Kaip žurnalistams ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius, iš austrų visų trokštamų atsakymų Lietuvos atstovai negavo.
„Darbo grupės veikla buvo pakankamai konstruktyvi. Austrijos pusė iš tiesų bandė atsakyti į mūsų klausimus. Tačiau, deja, ne į visus iš tiesų buvo atsakyta. Sakyčiau, ir į kai kuriuos, kuriuos priskirčiau prie esminių klausimų“, - kalbėjo T. Vaitkevičius.
Pasak jo, kol kas darbo grupė, kurioje dalyvauja ne tik Lietuvos ir Austrijos, bet ir Europos Komisijos atstovai, negali pateikti jokių išvadų.
Anot viceministro, austrai taip pat nepaaiškino, kodėl Sausio 13-osios bylos įtariamąjį paleido nepraėjus nė parai nuo sulaikymo.
Vis dėlto austrai neslepia Rusijos diplomatų svarbos M. Golovatovo išlaisvinimo istorijoje.
„Labai svarbu, kad Austrijos pusė pripažino, kad konsulinė pagalba, kuri buvo suteikta „ponui G“ viršijo įprastą konsulinės pagalbos intensyvumo lygį. Šitas pripažinimas susijęs su darbo grupės užduotu klausimu, kodėl šalia pono Golovatovo buvo Rusijos ambasados darbuotojai, kodėl Rusijos ambasadorius skambino Austrijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnams ir pan.“, - sakė T. Vaitkevičius. Tačiau, anot jo, Austrija vis dar nepripažįsta, kad rusų diplomatai tiesiogiai kišosi į M. Golovatovo sulaikymo klausimą sprendusių pareigūnų darbą.
Lietuvos atstovai darbo grupėje ketvirtadienį grįžta į Vilnių. Po kurio laiko jie vėl keliaus į Austriją tęsti tyrimo. Anot T. Vaitkevičiaus, jei būtų buvę gauti visi atsakymai, darbo grupė savo darbą būtų baigusi jau šiandien.
Pagal Lietuvoje išduotą Europos arešto orderį M. Golovatovas Austrijos sostinėje Vienoje buvo sulaikytas liepos 14 d. Apie jo sulaikymą, neatskleisdama įtariamojo pavardės, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra.
Tačiau džiugios žinios dėl Sausio 13-osios bylos tyrimo netruko virsti šoku. Šeštadienį Rusijos žiniasklaida jau trimitavo apie įtariamojo paleidimą. Vos apie parą sulaikytas išbuvęs M. Golovatovas savaitgalį ilsėjosi Maskvoje ir dalijo interviu apie neva niekuo nepagrįstą jo sulaikymą.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris netgi pareiškė, kad Lietuva gali svarstyti diplomatinių santykių su Austrija nutraukimo galimybę. Tačiau opozicinių socialdemokratų ir „tvarkiečių“ pasipriešinimas gerokai sušvelnino Seimo poziciją – iš Užsienio reikalų komiteto pareiškimo dingo punktai apie diplomatinį Vilniaus boikotą Vienai.
Latvija ir Estija pirmosios parėmė Lietuvą konflikte dėl M. Golovatovo paleidimo. Netrukus sulaukta ir kitų Europos šalių palaikymo.