Žinoma edukologė ir sėkminga verslininkė Austėja Landsbergienė - „DELFI Dėmesio centre“. Taip pat laidoje – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės ir Ministro Pirmininko patarėjo Skirmanto Malinausko komentarai.
- Ponia Landsbergiene, ar nerimavote dėl visuomenės reakcijos – kas bus, kai paaiškės, kad jūsų verslas ne tik sėkmingas, bet ir uždirba milijonus?
- Ne.
- Pagal galiojantį įsitikinimą, švietimo darbuotojai, turbūt ir įstaigų šeimininkai, turėtų būti „biednesni“ už bažnyčios peles. Jaučiate tokią didžiosios visuomenės dalies nuostatą?
- Matote, apskritai mano Stanfordo profesorius, kuris, aišku, gali ir labai klysti, sakė, kad visos įmonės turėtų būti pelningos. Manau, kad ir tėvai nenorėtų vesti savo vaiko į tokią švietimo įstaigą, kuri nesugeba sudurti galo su galu ir niekada nežinotų, ar rugsėjo 1 d. vėl galės atvesti savo vaikus ten pat.
Štai kaip situaciją vertina Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.
A. Širinskienė: Natūralu, kada matai dideles įmokas už mokslą ar vaiko buvimą darželyje ir matai labai didelius generuojamus pelnus, kas yra nebūdinga tam segmentui, kyla tam tikri klausimai, moraliniai - taip pat. Ar etiška, moralu yra imti tokias įmokas už išsilavinimą ir jas panaudoti ne vaiko išsilavinimui, o atitinkamai generuoti jas neįtikėtinai dideliam pelnui, kurio kitos įmonės, dirbančios kituose segmentuose, neturi.
Subsidijų ir dotacijų esmė yra užtikrinti vaiko ugdymo kokybę. Antra vertus, kai yra privataus kapitalo paslauga teikiama, tai dotacijos skirtos sumažinti įmokai, kurią moka vaiko tėvai. Šiuo atveju, kada matome milžiniškas subsidijas, pavyzdžiui, vien vaikų darželiai praėjusiais metais subsidijų ir dotacijų pavidalu gavo apie 1,5 mln. eurų, tai kiltų klausimas, kaip tie pinigai yra panaudojami. Ar jie mažina vaiko įmokas? Kiek man teko susidurti, įmokos tikrai nemažėjo. Kada pasižiūri į pelnus, kurie generuojami, panašu, kad tos subsidijos ir dotacijos iš esmės generuoja pelną. Jos nėra panaudojamos įmokai mažinti, jos nėra panaudojamos didžiąja dalimi vaiko gerovei darželyje ar mokykloje, o tiesiog paimamos kaip pelnas tos įstaigos.
- Ką galėtumėte atsakyti šiai politikei?
- Aš norėčiau patikslinti keletą dalykų. Subsidija, ar tas krepšelis, yra skirta vaikui. Ne verslui, o vaikui. Todėl visai nesvarbu, ar vaikas eina į valstybinę mokyklą, ar į privačią. Čia iš karto kyla keli klausimai. Ar mes nenorime vaikams duoti jų krepšelio, jeigu jie pasirenka ne valstybinę ugdymo įstaigą? Antra, netiesa, kad nėra griežtai reglamentuojama, kur tas krepšelis eina. Yra labai aiški tvarka, kur tos lėšos eina. Krepšelio dalis skiriama atlyginimams, dalis - mokytojų mokymams, dar dalis - priemonėms. Kiekviena ugdymo įstaiga, ar valstybinė, ar privati, yra tikrinama. Netgi nėra taip paprasta iš vienos kišenės lėšas pervesti į kitą, matant poreikį. Taip negali daryti. Kitas dalykas, kaip ir minėjau, kiekvienas verslas didžiuojasi, jei yra pelningas. Tėvai yra vienas didžiausių kokybės garantų. Pirma, lėšos yra griežtai prižiūrimos, antra - mus reglamentuoja ir prižiūri tėvai. Jeigu jie būtų nepatenkinti ugdymo kokybe, jie nelankytų ugdymo įstaigos. Mes esame Kembridžo akredituota ugdymo įstaiga. Jeigu jau turime tokią akreditaciją, tai jau galima manyti, kad tai yra jei jau ne labai gerai, tai tikrai gera ugdymo įstaiga.
- Ponia Širinskienė subsidijomis šiuo atveju turbūt vadina ne mokinio krepšelį, o tą pinigų sumą, kurią savivaldybės skiria kaip kompensacijas ugdymo įstaigoms padedant tėvams. Ponia Širinskienė turbūt turėjo omeny, kad savivaldybė savo indėlį įnešė, o tėvų įmokos liko tame pačiame lygyje. Čia ji turbūt kelia tą moralės klausimą.
