aA
Baisiausios ekologinės katastrofos Lietuvoje padarinius žmonės teigia jaučiantys ir šiandien.
© Shutterstock nuotr.

„Žinoma, prisimenam sprogimą Jonavos „Azote“. Užtemo visas miestas, toje pusėje, kur slinko nuodingas debesis, išgaišo karvės, vištos. Likviduojant avariją žuvo žmonės, kiti tapo invalidais, ir dabar kenčia“, – vienas kitam antrino Jonavoje DELFI kalbinti žmonės.

Sprogimas gamybinio susivienijimo izoterminės saugyklos rezervuare nugriaudėjo1989 metų kovo 20 dieną, 11.20 valandą. Iš rezervuaro išsiliejo apie 7,5 tūkst. tonų skysto amoniako, kuris garavo, o užsidegęs pasiekė nitrofoskos cechą. Ugnis apėmė ne tik jį, bet ir trąšų sandėlį. Dėl karščio prasidėjo cheminis nitrofoskos skilimas ir į atmosferą, ėmė skirtis nuodingos cheminės medžiagos: azoto oksidas, chloro dujos.

Cheminių junginių debesis vėjas nešė link Ukmergės, Širvintų, Kėdainių.

Nuodingas 50 km ilgio ir 7 km pločio šleifas

Kaip pasakojo gyventojai, valdžia labiausiai nerimavo, kad vėjas nuodingo debesies neneštų link Kauno. Laimei, antrąjį pagal didį Lietuvos miestą katastrofa aplenkė, tačiau ypač nukentėjo 15 kilometrų nuo Jonavos nutolusio Veprių seniūnija.

Baisiausia ekologinė katastrofa Lietuvoje: upe plaukė gaišenos, žmonės tebekenčia
© Delfi nuotr.

Maždaug už dešimties kilometrų nuo „Azoto“ įmonės esančiuose Upninkuose amoniako garų koncentracija leistiną normą viršijo 150 kartų. Praėjus parai po avarijos nuo Jonavos link Kėdainių driekėsi nuodingas 50 kilometrų ilgio ir 7 kilometrų pločio šleifas.

Per gaisrą ir apsinuodiję amoniaku žuvo septyni žmonės. Vėliau skelbta, jog 29 dėl avarijos tapo neįgalūs. Tačiau tikrieji nelaimės nuostoliai ir padariniai iki šiol nesuskaičiuoti, neįvardyti. Manoma, kad didžiausia Lietuvoje ekologine nelaime vadinama avarija vienaip ar kitaip palietė tūkstančius žmonių.

Nepaaiškino, kaip elgtis

Apie avariją informacija buvo kartojama per Lietuvos radiją, tačiau gyventojams nepaaiškinta, kaip elgtis, kad reikia likti namuose ar skubėti palikti nelaimės židinį.

Apie Lietuvos įmonėje kilusį gaisrą tą patį vakarą buvo paskelbta per Sovietų Sąjungos centrinės televizijos laidą „Vremia“, nors panašius įvykius Maskva buvo linkusi nutylėti.

Po avarijos Švietimo ministerija keliomis dienomis paankstino mokinių atostogas. Tačiau tuometinis civilinės gynybos štabas didesnio pavojaus neįžvelgė, tik ramino žmones, kad jų sveikatai, juolab, gyvybei, pavojaus nėra.

Realybė pasirodė kitokia. Netrukus po avarijos į Veprių ambulatoriją ėmė plūsti žmonės, besiskundžiantys dusuliu, galvos skausmais, perštinčia oda. Tačiau tik praėjus dviems dienoms po avarijos į Veprius buvo atsiųsta keliolika autobusų, kurie pavežėjo žmones tolyn nuo miestelio, iki sankryžos į Deltuvą, ir sustojo. Po kelių valandų vepriškiai buvo parvežti atgal.

Grįžę į namus žmonės dirbo įprastus darbus. Neturėjo jokių apsisaugojimo priemonių, be to net nežinojo, kaip turėtų saugotis nuo teršalų. Neilgai trukus keli gyventojai staiga mirė. Vietos medikai mano, jog tai – avarijos aukos. Tačiau oficialiai to niekas nepatvirtino.

