„Žinoma, prisimenam sprogimą Jonavos „Azote“. Užtemo visas miestas, toje pusėje, kur slinko nuodingas debesis, išgaišo karvės, vištos. Likviduojant avariją žuvo žmonės, kiti tapo invalidais, ir dabar kenčia“, – vienas kitam antrino Jonavoje DELFI kalbinti žmonės.
Sprogimas gamybinio susivienijimo izoterminės saugyklos rezervuare nugriaudėjo1989 metų kovo 20 dieną, 11.20 valandą. Iš rezervuaro išsiliejo apie 7,5 tūkst. tonų skysto amoniako, kuris garavo, o užsidegęs pasiekė nitrofoskos cechą. Ugnis apėmė ne tik jį, bet ir trąšų sandėlį. Dėl karščio prasidėjo cheminis nitrofoskos skilimas ir į atmosferą, ėmė skirtis nuodingos cheminės medžiagos: azoto oksidas, chloro dujos.
Cheminių junginių debesis vėjas nešė link Ukmergės, Širvintų, Kėdainių.
Nuodingas 50 km ilgio ir 7 km pločio šleifas
Kaip pasakojo gyventojai, valdžia labiausiai nerimavo, kad vėjas nuodingo debesies neneštų link Kauno. Laimei, antrąjį pagal didį Lietuvos miestą katastrofa aplenkė, tačiau ypač nukentėjo 15 kilometrų nuo Jonavos nutolusio Veprių seniūnija.
Per gaisrą ir apsinuodiję amoniaku žuvo septyni žmonės. Vėliau skelbta, jog 29 dėl avarijos tapo neįgalūs. Tačiau tikrieji nelaimės nuostoliai ir padariniai iki šiol nesuskaičiuoti, neįvardyti. Manoma, kad didžiausia Lietuvoje ekologine nelaime vadinama avarija vienaip ar kitaip palietė tūkstančius žmonių.
Nepaaiškino, kaip elgtis
Apie avariją informacija buvo kartojama per Lietuvos radiją, tačiau gyventojams nepaaiškinta, kaip elgtis, kad reikia likti namuose ar skubėti palikti nelaimės židinį.
Apie Lietuvos įmonėje kilusį gaisrą tą patį vakarą buvo paskelbta per Sovietų Sąjungos centrinės televizijos laidą „Vremia“, nors panašius įvykius Maskva buvo linkusi nutylėti.
Po avarijos Švietimo ministerija keliomis dienomis paankstino mokinių atostogas. Tačiau tuometinis civilinės gynybos štabas didesnio pavojaus neįžvelgė, tik ramino žmones, kad jų sveikatai, juolab, gyvybei, pavojaus nėra.
Realybė pasirodė kitokia. Netrukus po avarijos į Veprių ambulatoriją ėmė plūsti žmonės, besiskundžiantys dusuliu, galvos skausmais, perštinčia oda. Tačiau tik praėjus dviems dienoms po avarijos į Veprius buvo atsiųsta keliolika autobusų, kurie pavežėjo žmones tolyn nuo miestelio, iki sankryžos į Deltuvą, ir sustojo. Po kelių valandų vepriškiai buvo parvežti atgal.
Grįžę į namus žmonės dirbo įprastus darbus. Neturėjo jokių apsisaugojimo priemonių, be to net nežinojo, kaip turėtų saugotis nuo teršalų. Neilgai trukus keli gyventojai staiga mirė. Vietos medikai mano, jog tai – avarijos aukos. Tačiau oficialiai to niekas nepatvirtino.
Nuo chemijos tirpo oda
Pati Regina tada pašte dirbo. Į banką buvo nuėjusi pasiimti pensijų ir grįždama pamatė, kad apie 12 valandą žmonės nuo „Azoto“ pusės bėga. Paklausė, kas atsitiko ir sužinojo apie sprogimą.
„Mes nebuvom gamyklos darbuotojai, bet liepė išvažiuoti iš Jonavos. Su vaikais savaitei glaudžiausi Kaune pas seserį. Vyras liko, nenorėjo vienų namų palikti. Daug žmonių liko, dirbę kooperatyvuose buvo sukviesti padėti valgyklose, kad gelbėtojams ruoštų maistą, visus atvykstančius pamaitintų“, – prisiminė jonaviškė.
