aA
Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas šeštadienį vykstančiame partijos suvažiavime atsiprašė kolegų už tai, kad leido partijoje susiformuoti elitui ir paragino vengti tarpusavio rietenų.
Artūras Zuokas
© ELTA
Jį kritikuojantys liberalcentristai pareiškė, kad dėl lyderio veiksmų partija prarado dalies rinkėjų paramą ir paragino jį pakeisti Seimo vicepirmininku Gintaru Steponavičiumi.

"Atsiprašau už tai, kad leidau susiformuoti partijoje elitui su didžiulėmis teisėmis, be atsakomybės, be įsisąmonintos partinės ir pilietinės pareigos, kad per mažai mačiau jus ir kad per mažai kalbėjau", - iš tribūnos šeštadienį sakė A.Zuokas.

Jis patikino, jog nuolat stengiasi "ne vaizduoti partijos pirmininką, o dirbti, dėti plytas į partijos pamatus tylėdamas, sukandęs dantis, nors norėdavo šaukti".

Liberalcentristų vadovas paragino vengti autokanibalizmo ir autodestrukcijos, nes dėl santykių aiškinimosi partija savo pergales esą atidavė kitiems. "Kai negerbiame savęs, negalime tikėtis ir kitų pagarbos bei pripažinimo. Kai patys save vadiname nevykėliais, negalime tikėtis, kad kiti mus laikytų nugalėtojais", - teigė partijos pirmininkas.

Pasak A.Zuoko, liberalcentristų negalima kaltinti vertybių stoka ir ideologiniu nenuoseklumu. Jis priminė, kad partija tvirtai rėmė Valdo Adamkaus kandidatūrą į Prezidento postą, laikėsi nuoseklios pozicijos Rolando Pakso apkaltos metu, aktyviai reiškė nuomonę dėl mokesčių politikos, ekonominių ir politinių interesų iš Rytų.

Dabartiniam vadovui oponuojantys liberalcentristai kaltina A.Zuoką vienvaldiškumu ir ragina jį nuversti. Jie kritikuoja pirmininką už pernelyg didelį dėmesį verslo pasauliui. Tarp argumentų, kodėl reikėtų pašalinti dabartinį lyderį, minima vadinamoji Vilniaus miesto mero rinkimų byla, mįslingas jo pasitraukimas į Lenkiją praėjusį birželį ir flirtas su Darbo partija Seimo rinkimų kampanijos metu.

Anot Liberalų ir centro sąjungos vicepirmininko Seimo nario Kęstučio Glavecko, šie veiksniai nulėmė, kad partija prarado dalies rinkėjų pasitikėjimą.

Šeštadienį partijos pirmininko rinkimuose iššūkį A.Zuokui ketinantis mesti G.Steponavičius anksčiau yra teigęs, kad Vilniaus miesto vadovas negali būti ir opozicinės partijos lyderis. Mat esą neįmanoma vienu metu kritikuoti Vyriausybę ir tikėtis pakankamo jos dėmesio sostinei.

Seimo vicepirmininkas sakė norįs, kad liberalcentristai veiktų kaip komanda, o ne vadovautųsi iš viršaus primetamais sprendimais ir atsinaujintų vertybine prasme. Anot jo, partijos valdymo decentralizavimas leistų jai veiksmingiau konkuruoti politinėje erdvėje.

Dvi dešimtys liberalcentristų išplatino pareiškimą, kuriame paragino kolegas apsispręsti, kurio keliu pasukti - "ar ir toliau būti partija, kuri dėl buvimo valdžioje bus pasiruošusi susitarti su bet kuo ir dėl bet ko, ar atsinaujinusi partija taps alternatyva dabartinėje Lietuvos valdžioje įsivyravusiam cinizmui ir apatijai".

Šie liberalcentristai paragino balsuoti už G.Steponavičių. kuris esą galėtų sutelkti kolegas bendram darbui, remtis bendromis vertybėmis, o ne trumpalaikiais interesais, užtikrinti skaidrų partijos finansavimą, nutraukti "netoleruotinas ir amoralias partijos reikalų aiškinimosi bei kolegų šmeižimo akcijas žiniasklaidoje".

"Po 2002-ųjų mes netekome daugiau kaip 200 tūkstančių Lietuvos rinkėjų paramos. Akivaizdu, kad rinkėjai mumis gali vėl pasitikėti tik išvydę esmines permainas partijos viduje ir jos vadovybėje", - pažymima pareiškime.

Jį pasirašė Seimo narys Petras Auštrevičius, anksčiau minėtas kaip vienas rimčiausių pretendentų į liberalcentristų lyderius, Kęstutis Glaveckas, Europos Parlamento narys Eugenijus Gentvilas, parlamentarai Dalia Teišerskytė, Violeta Boreikienė, Vytautas Čepas, Vytautas Grubliauskas, Eligijus Masiulis, Gintaras Šileikis, Raimundas Palaitis.

Kandidatų į Liberalų ir centro sąjungos vadovo postą teliko du. Jais pretenduoja tapti dabartinis jos lyderis Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas ir partijos valdybos narys Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavičius.

