A.Zuokas teisminio proceso metu siūlė V.Drėmai darbą „Šnipiškių ūkyje“

Tuo tarpu V. Drėma antradienį Vilniaus apygardos teisme pareiškė, kad iš opozicijos yra sulaukęs pasiūlymų - už „labai didelę sumą" duoti kuo nepalankesnius parodymus prieš A. Zuoką. Tačiau savo teiginių jis nekonkretizavo – esą su savimi neturėjo diktofono, todėl šių teiginių negalįs pagrįsti.

Teisme – V. Drėmos apklausa

Antradienį Vilniaus apygardos teismas atvertė vadinamąją Vilniaus mero rinkimų bylą. Joje – net kelias valandas truko V. Drėmos apklausa.

Buvęs Vilniaus miesto tarybos narys tikino, kad dėl ligos neatvykęs balsuoti į mero rinkimus jis sulaukė partijos pirmininko Artūro Zuoko ir jo bendrapartiečio Algimanto Vakarino vizito į namus ir raginimų pasitraukti iš miesto tarybos. Buvęs politikas tikino, kad per „vyrišką pokalbį" jis neatlaikė A. Zuoko spaudimo ir pabėgo iš namų.

Antradienį Vilniaus apygardos teisme liudijęs V. Drėma tikino, kad ikiteisminio tyrimo metu dalis jo duotų parodymų esą yra netikslūs. Buvęs politikas teisme ėmė neigti, kad iš A. Zuoko patyrė psichologinį smurtą.

„Vilniaus mieste yra 51 tarybos narys, o į mero postą 2 nariai kandidatavo, todėl visi skatino ir siūlė balsuoti, - teisme pasakojo Liberalų sąjungai priklausęs V. Drėma. - Gedimino Paviržio šalininkai man siūlė vadovauti aplinkosaugos komitetui, tai mane šiek tiek sudomino".

Kadangi V. Drėma neatvyko į pirmąjį rinkimų etapą, į jo namus atvyko A. Zuokas ir A. Vakarinas.

© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Tarp mūsų buvo aštrokas pokalbis, - teisme prisiminė nukentėjusiuoju pripažintas V. Drėma. – A. Zuokas turėjo teisę pykti ant manęs, juk esu blogiukas, už jį nebalsavau. A. Zuokas sakė, kad blogai pasielgiau, ragino padėti tarybos nario mandatą. Sakiau jam, kad ne vien jo nuopelnas, juk ir už mane žmonės balsavo. Tai buvo vyriškas pokalbis, tačiau tos įtampos neišlaikiau ir palikau savo namus nieko neįspėjęs ir neatsisveikinęs".

Vėliau V. Drėma sužinojo, kad į tarybos nario postą pretenduojantis partijos pirmininkas bandė spausti ir žmoną. Esą reikalavo, kad ši jį įtikintų pasitraukti iš tarybos. Beje, V. Drėmos žmona teismui yra sakiusi, kad už tai A. Zuokas jai žadėjo kelionę į bet kurį pasirinktą Europos kurortą.

Vėliau V. Drėma teigė persigalvojęs ir nusprendęs balsuoti už A. Zuoką, esą už įvykusį nesusipratimą jis dabar jau buvusio mero atsiprašė.

Tąkart tarybos narys užsiminė, kad esąs architektas ir toliau norėtų dirbti pagal savo specialybę, o A. Zuokas pasiūlė kreiptis į „Ogmios astra" valdybos pirmininką Darių Leščinską.

Pasak V. Drėmos, D. Leščinskas pasiūlė pateikti savo projektą dėl ketinamos statyti „Siemens arenos" viziją. Už projektavimo darbus D. Leščinskas avansu V. Drėmai sumokėjo 45 tūkst. litų.

„Aš norėjau daugiau, bet man siūlė mažiau, už tokios apimties projektą galima mokėti 80 tūkst. litų, o norėjau apie 150 tūkst. litų", - sakė V. Drėma. Netrukus buvo sutarta, kad projektas bus įvertintas 115 tūkst. litų, jam buvo pažadėtas avansas.

V.Drėma: nematau nieko blogo, kad manimi pasirūpino

Tuometinis tarybos narys tikino, kad sutartį su juo „Ogmios astra" pasirašė tik tada, kai į bendrovės būstinę atvyko A. Zuokas. Todėl ikiteisminio tyrimo metu jis pareiškė manąs, kad pramogų centro priešprojektiniai siūlymų darbai buvo suteikti tik todėl, kad jis sutiko balsuoti už partijos pirmininką.

Tiesa, teisme jis nebuvo toks kategoriškas – esą jam taip atrodė tik po sutarties pasirašymo.

© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Nematau nieko blogo, kad partijos kolega pasirūpino, jog bendradarpietis gautų pelningą užsakymą", - kiek kitaip nei ikiteisminio tyrimo metu teisme kalbėjo V. Drėma.

Kadangi V. Drėmos automobilis tądien buvo sugedęs, jį į frakcijos posėdį lydėjo „Ogmios astra" vairuotojas Svajūnas Navikas. Esą taip pasiūlęs A. Zuokas, norėjęs, kad už jį balsuoti sutikusio bendradarpietiečio nepaveiktų opozicijos nariai.

Politikas teigė, kad pakeliui jis užsuko į parduotuvę, vairuotojas vaikščiojo iš paskos, todėl jis pamanė, kad jam yra apribota laisvė.

„Tuo metu man taip atrodė, tokie buvo mano vidiniai išgyvenimai, - sakė nukentėjusiuoju pripažintas architektas. – Dabar manau kitaip, juk keičiasi žmonės ir jų supratimas".

Frakcijos posėdyje V. Drėma teigia pasijutęs blogai, todėl buvo išvežtas į ligoninę. Kitą dieną jis buvo išvežtas į sodybą Molėtų rajone.

V. Drėma teisme neigė, kad per pirmąjį pokalbį su A. Zuoku patyrė psichologinį spaudimą, kurį ikiteisminio tyrimo metu įvardijo kaip psichologinį smurtą.

„Tuo metu aš tokių terminų net nežinojau, tai už mane parašė mane net septynias valandas apklausinėjusi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrėja, - sakė V. Drėma. - Aš keletą kartų prašiau tyrėjos šias formuluotes išbraukti, tačiau įvyko kaip įvyko. Tyrėja man vis kartojo, kad kažkas turi ateiti ir čia manęs neturi matyti. Aš nuodugniai neperžiūrėjau šio apklausos protokolo ir pasirašiau. Nu ką, kaltas, tad nuteiskite mane".

Teismas tęsia bylos nagrinėjimą

Antradienį Vilniaus apygardos teismas toliau nagrinėjo vadinamąją Vilniaus mero rinkimų bylą, kurioje dėl prokurorų kaltinimų teismas yra išteisinęs buvusį Vilniaus merą A. Zuoką, „Ogmios astra" valdybos pirmininką D. Leščinską, „Rubicon group" vadovą Andrių Janukonį bei vairuotoją S. Naviką.

Išteisintieji teisme yra atsisakę duoti parodymus, nes esą apie bylos aplinkybes teismuose aiškino jau ne kartą. Todėl teismas bus priverstas pagarsinti anksčiau užfiksuotus jų liudijimus ikiteisminio bei teisminio nagrinėjimo metu.

A. Zuoko byla Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama jau trečią kartą. Teismas išteisintųjų prašymu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl įslaptintų dokumentų, kuriais buvo išduotas leidimas klausytis pokalbių, išslaptinimo.

© DELFI

Ankstesniame posėdyje liudijęs Vilniaus miesto tarybos narys Vidmantas Martikonis pareiškė, kad buvusiam sostinės merui V. Drėmos balsas rinkimuose esą galėjęs atsieiti net 120 tūkst. litų. „Kad kainavo, tai kainavo, ką darysi", - taip V. Martikoniui ir dar keliems politikams esą sakęs A. Zuokas.

Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte buvo rašoma, kad 2003 metų kovo-balandžio mėnesiais A. Zuokas, siekdamas, kad mero rinkimuose balandžio 9 dieną V. Drėma balsuotų už jį, nurodė verslo įmonių grupės „Rubicon group" vadovui A. Janukoniui per bendrą pažįstamą D. Leščinską perduoti V. Drėmai kyšį - 20 tūkst. litų. Tačiau V.Drėma imti šį kyšį atsisakė.

Bylos duomenimis, kad atiduotų balsą už A. Zuoką, V. Drėmai buvo pasiūlytas didelės vertės projektavimo sandoris - už projektavimo darbus architekto specialybę turinčiam V. Drėmai A. Zuoko nurodymu D. Leščinskas avansu esą sumokėjo 45 tūkst. litų.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad Apygardos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pažeidimų.

„Teismas neanalizavo telefoninių pokalbių turinio ir jų nelygino su kitais bylos duomenimis. Tik atlikęs analizę apeliacinės instancijos teismas galės padaryti atitinkamas išvadas ir jų pagrindu nustatyti faktines bylos aplinkybes", - teigiama teismo nutartyje.

Savo nutartyje apygardos teismas paskelbė, kad slapta užfiksuotų telefoninių pokalbių įrašų nepatvirtina jokie kiti įrodymai ir V. Drėma ir niekada nepripažino, kad gavo pinigus.