Pasak jos, Jonava ne tiek nukentėjo, nes vėjas debesį nešė tolyn. „Bet Veprių pusėje gyvenančius žmones labai paveikė, du vaikai vos išgyveno, kiti važinėjo į klinikas gydytis. Ištisuose kaimuose iškrito vištos, karvės, kiti gyvuliai“, – baisu prisiminti Reginai.
Po sprogimo miestas užtemo, nuo azoto net gniaužė kvapą. „Kai grįžom po savaitės iš Kauno vis viena labai jautėsi. Daug žmonių gavo invalidumus, o kaip atsiliepė visiems kitiems, kas čia dabar pasakys. Dabar mano langai į gamyklos pusę. Kai pažiūriu, pilki dūmai tik eina ir eina. Po to sprogimo buvo ir daugiau įvykių, tačiau mažesnių, todėl neskelbdavo, manau, ir dabar pasitaiko“, – sakė DELFI pašnekovė.
Statė saugyklą ir matė, kas vogė armatūrą
Nuo jaunystės Jonavoje gyvenantis žemaitis Petras (vardas pakeistas – DELFI) per avariją „Azote“ nebedirbto, tik jo sūnus. „Laimei, į darbą buvo su automobiliu atvažiavęs, tad po sprogimo iškart važiavo kuo toliau“, – pasakojo vyras, kaip šiandien atsimenantis nuodų debesį, kuris slinko tolyn nuo Jonavos. „Paskui iš tos pusės Nerimi plaukė negyvos stirnos, kritę briedžiai, šernai“, – prisiminė Petras.
Žemaičio įsitikinimu, avarija įvyko todėl, kad statant saugyklą mažai armatūros naudojo, nesudėjo, kiek reikia: „Aš pats ten dirbau, žinau. Mes kaminus statėm, kiti sandėlius – matėm, kaip armatūras vagia. Bet kai sprogo saugykla, viską užglaistė – negi sodins, nors visi žinojo, kodėl ir kas“.
Paklaustas, ar buvo liepta evakuotis, DELFI pašnekovas tik numojo ranka: „Kas tau ką pasakys! Du ėjo gesinti, du krito, du sudegė, o kiek invalidais liko!“
Reikalauja, kad nukentėjusiems būtų suteikta parama
Avarijos padariniai nukentėjusiems Veprių žmonėms atrodo akivaizdūs, tačiau jie realios pagalbos nesulaukė, tad nutarė steigti visuomeninę organizaciją ir imtis švietėjiškos veiklos, taip pat reikalauti, jog sveikatą praradusiems žmonėms būtų suteikta parama, kad jie galėtų gauti tinkamą gydymą.
Organizacijos „SOS-Vepriuose“ duomenimis, nuo vėžio po 1989 metų mirė daugiau nei trisdešimt Veprių seniūnijos gyventojų. Neatmetama galimybė, kad daugeliui jų gyvenimą sutrumpino avarija „Azote“.
Konsultuoja atvykstantis onkologas
„Pagal sutartį su Kauno klinikomis, mes galėjome pasirinkti, kokios srities specialisto mums labiausiai reikia. Galėjo atvykti ir chemoterapeutas, ir radiologas, ir gastroenterologas, tačiau atome, kad vyrauja odos onkologiniai susirgimai, tad prašėme, kad konsultacijoms atvažiuotų onkodermatologas. Atvykusi gydytoja kas mėnesį pakonsultuoja po 25-30 žmonių. Tai nereiškia, kad visiems būna vėžiai. Įtarus onkologinį susirgimą, tolimesniam ištyrimui žmonės nukreipiami į Kauno klinikas.
Ligoninės vadovės žodžiais, odos vėžio atvejų Jonavoje buvo tikrai daug, todėl šis klausimas taip ir sprendžiamas. Poreikio turėti savo onkologą A. Balutienė neįžvelgia, nes „Jonava – vos už 30 kilometrų nuo Kauno, tad pacientai siunčiami konsultuotis pas tikslinius specialistus“.
Jonavos savivaldybės sveikatos biuro vedėjos pareigas laikinai einanti Modesta Bartošienė patvirtino, kad Jonava iš kitų savivaldybių išsiskiria sergamumu piktybiniais navikais. „Kvėpavimo sistemos ūmios ligos – pirmaujančios iš ūmių ligų, tačiau taip yra visuose rajonuose“, – DELFI sakė M. Bartošienė, pridurdama, jog nėra mokslinio pagrindimo, kiek gyventojų sergamumui įtakos turėjo ar neturėjo „Azotas“ ar dabartinė „Achema“.