Nuo chemijos tirpo oda

Baisiausia ekologinė katastrofa Lietuvoje: upe plaukė gaišenos, žmonės tebekenčia
© DELFI / Valdas Kopūstas

DELFI kalbinta Jonavos gyventoja Regina prisiminė pažįstamą vyrą, kuris tapo katastrofos auka: „Jis „Azote“ kažkokias aukštesnes pareigas užėmė ir buvo likęs teritorijoje po sprogimo. Po viso to nuo chemijos jo oda galima sakyti tirpo, žmogus gyvas degė. Ir niekas negalėjo padėti. Kur žmogus šitą iškentės – mirė. Turėjo mažą sūnų, dukrą. Dar labai nukentėjo viena virėja. Nenumirė, bet tapo neįgali“.

Pati Regina tada pašte dirbo. Į banką buvo nuėjusi pasiimti pensijų ir grįždama pamatė, kad apie 12 valandą žmonės nuo „Azoto“ pusės bėga. Paklausė, kas atsitiko ir sužinojo apie sprogimą.

„Mes nebuvom gamyklos darbuotojai, bet liepė išvažiuoti iš Jonavos. Su vaikais savaitei glaudžiausi Kaune pas seserį. Vyras liko, nenorėjo vienų namų palikti. Daug žmonių liko, dirbę kooperatyvuose buvo sukviesti padėti valgyklose, kad gelbėtojams ruoštų maistą, visus atvykstančius pamaitintų“, – prisiminė jonaviškė.

Pasak jos, Jonava ne tiek nukentėjo, nes vėjas debesį nešė tolyn. „Bet Veprių pusėje gyvenančius žmones labai paveikė, du vaikai vos išgyveno, kiti važinėjo į klinikas gydytis. Ištisuose kaimuose iškrito vištos, karvės, kiti gyvuliai“, – baisu prisiminti Reginai.

Po sprogimo miestas užtemo, nuo azoto net gniaužė kvapą. „Kai grįžom po savaitės iš Kauno vis viena labai jautėsi. Daug žmonių gavo invalidumus, o kaip atsiliepė visiems kitiems, kas čia dabar pasakys. Dabar mano langai į gamyklos pusę. Kai pažiūriu, pilki dūmai tik eina ir eina. Po to sprogimo buvo ir daugiau įvykių, tačiau mažesnių, todėl neskelbdavo, manau, ir dabar pasitaiko“, – sakė DELFI pašnekovė.

Statė saugyklą ir matė, kas vogė armatūrą

Nuo jaunystės Jonavoje gyvenantis žemaitis Petras (vardas pakeistas – DELFI) per avariją „Azote“ nebedirbto, tik jo sūnus. „Laimei, į darbą buvo su automobiliu atvažiavęs, tad po sprogimo iškart važiavo kuo toliau“, – pasakojo vyras, kaip šiandien atsimenantis nuodų debesį, kuris slinko tolyn nuo Jonavos. „Paskui iš tos pusės Nerimi plaukė negyvos stirnos, kritę briedžiai, šernai“, – prisiminė Petras.

Žemaičio įsitikinimu, avarija įvyko todėl, kad statant saugyklą mažai armatūros naudojo, nesudėjo, kiek reikia: „Aš pats ten dirbau, žinau. Mes kaminus statėm, kiti sandėlius – matėm, kaip armatūras vagia. Bet kai sprogo saugykla, viską užglaistė – negi sodins, nors visi žinojo, kodėl ir kas“.

Paklaustas, ar buvo liepta evakuotis, DELFI pašnekovas tik numojo ranka: „Kas tau ką pasakys! Du ėjo gesinti, du krito, du sudegė, o kiek invalidais liko!“

Reikalauja, kad nukentėjusiems būtų suteikta parama

Avarijos padariniai nukentėjusiems Veprių žmonėms atrodo akivaizdūs, tačiau jie realios pagalbos nesulaukė, tad nutarė steigti visuomeninę organizaciją ir imtis švietėjiškos veiklos, taip pat reikalauti, jog sveikatą praradusiems žmonėms būtų suteikta parama, kad jie galėtų gauti tinkamą gydymą.

Organizacijos „SOS-Vepriuose“ duomenimis, nuo vėžio po 1989 metų mirė daugiau nei trisdešimt Veprių seniūnijos gyventojų. Neatmetama galimybė, kad daugeliui jų gyvenimą sutrumpino avarija „Azote“.

