„Mes turime būti vieningi, bet ne vienodi“, – laidoje DELFI DIENA ketvirtadienį sakė V. Bakas, kurio nuomonė tam tikrais atvejais skiriasi nuo partijos vadovybės arba atskirų jo frakcijos narių iniciatyvų.
Seimo NSGK pirmininkas neslepia savo nuogąstavimų dėl valstiečių-žaliųjų lyderio Ramūno Karbauskio entuziazmo toliau tirti politinę korupciją. Jis taip pat skeptiškai atsiliepė apie jo frakcijos nario Mindaugo Puidoko ir dar devynių frakcijos narių suformuotus klausimus Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui. Esą einant tokiu keliu gresia įsivelti tyrimuose ir diskusijose, ir nepasiekti jokių rezultatų.
Aiškindamas savo nuogąstavimus NSGK vadovas prisiminė 2006 m. tyrimą, kuris buvo panašus į tą, kurį atliko jo komitetas. Tik jis visas buvo (ir iki šiol tebėra) įslaptintas.
„Kas pasikeitė nuo to? Ten taip pat buvo išaiškintos interesų grupės. Ten taip pat buvo kalbama apie kai kurias žiniasklaidos priemones. Bet nepasikeitė niekas. Mes esame dar sudėtingesnėje situacijoje, nes interesų grupės įgavo tiek įtakos, kad mažai trūko, kad jie nuspręstų, kas bus koalicijoje. Jie galėtų prastumti bet kurį klausimą, kuris naudingas tik jiems patiems“, – dėstė V. Bakas.
Pasak jo, naujasis NSGK tyrimas parodė, kad politikai yra pažeidžiami tiek kairėje, tiek dešinėje, nepavyko atsispirti lobistams energetikos srityje, bet kokie stambūs projektai apaugo interesais.
„Mano siūlymas palikti po šios kadencijos tokią situaciją, kad mes galėtume eiti pirmyn, o ne atgal. Tyrimai neturi užgožti progreso kurio link mes einame“, – sakė V. Bakas.
Pasak jo, iki šiol valstiečių-žaliųjų frakcijai pavyko mobilizuoti daugumą, kartais ir opoziciją, ir priimti svarbius sprendimus.
„Bet, deja, mes esame atsakingi už tai, kad šiandien yra reabilituotas Bastys, taip pat yra išplautas ponas Skardžius, nors jo veikla ir tos nuomos yra akivaizdi jo verslo veiklos priedanga. Mes esame už tai atsakingi. Reikia apie tai kalbėti, kad frakcija būtų stipri ir vieninga, bet ne vienoda“, – sakė V. Bakas.
Mato norinčių veikti svetimomis rankomis
NSGK pirmininkas teigė esąs už tyrimus, kurie nekaltina ko nors iš anksto. Nes, pasak jo, dabar, po to tyrimo, kurį atliko NSGK, galima bet kuriam žmogui kelti klausimus iš srities „o kas galėtų paneigti“, kokie yra jo ryšiai su kokiu nors koncernu.
„Negalima žmogaus pirma apkaltinti, iškelti retorinį klausimą, o po to tirti, kad pagrįstum, ar sąmoningai samprotauji“, – įsitikinęs V. Bakas.
Jis teigė matąs interesus veikti ir iš „už politikos ribų“. NSGK pirmininkas konkrečiai neįvardindamas kalbėjo apie „tam tikrus žmones“, kurie, galbūt, siekia atkeršyti kažkam, arba būdami politikoje nepateisino žmonių lūkesčių, ir nori panaudoti savo žinias, kad sukompromituotų savo politinius oponentus.
Mindaugo Puidoko ir dar devynių valstiečių-žaliųjų iniciatyvą suformuoti klausimus VSD vadovui jis laiko politikų noru prieš rinkimus parodyti, kad jie kovoja su politine korupcija.
„Kiek žinau, tai yra savarankiška grupės iniciatyva, kuri, kiek suprantu, nebuvo derinta nei su frakcijos seniūnu, nei su premjeru. Aš galvoju, kad artėjant rinkimams tokių iniciatyvų gali daugėti“, – sakė V. Bakas.
Nemano, kad reikėtų tirti prezidentę
NSGK vadovas teigiamai atsiliepė apie prezidentės Dalios Grybauskaitės veiklą, ir nemato, ką joje dar būtų galima papildomai tyrinėti.
Jis atkreipė dėmesį, kad daugelis sprendimų priėmėjų iš tų politinių koalicijų, su kuriomis jai teko dirbti, mina teismų slenksčius.
„Nepaisant to jai pavyko pakeisti teisėsaugos įstaigų vadovus, orientuoti į rezultatą. Vien „MG Baltic“ byla nėra dviejų dienų ar savaitės rezultatas, tam reikėjo ilgo darbo. Aš nematau ten dalykų, kuriuos reikėtų tirti. Priešingai, aš manau, kad tai buvo tokia veikla, kurios, galbūt, mes ne iki galo įvertiname“, – sakė V. Bakas.
Pasak jo, galvojant apie politikus, pirmiausia, reikia vertinti darbus.
„Ir „valstiečius“ irgi, kai kaltina prorusiškais, tame tarpe ir vadovus. Sutikime, nuo 2004 m. tokio dėmesio saugumo politikai nėra buvę“, – sakė V. Bakas.
Premjero patarėjas teisės klausimas Donatas Matuiza informavo, kad rugpjūčio viduryje Vyriausybė pristatys įstatymų projektus, kuriais bus įgyvendinamos NSGK rekomendacijos.
Pasak jo, jau yra parengtas ir šią savaitę su verslo atstovais aptartas Lobistinės veiklos įstatymo projektas.
„Sulaukėme nemažai pastabų, į kai kurias atsižvelgsime, kurios argumentuotos, o kurios emocijomis paremtos, tas ignoruosime. Bet tikrai apie tai diskutuojame, reikia, kad tas įstatymas tikrai veiktų, ir lobistinė veikla būtų ištraukta iš šešėlio“, – sakė D. Matuiza.
Pasak jo, darbo grupė taip pat diskutavo apie politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą.
„Pagrindinis tikslas yra skaidrinti jų kontrolę, numatyti priemones, kurios užkirstų kelią nelegaliam finansavimui. Turėtų būti suvienodintas politinių partijų ir komitetų veiklos finansavimas, apribotos galimybės labdaros fondų galimybės apmokėti politinių partijų sąskaitas“, – kalbėjo D. Matuiza.
Pasak jo, taip pat siekiama suteikti papildomų įrankių Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad ji galėtų būti aktyvi visus metus ne tik rinkiminės kampanijos metu.
„Artimiausiu metu organizuosime susitikimą dėl žiniasklaidos. Nereikia baimintis žurnalistams, tikrai diskutuosime, nenorime suvaržyti jūsų laisvių ir nepriklausomumo“, – nesileisdamas į detales užsiminė D. Matuiza.