aA
Keturios iš vienuolikos partijų šiemet daugiausiai finansinės paramos sulaukė iš fizinių asmenų, o kiekvienos politinės jėgos didžiausių rėmėjų sąraše - vidutiniškai 10 stambiausių rėmėjų.
Litai, pinigai
© DELFI
Tokią išvadą padarė kreditų valdymo ir skolų išieškojimo bendrovės "Žvilgsnis iš arčiau" ir "Infobankas", atlikusios vienuolikos politinių partijų, birželį dalyvavusių europarlamento rinkimuose, ir politikų, siekusių prezidento posto, finansavimo skaidrumo analizę.

Bendrovės pripažino, kad padaryti išsamią partijų finansavimo skaidrumo analizę trukdo tai, kad trūksta informacijos apie partijų rėmėjus.

"90 procentų aukų kai kurios partijos yra gavusios iš privačių asmenų, tačiau dėl to jokių įtarimų nekiltų, jeigu šie politinių jėgų rėmėjai būtų gerai uždirbantys verslininkai", - ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė "Žvilgsnis iš arčiau" generalinis direktorius Gediminas Žiemelis.

Jis siūlo fiziniams asmenims, aukojantiems partijoms, suteikti specialų, panašų į juridinio asmens statusą, ir juos viešai skelbti.

Partijų finansavimo skaidrumo tyrėjai teigia, kad daugiausia fiziniai asmenys remia Seimo nario Viktoro Uspaskicho įkurtą Darbo partiją (tokiu būdu surinkta 716,6 tūkst. litų - daugiau nei 90 proc. lėšų), nušalinto eksprezidento Rolando Pakso suburtus liberaldemokratus (atitinkamai - 131,5 tūkst. litų arba 71 proc.), Lietuvos lenkų rinkimo akciją (11 tūkst. litų arba 53 proc.).

Mažiausiai fiziniai asmenys remia socialliberalus (86,7 tūkst. litų arba 9,4 proc.), liberalcentristus (51,7 tūkst. litų arba 10,3 proc.), socialdemokratus (71,9 tūkst. litų arba 12,8 proc).

Kitos politinės partijos per šiemet vykusių dvejų rinkimų batalijas iš fizinių asmenų susirinko 32-21 proc. aukų.

Daugiau negu 10 tūkst. litų Darbo partiją parėmė 10 fizinių asmenų, iš viso partijai paaukoję beveik 0,5 mln. litų, konservatorius - 6 žmonės, atseikėję 227 tūkst. litų, liberaldemokratus - 4 šalies gyventojai, partijai nepagailėję 80 tūkst.litų.

Liberalcentristams daugiau negu 10 tūkst. litų paaukojo vienas asmuo, skyręs 19,5 tūkst. litų.

Beveik tik įmonės ir kitos įvairios organizacijos rėmė Tautos pažangos partiją, į kurios sąskaitą pervedė 53,8 tūkst. litų, ir tai sudarė 99,5 proc. visų partijos gautų lėšų. Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga iš fizinių asmenų surinko beveik 64 proc. savo lėšų - 718 tūkst. litų,

Tėvynės sąjungai (konservatoriams) fiziniai ir juridiniai asmenys aukojo vienodai - iš gyventojų partija gavo 331,5 tūkst. litų arba 46 proc. visų lėšų, o iš įmonių - 343,7 tūkst. litų arba 47, 7 proc. lėšų.

Darbo partiją įmonės parėmė 52,6 tūkst. litų, ir tai sudaro 6,6 proc. visų gautų rėmėjų aukų.

Politinių jėgų finansavimo skaidrumą tyrusių bendrovių teigimu, daugiausia "įtartinos" paramos iš įmonių, kurių per metus gaunamos pajamos nesiekia 1 mln. litų, gavo konservatoriai , liberaldemokratai ir ekspremjero Gedimino Vagnoriaus vadovaujama Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga - nuo 60 iki 20 tūkst. litų.

"Kai kurios smulkios įmonės politikams nepagailėjo sumų, sudarančių jų visą metų pelną. Tai kelia įtarimą", - teigė G.Žiemelis.

Pasak jo, kai kurios partijas rėmusios įmonės buvo įtrauktos į skolininkų sąrašus, jų skolos nesiekė net 10 proc. partijoms skirtų lėšų.

Tuo tarpu "Infobankas" atstovas Jonas Gavelis teigė, kad tarp partijas rėmusių fizinių ir juridinių asmenų pastebimas ryšys, tačiau jį sunku įrodyti, nes neįmanoma nustatyti visų įmonių akcininkų.

Pasak jo, siekdamos likti nuošalyje, įmonės savo darbuotojams sumoka premijas, kurias paprašo paaukoti kokiai nors partijai.

