„Žvalgybos institucijos neturi imuniteto ieškiniams, kuriais ginama juridinio asmens dalykinė reputacija“, – paskelbė Aukščiausiasis Teismas.
Septynių teisėjų kolegija nurodė apylinkės teismui iš naujo svarstyti, ar priimti „MG Baltic“ ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti VSD rašte Seimo nariams paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais dalykinę reputaciją.
VSD rašte buvo rašoma, kad „MG Baltic“ atstovų veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kad koncernas papirkinėjo ir šantažavo politikus. „MG Baltic“ atstovai VSD raštą vadino nuomonių ir prielaidų kratiniu.
Apylinkės ir apygardos teismai nusprendė ieškinio nepriimti. Jie teigė, kad bendrosios Civilinio kodekso taisyklės negali būti taikomos – turi būti remiamasi Žvalgybos įstatymu, numatančiu atskiras VSD veiklos kontrolės formas.
Tačiau Aukščiausiasis Teismas pareiškė, kad nurodymas kreiptis į Seimo komitetą ar Seimo kontrolierius nepagrįstai suvaržo teises į teisminę gynybą.
„Teisė į teisminę gynybą pagal Konstitucinio Teismo praktiką yra absoliuti (išskyrus tam tikrus procesinius ribojimus, kurie nepažeidžia pačios šios teisės esmės), taigi negali būti paneigiama ar dirbtinai varžoma“, – nurodoma nutartyje.
VSD raštas tapo svarbiu dokumentu Seimo parlamentiniame tyrime dėl nederamos interesų grupių įtakos politinei sistemai ir valstybės institucijoms.
VSD Aukščiausiajam Teismui nurodė, kad pažymoje pateikta informacija yra „atlikto subjektyvaus vertinimo rezultatas, todėl ji negali būti traktuojama kaip žinia“, ji žiniasklaidoje atsirado ne VSD iniciatyva.