- Čia yra trišalė sutartis. Jeigu vaikas neateina į ugdymo įstaigą, mes tų lėšų ir negauname. Tai yra tėvų pasirinkimas. Tuomet yra sudaroma trišalė sutartis: savivaldybės dalis, tėvų dalis ir ugdymo įstaigų dalis.
- Taip, bet klausimas buvo - ar atsiradus kompensacijoms, atitinkamai sumažėjo tėvų įmokos? Akivaizdu, kad ne.
- Bet kuriuo atveju yra skaičiuojamas biudžetas. Kitu atveju įmokos tėvams didėtų gerokai daugiau. Todėl, kad kiekvienas verslas skaičiuoja taip, kad gyventų ir išgyventų. Didžioji dalis mūsų pelno yra investuojama atgal. Be to, net 10 proc. mūsų apyvartos yra skiriama vaikams, kurie šiaip negalėtų lankyti Karalienės Mortos mokyklų arba „Vaikystės sodo“ darželių.
Kodėl jūs tai darote?
- Nes norime, kad Lietuvoje vaikai galėtų gauti geriausią išsilavinimą.
Ministro pirmininko patarėjas kovos su korupcija, ryšių su Seimu ir strateginės komunikacijos klausimais Skirmantas Malinauskas.
S. Malinauskas: Mes turime verslą, kuris iš tiesų labai pelningas - 3,2 mln. nepaskirstyto pelno ir dar tai, kas iškilo viešumon - 750 tūkst. eurų išsimokėti dividendai. Be abejo, savaime verslas nėra jokia problema. Pelningu verslu galime tik pasidžiaugti. Bet man sukėlė rimtą klausimą tai, kad tokio sėkmingo verslo dalis priklauso ir politikui, Seimo nariui, politinės partijos pirmininkui. Jo pajamos iš šeimos verslo yra gerokai didesnės negu jo, kaip Seimo nario, alga. Ir čia atsiranda klausimas dėl interesų konflikto.
Aš pasiėmiau 2017 m. vidutinius atlyginimus. Pasiėmiau iš Sodros oficialių duomenų. Kai tik prasidėjo visa ši istorija, į mane kreipėsi daug skirtingų žmonių. Pavyzdžiui, viena mergina sakė, kad žiemą darbinosi „Vaikystės sodo“ darželyje ir jai buvo pasiūlyta 420 eurų už pilną etatą. Kita moteris sako, kad tai melas, nes ji, esą, dirba Karalienės Mortos mokykloje matematikos mokytoja ir gauna 1000 eurų į rankas. Taigi labai sunku suprasti, kurių yra daugiau - uždirbančių 400 eurų ar 1000 eurų. Bet oficialūs Sodros duomenys rodo, kad pernai vidurinis atlyginimas Karalienės Mortos mokyklose buvo apie 550 eurų į rankas ir apie 500 eurų į rankas atlyginimas darželiuose. Šie skaičiai, lyginant su 3,2 mln. nepaskirstyto pelno, su 750 tūkst. eurų dividendų, yra tikrai iškalbingi. Dabar jau visuomenei spręsti, ar politikas yra nuoširdus, kalbėdamas apie tai, kad jam prioritetas ir svarbiausias klausimas yra mokytojų atlyginimų dydis.
- Šių metų liepos mėnesio Valstybinio socialinio draudimo duomenys: UAB „Karalienės Mortos mokyklos“ vidutinis atlyginimas - 927 eurai. Suprantu, čia suma su mokesčiais, be darbdavio dalies. „Vaikystės sodas“ - 670 eurų vidutinis atlyginimas. Turbūt esminis klausimas iš to, ką pasakė ponas Malinauskas, yra tai, kad jūsų, kaip organizacijos, finansinės galimybės leidžia mokytojo darbą padaryti prestižiniu per gana trumpą laiką. Jūsų organizacijos finansinės galimybės tai leidžia, žiūrint į jūsų veiklos rezultatus. Bet jūs to nedarote, nes atlyginimų vidurkis iš esmės atitinka tą vidurkį, kuris mokamas ir valstybinėse švietimo įstaigose. Kodėl?
- Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad Karalienės Mortos mokykla pagal atlyginimus švietimo įstaigose patenka tarp 5 proc. didžiausius atlyginimus mokančių įstaigų.
- Bet tarp tų 5 proc. yra ir valstybinių įstaigų.
- Taip, bet esame tarp tų didžiausių. Jeigu kalbame apie „Vaikystės sodą“, patenkame tarp 25 proc. Kai mes kalbame apskritai apie įmones, kiek jų yra Vilniaus miesto savivaldybėje, t.y. 13 774 įmonės, „Vaikystės sodas“, būdama ikimokyklinio ugdymo įstaiga, vis vien moka daugiau negu visų Vilniaus 13 774 įmonių vidurkis. Bet kuriuo atveju, esame tokioje situacijoje, kad labai didžiuojamės tuo, ką turime ir darome.
