B. Obamos vizito išvakarėse - raginimai NATO

Norint sulaikyti Rusijos agresiją, reikia, kad NATO buvimas rytinėje Europoje būtų aiškus ir matomas, tačiau Aljanso sąjungininkės taip pat turi padidinti metų metus mažintas karines išlaidas, antradienį sakė Estijos ministras pirmininkas Taavi Roivas.

T.Roivas interviu naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad NATO turėtų įrengti savo ginkluotės bazes buvusiame rytiniame bloke, padidinti savo rytinių sienų apsaugą ir sukurti greito dislokavimo pajėgas, kurios galėtų greičiau reaguoti konflikto atveju.

„Mums reikia užtikrinti, kad atgrasinimas būtų toks stiprus, kad Rusija net negalvotų eiti toliau (Ukrainos)“, – sakė 34-erių T.Roivas apie Maskvos veiksmus Kryme ir rytinėje Ukrainoje.

Taip T.Roivas kalbėjo JAV prezidento Baracko Obamos vizito į Estiją išvakarėse.

B.Obama ketvirtadienį ir penktadienį dalyvaus NATO viršūnių susitikime Velse, kurio pagrindinė tema turėtų būti Rusijos veiksmai Ukrainoje.

Lietuvą, Latviją ir Estiją, kurios nuo 2004 metų yra NATO ir Europos Sąjungos narės, kai kas laiko pažeidžiamiausiomis dėl jose gyvenančių rusų mažumų ir didelės energetinės priklausomybės nuo Maskvos.

„Mes nekalbame apie dešimtis tūkstančių nuolat dislokuotų (NATO) karių bet kokiu artimu laiku, tai nėra (mūsų) tikslas, - kalbėjo T.Roivas. – Mes kalbame apie aiškų ir matomą buvimą, kalbame apie oro policiją... ir pasirengimą prireikus. Tai reiškia apmokymus ir specialią įrangą“.

Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas, kurio galios iš esmės yra simbolinės, anksčiau kalbėjo dar griežčiau. Per valstybinį vizitą Norvegijoje jis pareiškė, kad NATO turėtų įkurti nuolatinę bazę Estijoje.

NATO šią savaitę susitarė suformuoti „priešakines“ greitojo reagavimo pajėgas, kurias sudarytų keli tūkstančiai karių, kuriuos galima būtų per ne daugiau kaip dvi dienas dislokuoti karštosiose zonose. Anksčiau numatytas reagavimo pajėgų dislokavimo laikas buvo maždaug penkios dienos.

Tačiau Aljansas lieka susiskaldęs nuolatinių bazių įkūrimo rytinėje dalyje klausimu, nes tai galėtų pažeisti galiojantį NATO susitarimą su Maskva. Tačiau B.Obama tokiam žingsniui išreiškė simbolinę paramą.

„Esant tokiam smurto padidėjimui Ukrainoje ir būgštavimams, kad Baltijos šalys gali būti kitas (taikinys), truputis matomo nuraminimo tikrai būtina“, – savo ruožtu pareiškė buvęs JAV ambasadorius Azerbaidžane Matthew Bryza.

„Tai nuramins padėtį ir palaikys visuomenės sanglaudą, ypač Latvijoje ir Estijoje, kurioje gausios etninių rusų ir rusakalbių bendruomenės“, – sakė M.Bryza, kuris dabar vadovauja Estijoje įsikūrusiam Tarptautinių gynybos studijų centrui.

Išlaidos

T.Roivas taip pat sakė, kad reikia didinti NATO narių išlaidas gynybai, nes Rusijos agresija rodo ilgam pasikeitusią Europos saugumo padėtį.

„Visa Europa supranta, kad saugumo padėtis pasikeitė. Ir tai nėra tik laikinas saugumo padėties pasikeitimas, – kalbėjo R.Roivas. – Tai ne šiaip blogi orai, o veikiau klimato pokyčiai“.

Dauguma Aljanso sąjungininkių Europoje pernai gynybai skyrė 1,6 proc. BVP, – tai yra mažiau nei numatyti 2 procentai. Tik trys šalys – Britanija, Estija ir Graikija, įvykdė reikalavimą, tuo tarpu kelios Rytų Europos šalys gynybai išleido mažiau nei 1 proc. savo BVP.

T.Roivas pridūrė, kad reikėtų skelbti daugiau sankcijų Rusijai, o Europa privalo sumažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų.