Taip pat reikalaujama pateikti informaciją apie paskutinių apskaitos metų bendrovių metinę finansinę atskaitomybę ir asmens duomenis darbuotojų, kurie sukūrė, redagavo ar paskelbė piliečiui A.Zuokui nepalankią, gynėjų žodžiais, garbę ir orumą žeminančią, informaciją.

Tokius duomenis advokatas vadina teisinėms procedūroms inicijuoti būtinais įrodymais ir nurodo, kad atsisakę juos suteikti asmenys gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 231 straipsnį.

Išgirdę apie šią taktiką, teisininkai teigia, kad tai daugiau panašu ne į gynybą, ką turėtų daryti advokatai, o į puolimą. Teisininkų teigimu, advokatai bylų nei tiria, nei nagrinėja, o įrodymų rinkimas yra jų teisė, o ne pareiga. Tokią turi tik gynėjai, atstovaujantys įtariamuosius ir kaltinamuosius baudžiamosiose bylose.

Dažnai žiniasklaidos bylose atstovaujantys advokatai DELFI tvirtino, jog A.Zuoko gynėjo reikalavimus galima būtų vertinti kaip neteisėtus ir priminė, kad Lietuvos Konstitucijoje yra įtvirtinta norma - už kritiką šalyje persekioti draudžiama.

Reikalavimus pateikti asmens duomenis ir įmonės metinę finansinę atskaitomybę iš A.Zuoką atstovaujančio advokato gavo kelios redakcijos. Tarp jų - Kaišiadorių rajono laikraštis „Atspindžiai“, išspausdinęs skaitytojo eilėraštį „Nenugalimas žmogus“, savaitraštis „Atgimimas“, išspausdinęs apžvalgininko Virgio Valentinavičiaus komentarą „Kodėl chamas tik vienaskaita?“, naujienų portalas „Delfi“, paskelbęs dienraščio „Lietuvos žinios“ publikacijos, kurioje Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas išsako savo nuomonę apie Vilniaus merą, santrauką, ir kitos.

„Į mane kreipėsi vieno leidinio vadovai ir aš esu atsakiusi į A.Zuoko advokato reikalavimą, todėl komentuoti šios situacijos kaip reiškinio negaliu. Būtų neetiška kliento atžvilgiu. Galiu pasakyti tik tiek, kad elgiamasi priešingai nusistovėjusiai praktikai“, - sakė viena geriausių žiniasklaidos teisės specialisčių advokatė Liudvika Meškauskaitė.

Ji atstovauja Kaišiadorių rajono laikraščiui „Atspindžiai“, kuriame buvo išspausdintas minėtas eilėraštis.

Laikraščio redaktorė Virginija Šimkūnienė sakė, kad visi spausdinami eilėraščiai yra skaitytojų asmeninė nuomonė, todėl ją gerbiant, negalima jos cenzūruoti ar drausti Lietuvos piliečiams laisvai reikšti savo mintis. Redaktorės teigimu, A.Zuoko advokatai reikalauja pateikti šio skaitytojo asmens duomenis, nors tokių redakcija neturi.

LNK laidos „Savaitės panorama“ vedėjo ir apžvalgininko V.Valentinavičiaus asmens duomenų reikalaujama ir iš „Atgimimo“ redakcijos, o naujienų portalo „Delfi“ prašoma pateikti informaciją apie darbuotoją, kuris paskelbė publikacijos iš „Lietuvos žinių“ ištrauką.

A.Zuoko advokatai teigia, kad tokie duomenys esą reikalingi tam, kad galima būtų pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka asmens, patalpinusio publikaciją, atžvilgiu. Tą patį rašinį, kuriame paskelbta V.Uspaskicho nuomonė, iš pradžių paneigti prašęs A.Zuokas vėliau „Lietuvos žinių“ už tai atsiprašė. Mat, buvo prašoma paneigti dienraščio žurnalistės pacituotus Darbo partijos lyderio žodžius, kuriuos jis pasakė Šiauliuose per susitikimą su gyventojais.

Kovo 27 dieną LNK žinios skelbė, jog A.Zuokas, pasirinkęs partijos bendražygių advokatų kontorą, šturmuoja laikraščių, ypač rajoninių kontoras su reikalavimais paneigti kritiką. Esą ji pakenkė, advokato žodžiais, nepriekaištingai mero reputacijai.

Reikalavimai paneigti skelbtą informaciją buvo išsiųsti Biržų laikraščiui „Šiaurės rytai“, Širvintų laikraščiui „Širvinta“ ir daugeliui kitų. Be paneigimo advokatai reikalavo priteisti A.Zuokui 1 lito moralinės žalos atlyginimą ir 708 litų advokatų išlaidoms padengti.

Taip pat, minėtų leidinių buvo prašoma paskelbti neva tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą.

Pavyzdžiui, „Delfi“ A.Zuoko advokatas Žilvinas Mišeikis prašė paskelbti štai tokį tekstą: „<...>buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie Vilniaus miesto merą Artūrą Zuoką, t.y. minėtame straipsnyje buvo paskelbta ši tikrovės neatitinkanti informacija: „Aš negaliu nesistebėti – tai yra banditas, ir visi tyli“ (V.Uspaskicho nuomonė – DELFI). Paneigiame šią tikrovės neatitinkančią bei Artūro Zuoko garbę ir orumą žeminančią informaciją. Pažymime, kad Artūras Zuokas nebuvo ir nėra įsivėlęs į jokią neteisėtą veiklą, <...> o reputacija yra nepriekaištinga“.

Tuo tarpu „Atgimimo“ redakcijos buvo reikalaujama išspausdinti šiek tiek kitokį paneigimo tekstą: „Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko veikla Vilniaus miesto savivaldybėje yra skaidri. Jis neproteguoja jokių fizinių ir juridinių asmenų. Pažymime, kad <...> jo reputacija yra nepriekaištinga“.

Be to, tekstuose, kuriais A.Zuoko advokatas prašė neigti minėtus V.Uspaskicho žodžius, A.Zuoko advokatas moko žiniasklaidos priemonių atstovus, kaip reikia rašyti publikacijas ir ką būtina žinoti.

Vilniaus mero gynėjas skambiai vadinamose kovos su žiniasklaida bylose Ž.Mišeikis užtardamas romus anksčiau kritikavo sostinės savivaldybę. Vadovaudamas Žmogaus teisių stebėjimo instituto vykdomam Teisinės pagalbos romams projektui Ž.Mišeikis žiniasklaidai platinamuose pareiškimuose teigė, kad Vilniaus savivaldybė sulaukia daug kritikos ne tik dėl galimai neteisėtų veiksmų prieš romus, bet ir dėl to, kad jų problemos ir toliau nesprendžiamos: „Vilniaus miesto savivaldybė tarsi atsilygino suteikdama būstą vienai iš nukentėjusių (...), tuo tarpu likę gyventojai ir toliau skendi nežinioje“.

„Ar Lietuvos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, ar galioja teisės viršenybės, atsakomybės už atliktus veiksmus, nediskriminavimo principai?” – šį ir kitus retorinius klausimas viename iš Žmogaus teisių stebėjimo instituto pareiškimų kėlė Ž.Mišeikis.