje atsiremdavo į institucijų užkardas. Pavasario sesijoje svarstysime teisės aktus, kurie pažabotų patekimą į Lietuvą ir kartu Šengeno erdvę prisidengus tokia priežastimi kaip, pavyzdžiui, fiktyvus verslas. Mūsų šalies įstatymuose tiesiog nebegali būti landų, negali būti taip, kad nepatikimų asmenų sąraše esantis žmogus apeina įstatymus ir vis tiek gauna leidimą. Taip pat pasirūpinsime, kad būtų viena už migraciją atsakinga institucija. Iki šiol vieno atsakingo centro nėra, o iš dalies atsakingos bent šešios institucijos“, - kalbėjo parlamentaras.
Pasak V. Bako, populiariausi būdai apeiti sistemą ir gauti galimybę gyventi Lietuvoje - įmonių, kurios nevykdo realios veiklos steigimas, fiktyvių santuokų sudarymas, apsimestinės studijos ir apgaulingi kvietimai vizoms gauti.
Specialiųjų tarnybų turimais duomenimis, 2017-aisiais buvo išduota daugiau nei 22 tūkst. leidimų gyventi Lietuvoje, o jų kaina siekė tūkstantines sumas. Anot V. Bako, verta atkreipti dėmesį, kad šiuo metu net neįmanoma įvardyti šios nelegalios veiklos apimčių.
„Trumpai situaciją galima apibūdinti taip: naudojamasi spragomis, pasitelkiami populiarūs metodai ir už pinigus gaunamas leidimas gyventi. Šiuo metu migracijos srityje piktnaudžiaujama teisės aktų procedūromis, mezgami ryšiai su atsakingų už sprendimus institucijų darbuotojais. Todėl priimsime sprendimus, kurie leistų labiau kontroliuoti ir tikrinti, kiek dokumentuose pateikti užsieniečio atvykimo į Lietuvą pagrindai yra tikri“, - sakė V. Bakas.
Jis primena, jog NSGK, reaguodamas į situaciją migracijos srityje, dar praėjusių metų spalio mėnesį suformulavo siūlymus atsakingoms institucijoms. Vidaus reikalų ministras informavo, kad pokyčiai migracijos procesus reglamentuojančiuose teisės aktuose bus siūlomi Seimui pavasario sesijos metu, didesni - Seimo rudens sesijos metu.