J.Gavelio teigimu, jeigu prie partijų finansavimo skaidrumo analizės būtų prisidėjusios Mokesčių inspekcijai ir Vyriausioji rinkimų komisija, tyrimo organizatoriai būtų gavę daugiau informacijos, susijusios su partijų finansavimu ir būtų tapę įmanoma nustatyti daugiau ryšių tarp politikams aukojusių fizinių ir juridinių asmenų.

Ekspertų teigimu, šiuo metu galiojantys teisės aktai taip pat neužkerta kelio neskaidriam partijų ir kandidatų rėmimui.

"Kelių, kaip išplauti ar anonimiškai pervesti pinigus, net iš užsienio įmonių, yra labai daug", - ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė "Infobanko" ir "Creditinfo" atstovas Jonas Gavelis.

Tarptautinės organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyriaus prašymu bendrovės "Creditinfo" ir "Žvilgsnis iš arčiau" atliko tyrimą, ar skaidriai finansuojamos partijos ir politinės kampanijos.

Abiejų tyrimus atlikusių bendrovių atstovai spaudos konferencijoje tvirtino, kad, norint kruopščiai išanalizuoti politikų finansavimo sistemos skaidrumą ir daryti patikimas išvadas, viešai pateikiamos informacijos nepakanka. Mat Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, anot ekspertų, pernelyg stipriai gina politikus remiančius privačius asmenis.

"Akivaizdžiai matosi tam tikri ryšiai tarp aukotojų sąraše nurodytų fizinių ir juridinių asmenų, bet dėl informacijos trūkumo negalime tiksliai įvardyti, kad tai yra tos pačios kompanijos, paaukojusios tam tikras lėšas, atstovai", - teigė J. Gavelis.

Pasak jo, turėtų būti pateikta daugiau duomenų apie dideles sumas politikams paaukojusius fizinius asmenis: kur jie dirba, kokių juridinių asmenų akcininkai, nariai, savininkai ar darbuotojai yra, kaip yra susiję su politinėmis organizacijomis.

"Kai kuriose šalyse tokie dalykai yra vieši, kai kuriose - ne. Bet kuo daugiau informacijos, tuo didesnė galimybė išvengti neskaidrių lėšų", - pažymėjo J. Gavelis.

Tuo tarpu "Žvilgsnio iš arčiau" generalinis direktorius Gediminas Žiemelis pasiūlė pakeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, kad partijas ir politines kampanijas remiantys fiziniai asmenys būtų prilyginti verslo subjektams, o jų asmens kodai būtų skelbiami viešai. "Tai daroma su antstolių, advokatų, notarų asmens kodais, kurie naudojami lyg įmonių kodai", - teigė bendrovės vadovas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Lietuvė Australijoje: linksmiausia buvo sužinoti, ką jie kalba apie Lietuvą (3)

Vienas įdomesnių ir linksmesnių dalykų Australijoje yra sužinoti, kaip vietiniai įsivaizduoja...

Lietuvių mėgstama daržovė pripažinta supermaistu: galėtume su ja užkariauti Europą (52)

Žmonių noras sveikai maitintis Lietuvos daržovininkams atvėrė naują nišą, kuri gali atnešti...

Eurolygos atkrintamųjų traukinyje liko tik trys laisvi vagonai: ar „Žalgiris“ įšoks į vieną iš jų? (96)

„Tiktai teigiamą rezultatą“, – paklaustas, ką žvelgiant į priekį Kauno „Žalgiris“...

Kita Algirdo Brazausko gyvenimo pusė: dienoraščiuose jis visai kitoks, nei lietuviai buvo įpratę matyti (534)

Nors pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską lietuviai...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Kas griauna pasitikėjimą teisingumu – antrankiai ant teisėjų rankų ar Vijūnėlės dvariškiai? (5)

„Smūgis pasitikėjimui teisine sistema“, „politinis užsakymas“, „priešrinkiminis šou“...

Orijus Gasanovas siūlo aplankyti geriausią Europoje miestą: lietuviams ten patiks, jeigu žinos, ką nuveikti (138)

Barselona yra pats geriausias miestas Europoje. Bet ne visiems taip atrodo, nes žmonės ne visada...

Netikėta: „šaukimą“ į kariuomenę gauna ne tik žmonės – gali gauti ir jūsų automobilis (17)

Įsivaizduokite, kad vieną dieną sulaukiate laiško, kuriame teigiama, jog jūsų turima transporto...

Oro kompanijos kontratakuoja: padavė į teismą skrydį praleidusį keleivį reikalauja virš 2000 eurų (12)

Teisminio ginčo tarp Vokietijos oro linijų bendrovės ir vieno iš jos klientų centre – oro...

Diskusijoje apie skiepus prakeikta moteris neištvėrė: paprašė SAM atsakyti į devynis klausimus (8)

Norėčiau padiskutuoti ir išgirsti profesionalų nuomonę. Kadangi buvau pasisakiusi viešai savo...

7 simptomai, pranešantys apie sutrikusią skydliaukės veiklą (2)

Organizmą laisvai galima palyginti su darniai funkcionuojančių mechanizmų visuma. Kuriam nors...