Negalutiniais duomenimis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai užsitikrino 49 mandatus. Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seime turės 32 atstovus.

Potencialūs konservatorių partneriai Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija iškovojo atitinkamai 12 ir 11 mandatų. Tai reiškia, kad šios trys partijos centro-dešinės koalicijoje Seime gali turėti 72 balsus iš 141.

Renkame 68 Seimo narius

Antrojo Seimo rinkimų turo metu renkami 68 parlamentarai, 3 jau buvo išrinkti pirmame rinkimų ture, kai vienmandatėje apygardoje surinko daugiau nei 50 rinkėjų balsų.

Taigi, antrame Seimo rinkimų ture nebereikia balsuoti Antakalnio rinkiminėje apygardoje registruotiems rinkėjams, nes joje jau išrinkta konservatorė Ingrida Šimonytė, Šalčininkų–Vilniaus apygardos rinkėjams, nes į Seimą jau pateko Beata Petkevič, ir Medininku rinkiminės apygardos rinkėjams, nes reikiamo balsų skaičiaus jau sulaukė Česlav Olševski. Abu jie yra Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) atstovai.

Antrame Seimo rinkimų ture rinkėjai gaus tik vieną rinkimų biuletenį, jame reikės pasirinkti vieną kandidatą iš dviejų.

70 politikų į Seimą jau pateko daugiamandatėje apygardoje. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai jau naujos sudėties parlamente jau užsitikrino 23 vietas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS – 16, Darbo partija turės 9 mandatus, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 8, Laisvės partija taip pat 8 vietas, o Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 6 vietas naujame parlamente.

Būtinos priemonės

Kaip ir pirmame Seimo rinkimų ture, taip ir antrajame, į balsavimo vietas rinkėjai turi ateiti dėvėdami nosį ir burną dengiančią veido kaukę, rekomenduojama turėti savo rašymo priemonę (tai negali būti pieštukas) ir asmens dokumentą. Taip pat nurodoma laikytis saugių atstumų.

Rinkėjams, patenkantiems į rizikos grupes, rekomenduojama ateiti rytinėmis balsavimo valandomis, t. y. nuo 7 iki 9 valandos ryto, kai balsavimo vietose būna mažiau žmonių.

Į balsavimo patalpą taip pat patariama nesivesti kitų asmenų, kurie nebalsuoja, stengtis nesibūriuoti bei laikytis saugaus atstumo nuo rinkimų komisijų narių ir kitų rinkėjų.

Balsą atiduoti – tik savo apygardoje

Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), rinkimų dieną rinkėjai balsuoja apylinkėje, į kurios sąrašus yra įrašytas.

Taip pat rinkėjas turi teisė balsuoti bet kurioje savo rinkimų apygardos rinkimų apylinkėje, kuri elektroninių ryšių priemonėmis yra prisijungusi prie Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos.

Interneto svetainėje „Rinkėjo puslapis“ esančiame žemėlapyje nurodoma, kur rinkėjai turi balsuoti, kokie rinkimų apylinkių adresai. Jį galite pamatyti čia.

Daug klausimų pirmame Seimo rinkimų ture vietos, kur galima balsą atiduoti rinkimų dieną.

Taigi, VRK informuoja, kad spalio 25–ąją, pagrindinę rinkimų dieną rinkėjai gali balsuoti tik savo rinkimų apylinkėje arba savo apygardoje esančiose rinkimų apylinkėse.

VRK sulaukė rinkėjų kreipimųsi, kad šie negali balsuoti bet kurioje Lietuvos vietoje esančiose rinkimų apylinkėse.

Tad komisija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo nuostatomis, pagrindinę rinkimų dieną rinkėjai gali balsuoti tik savo rinkimų apylinkėje, kuri yra priskirta remiantis pagal rinkėjo deklaruotą gyvenamąją vietą, arba tos pačios rinkimų apygardos apylinkėse.

Išimtinais atvejais, jeigu rinkėjas faktiškai gyvena kitos rinkimų apygardos teritorijoje, jis gali prašyti rinkimų komisijos būti įtrauktas į tos apylinkės rinkėjų sąrašus ir paprašyti užpildyti F5 formą, kurios pagrindu jį būtų galima įrašyti į tos konkrečios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus.

Prieš tai rinkėjas gali būti paprašytas įrodyti, kad jis faktiškai gyvena toje apygardoje (pvz.: pateikti pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, gali pateikti disponuojamo nekilnojamojo turto dokumentus ir pan.).

Aktyvumas kiek mažesnis

Renkant naują Seimą rinkėjų aktyvumas šiek tiek mažesnis negu pirmajame rinkimų rate. Tai rodo keturias dienas trukusio išankstinio balsavimo duomenys.

Seimo rinkimų antrajame ture iš anksto balsavo 7,34 proc. rinkėjų, tai yra 169 tūkstančiai 616 rinkėjų. Per pirmąjį rinkimų ratą, keturių išankstinio balsavimo dienų duomenimis, balsavo 7,39 proc., arba 178 tūkstančiai 145 rinkėjai.

Aktyviausi yra Senamiesčio–Žvėryno rinkimų apygardos rinkėjai, kur savo balsą atidavė 14,19 proc. rinkėjų, nedaug nuo jų atsilieka Centro–Žaliakalnio rinkimų apygardos rinkėjai, kur balsavo 12,70 proc. rinkėjų.

Pasyviausi per išankstinį balsavimą buvo Panerių– Grigiškių, Raudondvario rinkimų apygardų rinkėjai, kur balsavo 3,50 proc. rinkėjų ir 3,74 proc. rinkėjų.