„Žinoma, privaloma informuoti nuteistąjį apie bylos nagrinėjimą, bet mes manėme, kad jis žino, juk jūs (žurnalistai – aut. past.) viską esate plačiai nušvietę“, - išplėstinei teisėjų kolegijai pirmininkaujantis teisėjas Albinas Sirvydis žiniasklaidai pareiškė, kad LAT vylėsi, jog bendrovės „Ogmios astra“ valdybos pirmininkas D. Leščinskas apie teismo posėdį žinojo iš visuomenės informavimo priemonių.
Klaida paaiškėjo, kai pirmadienį Seimo taip ir neatleistas LAT pirmininkas Vytautas Greičius ir Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Jonas Prapiestis gavo D. Leščinsko laišką, kuriame jis nurodė tik iš žiniasklaidos sužinojęs apie teismo posėdį, nors tuo metu buvo Indonezijoje, Bali saloje.
Verslininkas nurodė, kad neturėjo pasisamdęs advokato, be to, buvo pažeistos jo teisės, nes teismas jo neinformavo šaukimu bei bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Jeigu šaukimas asmeniui, kurio atžvilgiu paduotame kasaciniame skunde siūloma bloginti jo padėtį, nebuvo įteiktas, teismas negali bylos nagrinėti.
„Šiandieninę situaciją vertinu kaip kažkokį teisinį nesusipratimą ir nihilizmą, nes Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausia teisminė institucija ir geriausiai turi žinoti procedūras ir nedaryti jokių klaidų, - neslėpė A. Zuokas. – Tai, kad šiandien vėl atidėtas bylos nagrinėjimas, man dar kartą patvirtina, kad sprendimus priima ne teisėjai, o politikai. Aukščiausiasis Teismas save parodė pačios žemiausios instancijos lygmenyje“.
A.Zuokas žadėjo tartis su advokatais, kaip jam elgtis ateityje, tačiau sieks, kad būtų nušalinta teismo kolegija ar bent jos pirmininkas. „Juk jau praėjusiajame posėdyje buvo aišku, kad negalima bylos nagrinėti, - sakė Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas. - Paklauskite bet kurio teisininko, tokio atvejo Aukščiausiajame Teisme gyvenime nėra buvę“.
Septynių teisėjų kolegijai, kuri sudaroma tik išskirtiniais atvejais, pirmininkaujantis A. Sirvydis žurnalistams sakė, byla bus nagrinėjama iš naujo, todėl apie jos nagrinėjimą nieko nežinojęs nuteistasis D. Leščinskas galės išsakyti savo argumentus po dviejų savaičių įvyksiančiame posėdyje. Tik po to teismas spręs, kokį verdiktą priimti.
Teisėjas pripažino, kad verslininkui šaukimas į posėdį nebuvo įteiktas, tačiau „mes tikėjomės, jog jis žino, bet paprasčiausiai nepageidauja dalyvauti“.
Jeigu antradienį LAT būtų paskelbęs nutartį arba nuosprendį byloje, D. Leščinskas būtų turėjęs galimybę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre. Jam greičiausiai nebūtų buvę sudėtinga įrodyti, kad kasacinės instancijos teismas pažeidė jo teisę į gynybą.
DELFI primena, valstybinis kaltintojas prašė Liberalų ir centro sąjungos pirmininkui skirti didesnę už Vilniaus apygardos teismo skirtą 12,5 tūkst. Lt baudą. Prokurorai įsitikinę, kad A. Zuokas turėjo būti nuteistas ne dėl bandymo papirkti V. Drėmą, bet dėl šio papirkimo.
Prokuratūra siekė, kad Seimo nariui būtų skirta 18 tūkst. 750 litų bauda. Tuo tarpu A. Zuokas vylėsi, kad jam bus paskelbtas išteisinamasis nuosprendis.
Vilniaus apygardos teismas apkaltinamuosius nuosprendžius buvo paskelbęs ir kartu su A. Zuoku anksčiau išteisintiems verslininkams - „Rubicon group“ vadovui Andriui Janukoniui skirta 100 MGL (12,5 tūkst. Lt), o bendrovės „Ogmios astra“ valdybos pirmininkui D. Leščinskui - 80 MGL bauda. Jie taip pat buvo pateikę kasacinius skundus ir prašė juos išteisinti.
Vairuotojas Svajūnas Navikas liko išteisintas.
Liberalcentristų vadovą Vilniaus apygardos teismas kaltu pripažino kovą. Teismas pažymėjo, kad buvęs meras ir verslininkai esą siūlė V. Drėmai sudaryti didelės vertės projektavimo sandorį ir už projektavimo darbus architekto specialybę turinčiam tarybos nariui sumokėję 45 tūkst. litų. Taip, anot teismo, jie siekė politiko palankaus balso per mero rinkimus.
Priimdami A. Zuokui apkaltinamąjį nuosprendį teisėjai rėmėsi kai kuriais telefoniniais pokalbiais.
Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte buvo rašoma, jog 2003 metų kovo-balandžio mėnesiais A. Zuokas, siekdamas, kad mero rinkimuose balandžio 9 dieną V. Drėma balsuotų už jį, nurodė verslo įmonių grupės „Rubicon group“ vadovui A. Janukoniui per bendrą pažįstamą D. Leščinską perduoti V. Drėmai kyšį - 20 tūkst. litų. Tačiau V.Drėma pinigus imti atsisakė.
Bylos duomenimis, kad atiduotų balsą už A. Zuoką, V. Drėmai buvo pasiūlytas didelės vertės projektavimo sandoris - už projektavimo darbus architekto specialybę turinčiam V. Drėmai A. Zuoko nurodymu D. Leščinskas avansu esą sumokėjo 45 tūkst. litų.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės ir Apygardos teismas anksčiau A. Zuokui buvo paskelbę išteisinamąjį nuosprendį, tačiau dėl įvairių pažeidimų LAT nurodydavo vadinamąją Vilniaus mero rinkimų bylą nagrinėti iš naujo.