aA
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga interviu Delfi teigė, kad trečiadienį per Vyriausybės posėdį bus svarstoma operacijos dėl koronaviruso (COVID-19) valdymą pakelti į Vyriausybės lygmenį. Jis neatmetė, kad tiesioginę atsakomybę už tai gali prisiimti premjeras Saulius Skvernelis. Ministras neatmetė, kad šiuo laikotarpiu dalis simptomų gali būti iš karto neatpažinti, įtariant kitas ligas.
Aurelijus Veryga
Aurelijus Veryga
© DELFI / Andrius Ufartas

Ministras teigė, kad COVID-19 krizės suvaldymas nebėra tik sveikatos sektoriaus problema, ir jai spręsti reikia nuolatinio ne vieno ministro dėmesio. Jis taip pat sakė, kad tikisi, kad dalis apsaugos priemonių medikams siuntos Lietuvą turėtų pasiekti jau šią savaitę.

- Rytoj Vyriausybė priims sprendimą dėl karantino pratęsimo dviem savaitėms. Jūs jau tą minėjote ir anksčiau, kokie gretutiniai sprendimai bus priimti kartu su šituo?

- Pagrindinis sprendimas yra dėl karantino sąlygų. Yra įvairių kitų pasiūlymų į pačias karantino sąlygas – tam tikrų korekcijų dėl atvykstančių gyventojų, bet tai yra neesminiai dalykai.

Kitas dalykas, kas manau, kad bus svarstoma, tai – kaip padėti pačios situacijos valdymui, ir kelti ją į Vyriausybės lygį, kad pasijungtų daugiau Vyriausybės narių, ministrų. Koks tai bus formatas, šiandien negalėčiau pasakyti, tos diskusijos vyksta.

- Ar tai reiškia, kad operacijos valdymą į savo rankas realiai perima ponas Skvernelis?

- Kol kas negaliu nei taip, nei kitaip pasakyti, todėl, kad tokio sprendimo nėra, bet gali būti toks variantas.

- Kodėl tai svarstoma apskritai? Ar tai yra susiję su kritika dėl Jūsų darbo, kuri pasigirsta iš opozicijos ir iš kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės? Ar vis dėlto su tuo, kad krizė turi platesnį pobūdį?

- Matote, jeigu į opozicijos kritiką reaguotų, tai turbūt seniai nė vienas ministras nebedirbtų, ir Vyriausybė nespėtų visų keisti. Bet iš tiesų ta situacija (ne tik Lietuvoje) rutuliojasi labai greitai, ir kelia labai daug iššūkių, kurie peržengia sveikatos sistemos ribas, ir tai yra nebe tik medikų klausimas.

Medicinoje, sveikatos sistemoje, mes turime labai daug iššūkių – pačią sistemą išlaikyti tvarią, kad ji nesusvyruotų. Yra nustatoma ir infekuotų medikų atvejų, kai kurių gydymo įstaigų padaliniai bent laikinai iškrenta iš darbo.

Yra labai daug užduočių, kurias mums reikia greitai spręsti, ir tikrai reikia logistinės pagalbos. Nepaisant užsakymų, kurie nors ir seniai buvo padaryti, matome, kaip vėluoja jų atvykimas, kaip stringa visos pristatymo grandinės. Jau dabar talkinama iš Vyriausybės, ir karinis transportas pasitelkiamas.

Tikrai tai jau yra ne tik sveikatos problema. Sukėlėjas yra virusas, bet pasekmės yra ne tik sveikatos sistemai, bet ir ekonomikai, ir daugybei kitų sričių. Reikia, kad visi ministrai, kurie susiję su situacijos valdymu, būtų nuolat įsitraukę, kad tai nebūtų tik sveikatos sritis.

- Kadenciją baigusios prezidentės vakarykščiame interviu (pirmadienį – Delfi) LRT „Dienos temai“, kiek supratau, pagrindinis kritikos taškas buvo susijęs su pavėluotais pirkimais. Žinoma, dabar jau galima muštis į krutinę, bet klausimas – kada jau realiai iš Kinijos atkeliaus respiratoriai, kitos saugos priemonės?

- Žinote, į tą krūtinę visi galėtume čia muštis, ir, jei galėtume nuspėti ateitį.. Galbūt, dabar mes irgi kažko nedarome, ką po dviejų savaičių atrodys, kad reikėjo padaryti. Daug tokių visokių dalykų bus, ir aš nebijau pasakyti, kad kažko nenuspėjome arba nepadarėme. O ką tas keičia? Kaip tas padės?