Kandidatais buvo pasiūlyti dar septyni liberalcentristai - buvęs Liberalų sąjungos lyderis Europos Parlamento narys Eugenijus Gentvilas, Seimo nariai Petras Auštrevičius, Raimundas Šukys, Algis Kašėta ir Violeta Boreikienė bei partijos Vilniaus Šeškinės poskyrio pirmininkė Giedrė Kvieskienė, tačiau jie atsiėmė savo kandidatūras.

E.Gentvilas priminė didžiąją laiko dalį praleidžiąs už 2 tūkstančių kilometrų nuo Vilniaus, todėl suabejojo, ar galėtų tinkamai vadovauti partijai. "G.Steponavičiaus asmenyje matau žmogų, kuris gali pagydyti daugelį dalykų partijos viduje", - pabrėžė europarlamentaras.

K.Glaveckas P.Auštrevičius ir A.Kašėta atsiėmė savo kandidatūras parlamento vicepirmininko naudai, R.Šukys - sostinės mero naudai. V.Boreikienė ir G.Kvieskienė atsisakė pretenduoti į partijos lyderes teigdamos, jog nori šią teisę perleisti vyrams.

Žurnalisto išsilavinimą turintis 36 metų A. Zuokas yra dirbęs keliuose laikraščiuose ir naujienų agentūrose. 1990-1992 metais jis buvo televizijos kompanijos "Independent Television News LTD." karo korespondentas Irake, Irane, Azerbaidžane, Gruzijoje ir Osetijoje.

1992-1994 metais - televizijos kompanijos "World Wide Television News" specialiuoju politiniu korespondentu Maskvoje, Karabache, Čečėnijoje, Abchazijoje.

1999 metais A.Zuokas tapo tuometinės Lietuvos liberalų sąjungos vicepirmininku. 2000-ųjų pavasarį jis buvo išrinktas į Vilniaus miesto tarybą.

Nuo 2000 metų lapkričio iki 2003 metų kovo A.Zuokas buvo Vilniaus miesto meras. 2003-iųjų gegužę jis tapo Liberalų ir centro sąjungos, kurią sudarė susijungusios Lietuvos liberalų sąjunga, Lietuvos centro sąjunga ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga, pirmininku, o birželį buvo perrinktas sostinės vadovu.

Teisę ir politikos mokslus baigęs 37 metų G.Steponavičius buvo tarp Lietuvos liberalų sąjungos steigėjų. Šiai partijai jis priklausė nuo 1990 metų. 2003 metais politikas, susijungus minėtoms trims partijoms, buvo išrinktas naujos politinės jėgos valdybos nariu.

1991-1994 metais G.Steponavičius dirbo vyresniuoju specialistu Užsienio reikalų ministerijoje, buvo šios ministerijos Europos Saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos skyriaus pirmasis sekretorius.

Jis 10 metų dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, kurį laiką - Švedijos Geteborgo universitete, buvo Fridricho Naumano fondo koordinatorius Lietuvoje.

1997-2000 metais G.Steponavičius buvo Vilniaus miesto tarybos liberalų frakcijos pirmininkas. 2000-aisiais į Seimą išrinktas politikas tapo parlamento vicepirmininku, šias pareigas jis eina ir dabartinės kadencijos Seime.

ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Seimo narė Šakalienė sulaukė rimtų grasinimų: frakcija kreipiasi į prokuratūrą (335)

Kilus vaikų paėmimo skandalams socialiniuose tinkluose pradėjo virti diskusijos, kurių metu ne...

Paini vaiko istorija: berniuko patėvio ir darželio auklėtojų liudijimai skiriasi kardinaliai (75)

Viešumoje pasirodžius informacijai apie Kaune iš šeimos paimto ir į ją sugrąžinto vaiko...

Gabrielius Landsbergis apie dabartinę valdžios situaciją: tai yra sprogstamasis mišinys (522)

Ką darys tuščiomis kišenėmis likusi socialdemokratų darbo partija ir ar jie ketina kelti savo...

Maldeikienė: kainas tvarkysime sovietiniais metodais? Nesuveiks (42)

Jau daugelį metų skurdas pasaulyje naikinamas gerinant švietimo sistemą, tačiau Lietuva ketina...

Su tanklaiviu susidūrusi norvegų fregata nuskendo (310)

Norvegų fregata , kuri praėjusią savaitę Vakarų Norvegijos fjorde susidūrė su Maltos...

Hematologas papasakojo, kodėl žmonės suserga vėžiu ir kokie pirmieji šios ligos simptomai

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 15 000 onkologinių susirgimų , 10 proc. iš jų išgirsta...

Palaikantys draudimą šunims loti išliejo širdį: gyvenimas tapo kančia, tokia kaimynystė kaip koncentracijos stovykla (112)

Seimo nario Petro Čimbaro siūlomos Triukšmo valdymo įstatymo pataisos išties sukėlė daug...

Perspėjimas vykstantiems į Lenkiją: beveik mėnesiui bus atnaujinta sienų kontrolė (101)

Šengeno erdvei priklausanti Lenkija nuo lapkričio 22 d. laikinai atnaujins pasienio tikrinimus...

Brakonierių gaujos bando įbauginti: prireikia net policijos (4)

Gal kam ir atrodo keista, tačiau 2018 m. Lietuvoje, gamtosaugos sferoje, susijusioje su nelegalia...