"Bendra ES politika užsienio ir energetikos klausimu galėtų padėti užkirsti kelią tokiems dalykams", - sakė A.Valionis.
Net Lietuvoje, anot BNS kalbintų politikų, toks karjeros posūkis būtų vertinamas itin griežtai - kaip akivaizdus viešųjų ir privačių interesų konfliktas.
"Aš manau, kad net pagal Lietuvos įstatymus tai yra nusikaltimas. Man labai įdomu, kaip garbingieji europiečiai pasižiūrės. Tai klaikus poelgis - prieš pat išeinant iš kanclerio pareigų pasidaryti tokią didžiulę beneficiją ateičiai. Man labai svarbu bus matyti, kaip reaguos vokiečiai ir Vokietijos socialdemokratai, nes tai teršia ir juos, ir visą Vokietiją", - BNS sakė europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
Konservatorius sakė besitikįs reakcijos į paskelbtąją žinią apie G.Schroederio naująsias pareigas, o "jei nebūtų tinkamos reakcijos, tai kiekviena vyriausybė, kuri paliesta šio sandorio, galėtų paprašyti Vokietijos vyriausybės įvertinimo", - teigė V.Landsbergis.
Kitas Europos Parlamento narys - socialdemokratas Aloyzas Sakalas - taip pat sakė, jog toks poelgis, kaip G.Schroederio, Lietuvoje taptų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nagrinėjimo objektu.
"Kiek teko skaityti ir girdėti atsiliepimų - G.Schroederį labai neigiamai vertina bendražygiai partijoje. Manau, kad šis išaiškėjęs faktas mums gali padėti paryškinti dujotiekio skaidrumo klausimą", - sakė A.Sakalas.
A.Sakalas teigė pats esąs padavęs užklausimą Europos Tarybai (ET) dėl prieštaringai vertinamo dujotiekio - ar gali viena Europos Sąjungos (ES) valstybė su kita ne ES valstybe daryti sutartį kitų ES valstybių interesų sąskaita.
Europarlamentaras sakė atsakymo į šį užklausimą besitikįs sulaukti per mėnesį.
Seimo užsienio reikalų komiteto vadovo Justino Karoso nuomone, žinia apie G.Schroederio karjeros vingius priminė ir panašią situaciją, susijusią su "Mažeikių nafta".
"Man tai primena faktą, kuomet buvęs JAV ambasadorius tapo "Mažeikių naftą" pirkusios JAV kompanijos "Williams" darbuotoju", - sakė J.Karosas.
Socialdemokrato manymu, toks buvusio Vokietijos kanclerio elgesys "nelabai dera su moralumu politikoje", juo labiau, kad G.Schroederis yra pasaulinio rango politikas.
"Mes galime pasimokyti, kad taip daryti nederėtų", - teigė J.Karosas.
Rusijos dujų koncerno "Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris praėjusią savaitę pranešė, kad G.Schroederis vadovaus konsorciumo, kuris ketina iš Rusijos į Vokietiją po Baltijos jūra tiesti prieštaringai vertinamą dujotiekį, akcininkų komitetui.
Vokietijos dienraštis "Die Welt" pirmadienį sukritikavo tokias G.Schroederio ambicijas, pabrėždamas, kad toks "konsorciumas tapo įmanomas tik dėl jo, kaip vyriausybės vadovo".
Anot dienraščio, Vokietijos parlamento žemųjų rūmų - Bundestago - vadovas, krikščionis demokratas Norbertas Lammertas pareiškė "negalįs įsivaizduoti, kad Vokietijos vyriausybės vadovas veikė taip greitai ir beatodairiškai, taip negiliai, kad egzistuoja ryšys tarp politinių įsipareigojimų ir asmeninių ekonominių interesų".
Žemutinės Saksonijos žemės premjeras krikdemas Christianas Wulffas pareiškė, kad "G.Schroederis padarė didžiulę žalą politikos reputacijai Vokietijoje savo elgesiu". Ch.Wulffo nuomone, G.Schroederis privalo atsisakyti vadovauti stebėtojų tarybai, priešingu atveju toks elgesys bylos, jog jis priima atlygį už savo pastangas įgyvendinant dujotiekio projektą.
Liberalios pakraipos Laisvųjų demokratų partijos generalinis sekretorius Dirkas Niebelis pareiškė, jog "tai turi korupcijos kvapą".
Susitarimą dėl Šiaurės Europos dujotiekio (ŠED), kuriuo į Vakarų Europą ketinama eksportuoti Rusijos dujas, tiesimo Baltijos jūros dugnu rugsėjo pradžioje pasirašė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir tuometinis Vokietijos kancleris G.Schroederis.
Dujotiekis turi eiti Baltijos jūros akvatorija nuo Vyborgo iki Vokietijos pakrantės. Galimas dalykas, jo atšakos bus nutiestos į Didžiąją Britaniją, Švediją ir Suomiją. Dujotiekį atiduoti naudoti numatyta 2010 metais. Pirmiausia planuojama nutiesti vieną vamzdyną, kurio bus galima tiekti maždaug 27,5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, o po to gali būti nutiestas antrasis, kuris padidintų dujų tiekimo apimtį iki 55 mlrd. kubinių metrų.
Iš viso abiem vamzdynams nutiesti bus investuota daugiau kaip 4 mlrd. eurų.
"Gazprom" jau pradėjo tiesti - penktadienį buvo iškilmingai suvirinta pirmoji jo vamzdyno sandūra.
"Gazprom" pradėjo tiesti ŠED, tikėdamasis didesnio dujų suvartojimo Europoje ir siekdamas apeiti tranzitinių valstybių teritorijas.
Baltijos šalys ir Lenkija siekė, jog dujotiekis būtų tiesiamas jų teritorija - tokiu atveju jos būtų garantuotos, kad Maskva nepanaudos prieš jas energetinės blokados ar nesiims manipuliuoti kainomis. Be to, ekspertai perspėja, kad projektas gal padaryti nepataisomos žalos Baltijos jūros ekosistemai, jei tiesiami vamzdžiai pažeis talpas su Baltijos jūroje nuskandintais tūkstančiais tonų Antrojo pasaulinio karo laikų cheminių ginklų.