Konsultuoja atvykstantis onkologas

Baisiausia ekologinė katastrofa Lietuvoje: upe plaukė gaišenos, žmonės tebekenčia
© K. Cemnolonskio nuotr.

Kaip DELFI sakė Jonavos ligoninės direktorė Aldona Balutienė, savo onkologo įstaiga neturi, tačiau kartą per mėnesį žmones konsultuoja iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atvykstantis onkologas.

„Pagal sutartį su Kauno klinikomis, mes galėjome pasirinkti, kokios srities specialisto mums labiausiai reikia. Galėjo atvykti ir chemoterapeutas, ir radiologas, ir gastroenterologas, tačiau atome, kad vyrauja odos onkologiniai susirgimai, tad prašėme, kad konsultacijoms atvažiuotų onkodermatologas. Atvykusi gydytoja kas mėnesį pakonsultuoja po 25-30 žmonių. Tai nereiškia, kad visiems būna vėžiai. Įtarus onkologinį susirgimą, tolimesniam ištyrimui žmonės nukreipiami į Kauno klinikas.

Ligoninės vadovės žodžiais, odos vėžio atvejų Jonavoje buvo tikrai daug, todėl šis klausimas taip ir sprendžiamas. Poreikio turėti savo onkologą A. Balutienė neįžvelgia, nes „Jonava – vos už 30 kilometrų nuo Kauno, tad pacientai siunčiami konsultuotis pas tikslinius specialistus“.

Jonavos savivaldybės sveikatos biuro vedėjos pareigas laikinai einanti Modesta Bartošienė patvirtino, kad Jonava iš kitų savivaldybių išsiskiria sergamumu piktybiniais navikais. „Kvėpavimo sistemos ūmios ligos – pirmaujančios iš ūmių ligų, tačiau taip yra visuose rajonuose“, – DELFI sakė M. Bartošienė, pridurdama, jog nėra mokslinio pagrindimo, kiek gyventojų sergamumui įtakos turėjo ar neturėjo „Azotas“ ar dabartinė „Achema“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Grybauskaitė: mes pažeminome save ir pažeminome Jungtinę Karalystę

Ketvirtadienį į Briuselį į ES viršūnių tarybą besirenkantiems šalių lyderiams kadenciją...

ES ir JK susitarė dėl „Brexit“ pildoma (120)

Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės derybininkai susitarė dėl „ Brexit “. Apie tai...

Valdantiesiems pavyko: Pranckiečio klausimas gali grįžti į darbotvarkę (432)

Seimo rytiniame posėdyje „valstiečiai“ paprašė balsuoti dėl nepasitikėjimo balsų...

Milžiniškas gaisras Alytuje sutrikdė tūkstančių žmonių darbą: įmonės sustabdė savo veiklą (19)

Aplink trečiadienį Alytuje užsidegusią padangų perdirbimo gamyklą „ Ekologistika “...

Prieš sistemą sukilo onkologiniai ligoniai: kad galėtų gydytis, tenka parduoti butus, žemes pildoma (15)

Ketvirtadienį prie Seimo susirinko būrys vėžiu sergančiųjų ir juos palaikančiųjų dėl, kaip...

Strazdauskaitės nužudymo byloje – nauji posūkiai: prabilo apie keistas budelių spekuliacijas ieškiniai – šimtatūkstantiniai (144)

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį toliau nagrinėja Ievos Strazdauskaitės nužudymo bylą....

Pražūtingas JAV sprendimas: Kremlius jau trina rankomis, bet laimėtojas gali būti ir kitas (169)

Prieš savaitę prasidėjusi Turkijos operacija Sirijos šiaurėje prieš kurdus iš pirmo žvilgsnio...

Seime beprecedentis balsavimas dėl Pranckiečio likimo: ką tai reiškia praktiškai papildyta 12:42 val. (156)

Seimas balsavo už nepasitikėjimą Seimo narių balsus per balsavimą dėl Viktoro Pranckiečio...

Agnė Kuzmickaitė – apie pažintį su mados imperatore Wintour: tai kažkas neįtikėtino (6)

Viena garsiausių šalies drabužių dizainerė Agnė Kuzmickaitė atvirauja: „Mano tikslas –...

Moliūgų ir grikių salotos – jūs net neįsivaizduojate, koks malonumas jūsų laukia (5)

Iki gyvo kaulo įkyrėjo grikių košė? Nebeišmanote, kuo dar ją pagardinti? Nieko tokio, nes...