- Ponia Landsbergiene, kalbėti vien racionaliai yra viena, bet mes susiduriame su tuo, kad jūs esate politiko žmona. Landsbergiai iš privačių mokyklų uždirbo 3 mln. eurų pelno. Ir tai atrodo kaip problema, ar ne?
- Mes, kaip ugdymo įstaiga, esame inovacijų erdvė. Erdvė, kuria domisi tie patys suomiai. Jie buvo atvažiavę pas mus ir mes tęsiame bendradarbiavimą, jiems patinka tai, ką mes darome...
- Jūs profesionaliai nukreipėte klausimą. Paklausiu paprasčiau - jūsų pavardė, Landsbergio pavardė, jūsų pačios nuomone, jūsų verslui padeda ar kenkia?
- Čia yra sudėtingas klausimas. Manau, į mus dažnai žiūrima ne tik kaip į ugdymo įstaigas. Juk Vilniuje veikia daug privačių ugdymo įstaigų, bet visada pirmiausiai paminimi mano įstaigų pavadinimai. Taigi mano pavardė, sakyčiau, tiesiog daugiau įpareigoja. Bet kuriuo atveju, mes esame po didesniu padidinamuoju stiklu, negu būtų kokia ponia X ar ponas Y.
- Negali būti, kad niekada apie tai su vyru nepasikalbėjote - apie naudą ar žalą. O jūsų vyro politinei karjerai jūsų verslas turi įtakos? Jūsų vyrui gali būti politinė grėsmė, kai visuomenė sužino, kad jis yra turtingas žmogus.
- Manau, kad žmonės yra protingi. Turime gerbti kiekvieną Lietuvos pilietį, o kiekvienas pilietis turi turėti pakankamai emocinio intelekto ir žingeidumo, kad nebėgtų paskui kiekvieną iššautą antį, o pasigilintų ir išsiaiškintų. Tuomet viskas stoja į savo vietas.
- Gabrielius Landsbergis labai mėgsta kalbėti apie švietimo reikalus, nes esą juos puikiai supranta. Bet panašu, kad jam apie tai geriau visai nekalbėti, turint tokių aiškių interesų. Kaip manote?
- Kuo aš labai džiaugiuosi, kad Lietuvos politikai pagaliau labai aktyviai kalba apie švietimą. Prieš kokius 8-erius metus niekas nekalbėjo apie švietimą. Manau, kad ta geroji praktika, kuri dabar prasidėjusi, reikia džiaugtis, kad yra žmonės, kurie gilinasi, kuriems rūpi koks yra Lietuvos švietimas.
- Trys milijonai eurų pelno per kelerius metus yra tuo pačiu ir savotiškas spaudimas jums, kaip darbdavei, iš kolektyvo. Ar ne?
- Nėra. Mūsų mokytojai puikiai žino, kokia apskritai yra situacija. Kitas dalykas, kad pas mus dirba labai daug mokytojų, kurie dirba ir kitose mokyklose. Taip yra tiesiog dėl to, kad mes jiems negalime pasiūlyti atitinkamo krūvio, nes esame dar maža mokykla. Mūsų mokytojai puikiai viską žino, mes atviri ir skaidrūs.
- Ar viešai žinomas jūsų įmonių pelningumas nėra spaudimas iš tėvų jums dėl įmokų dydžio?
- Tėvai pasirenka. Mes gyvename laisvoje, demokratinėje, teisinėje valstybėje. Kaip jau kartą minėjau, vien Vilniuje yra 27 privačios mokyklos. Visi tėvai gali rinktis pagal tai, kas jiems yra geriausia. Tai yra demokratijos grožis.
- Tai yra demokratijos grožis, bet pavydas yra galinga jėga. Su tuo jūs turbūt sutiksite?
- Manau, kad geriausia susitelkti į tai, ką darai gerai. Ir daryti tai visomis jėgomis, visomis išgalėmis. Yra ir nepaprastai daug palaikančių žmonių. Kai tu darai kažką reikšmingo, natūralu, kad žmonės susiskaldo. Tiems, kurie galvoja, kad aš žirafa, neįrodysiu, kad ja nesu.
- Jūsų nuomone, nėra jokios moralinės dilemos, kad tai yra švietimo verslas, o švietimo įstaigos, įprasta, verčiasi sunkiai ir stokoja pinigų, ir paaiškėja, kad švietimo verslas yra nuostabiausias verslas Lietuvoje?
- Pasaulis neprasideda ir nesibaigia Lietuva. Jis yra labai didelis. Bent truputėlį pasidomėjus galima pamatyti, kad privačių mokyklų verslas yra vienas labiausiai augančių pasaulyje. Dėl labai paprastos priežasties – žmonės nori pasirinkimo.