Tais pačiais metais pulkininkas M. Golovatovas buvo paskirtas visos grupės „A“ vadu. O 1992 metais išėjo į atsargą.
Išėjęs į atsargą ėmėsi verslo – įsteigė keletą saugos bendrovių.
1949 m. gimęs M.Golovatovas žinomas kaip slidinėjimo entuziastas.
Kaip skelbia LNK, paaiškėjo, kad įtariamojo 15 metų niekas neieškojo – jo paieška paskelbta tik 2006 m.
Pavardės prokurorai neskelbia
Tačiau Lietuvos prokurorai žinių sulaikytojo pavardę nepatvirtina. Prokuratūra apskritai atsisako nurodyti bet ką apie sulaikyto įtariamojo tapatybę.
Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje prokurorai pranešė tik tiek, kad įtariamasis ketvirtadienį sulaikytas Austrijos sostinėje Vienoje. Jokių detalių prokurorai neatskleidė: nei jo tapatybės, nei tautybės.
„Alfa“ būrio vadas Sausio 13-osios žudikus vadino „gaisrų malšintojais“
Viename interviu, kuris publikuojamas interneto portale nedviprasmišku pavadinimu chekist.ru, M. Golovatovas atvirai kalba apie savo tarnybą „Alfa“ būryje. Metus, kuomet jis su savo pavaldiniais buvo ir Vilniuje, jis vadina vienais intensyviausių savo profesinėje karjeroje.
„Gausiausias operatyvinių užduočių periodas buvo 1985-1991 m. Tai susiję su (...) suaktyvėjusia užsienio spectarnybų veikla ir su dezintegraciniais procesais šalyje. Viskas judėjo TSRS griūties link, o grupė „A“ vaidino Vidurio Azijoje, Užkaukazėje, Baltijos šalyse ir Moldavijoje kilusių gaisrų malšintojų vaidmenį“, - atvirauja M. Golovatovas.
Nesitiki, kad įtariamasis sutiks būti išduotas Lietuvai
Anot Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Krušnos, Europos arešto orderis šiam asmeniui išduotas praėjusiais metais. Kodėl tik pernai paskelbta tarptautinė įtariamo sausio 13-osios įvykių dalyvio paieška, prokuroras nedetalizavo.
„Šiuo metu asmuo yra sulaikytas Austrijos Respublikoje. Nesu tyrimo grupės narys, todėl praktiškai galėčiau komentuoti tik asmens perdavimo procedūrą“, - kalbėjo prokuroras.
Paklaustas, kokią bausme ir už kokius būtent nusikaltimus prokurorai nori nubausti Austrijoje sulaikytą įtariamąjį, T. Krušna teigė negalįs komentuoti tokios informacijos.
Šiuo metu prokurorai laukia, ką dėl savo išdavimo Lietuvai pasakys pats įtariamasis. Tačiau labiausiai tikėtina, kad jis nepageidaus būti teisiamas mūsų šalyje, o prokurorams teks laukti Austrijos teismo verdikto.
„Jei asmuo sutinka, tai gali būti, kad tokia procedūra užtruktų dešimtį dienų. Tačiau abejotume tuo, - neslėpė T. Krušna. – Tie klausimai yra sprendžiami per 90 dienų laikotarpį. Tačiau kiekviena byla yra individuali. Kol kas asmuo yra Austrijos Respublikos jurisdikcijoje ir Generalinė prokuratūra gali pateikti visą informaciją, kurios prašo austrų kolegos. (...) Asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį sprendžia kompetentinga austrų institucija. Tai reiškia, kad sprendimas dėl jo bus priimtas Austrijos teismo.“
Aiškindamas, kodėl prokurorai slepia įtariamojo tapatybę, prokuroras teigė, jog tai ne jo kompetencija. „Nelinkčiau komentuoti. Bet kuriuo atveju, galioja asmens nekaltumo prezumpcija“, - teisinosi T. Krušna.
Vykdoma įtariamųjų tarptautinė paieška Europos Sąjungos erdvėje
Ikiteisminis tyrimas pagal tuomet galiojusio Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl kenkimo, viešo raginimo pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, antivalstybinių organizacijų kūrimo ir dalyvavimo jų veikloje, tyčinio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis pradėtas po tragiškų Lietuvai 1991 metų sausio 13 dienos įvykių.
1996 metų birželį baudžiamoji byla su 48 kaltinamais asmenimis perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, tačiau tų pačių metų spalį teismas atskyrė ir grąžino ikiteisminį tyrimą prokuratūrai 42 asmenų atžvilgiu, kadangi jie buvo pasislėpę.
1999 metų rugpjūčio 23 dieną šeši kaltinamieji Sausio 13-osios byloje išgirdo nuosprendžius.
Generalinės prokuratūros duomenimis, per visą bylos tyrimo laikotarpį buvo išsiųsti 94 teisinės pagalbos prašymai į Baltarusiją, Rusiją ir Vokietiją, tačiau gauti tik neigiami atsakymai.
Pernai Baltarusijos pareigūnai apklausė vieną iš įtariamųjų Vladimirą Uschopčiką, nors šis ir atsisakė priimti jam atsiųstą pranešimą apie įtarimą, padarius nusikaltimus Lietuvoje.
Seimui pakeitus Baudžiamojo kodekso normas 23 įtariamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos į nusikaltimą žmoniškumui ir karo nusikaltimą. Už šį nusikaltimą netaikoma apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, o didžiausia numatyta bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Šiuo metu vykdoma įtariamųjų tarptautinė paieška Europos Sąjungos erdvėje, jiems išduoti Europos arešto orderiai.
Sausio 13-osios byloje 21 įtariamasis yra Rusijos, du - Baltarusijos piliečiai. Keturi įtariamieji mirė. Penkiolikos įtariamųjų atžvilgiu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.
1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje, kai karine jėga mėginta nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip 1000 beginklių žmonių.