Jeigu būtume žinoję, kad strigs tiekimo grandinės, būtume anksčiau atsivežę su savo transportu. Bet niekas apie tai net pagalvoti negalėjo. Iš tikrųjų, kalbant apie tiekimo dalykus, į tą procesą pajungta labai daug žmonių. Vyriausybė talkina, Susisiekimo ministerija yra paėmusi į savo rankas visus pagrindinius logistikos klausimus, kai yra užsakomi lėktuvai, kad tos prekės jau be kažkokių tarpinių oro uostų, be tarpinių perkrovimų, kiek galima greičiau atkeliautų. Kiek mane yra informavę, tai pirmos siuntos turėtų pasiekti Lietuvą dar šią savaitę.

Viskas priklauso nuo to, kaip pavyks tas prekes pakrauti. Nors mes už jas ir esame sumokėję, bet jas reikia fiziškai pakrauti. Kinijoje berods yra dvi dienos išmuitinimo. Yra procedūrų, kurių mes patys negalime pakeisti.

Spartan lėktuvas
Spartan lėktuvas
© Facebook


- Visiškai keista mintis – ar negalima mūsų „Spartnan'o“ nusiųsti į Kiniją paimti tų prekių? Jie yra skridę iki Afganistano, Kinija galbūt nėra taip jau baisiai toliau..

- Nereikia „Spartan'o“ siųsti. Yra verslininkų, kurie siūlo tokią pagalbą, bet reikia fiziškai turėti prekes. Supraskite, kad mes negalime nuvažiuoti, įeiti į kokią nors įmonę, atimti prekes, jas susidėti į „Spartan'ą“ ir parsiskraidinti. Yra visa logistikos grandinė, kaip jos atiduodamos, yra muitinės procedūros.

Be to, kad įsivaizduotumėte, „Spartan'as“ yra mažas lėktuvas. Atskraidinti reagentus jis puikiai tiko. Jis labai toli skristi negali, jam reikėtų kažkur tarpinėje stotelėje nusileisti. Kad įsivaizduotumėte, koks tai yra kiekis to, kas užsakyta, tai yra 2 000 kubinių metrų. Tai yra sudėtinga logistika. Mes tik dalį galėsime taip staigiai atsiskraidinti. Kita dalis, ko gero, gal geležinkeliu atvažiuos. Tai yra didžiuliai kiekiai, bet dalį atsiskraidinus, mes jau galime aprūpinti. Tada kitos dalies galime sulaukti paprasčiau.

Tą logistiką dėlioja Susisiekimo ministerija, kuri rūpinasi atgabenimu. Kinijoje esanti mūsų ambasadorė rūpinasi, kad muitinės procedūros nestrigtų, kad viskas vyktų sklandžiai. Žmonės dirba kiaurą parą.

- Tikriausiai būtų galima be galo vardinti graudžių istorijų, ir Jūs pats tikriausiai matote, kaip medikai kreipiasi ir į visuomenę, prašo pagalbos „sumesti“ jiems respiratorių, pirštinių, kitų dalykų. Ir regiono ligonės sako, kad „mes jau, kaip ir testus galėsime atlikti, bet neturime apsaugos priemonių“. Kaip galima tą situaciją spręsti čia ir dabar?

- Iš tikrųjų ta situacija keičiasi daug greičiau negu sugeba atkeliauti siuntos. Ten, kur mes matome, kad tikrai yra pirminis poreikis, mes daliname iš rezervo. Kiekvieną dieną aš pasirašau po kelis sprendimus. Yra išduodamos priemonės, jos keliauja į gydymo įstaigas.

Tikrai mes netaupome. Kartais taip atrodo, kad „turime, o neduodame“. Tai iš tikro yra taip, kad mes, ką turime, tai ne tik savo rezervą, bet ir valstybės rezervą, ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos rezervą, kur yra respiratorių, tai ir juos daliname įstaigoms. Visas priemones, kurių turime, kurias buvome prisipirkę, įstaigoms duodame. Bet, žinoma, kad tiek, kad kiekvienas medikas galėtų turėti po tokią priemonę, mes jų tikrai neturime. Ir nei viena šalis neturi prisipirkęs tokio kiekio priemonių, nes niekada nėra buvę tokio poreikio.

Kas yra dar labai skaudu - iki koronaviruso tiekimas nebuvo sutrikęs. Buvo galima pirkti kur tik nori – parduotuvėje, buvo tiekėjų. Įstaigos turėjo turėti savo darbuotojams šitų priemonių, nes yra ir kitų infekcijų. Tai yra kaip darbo priemonė. Dabar aiškėja, kad neturėjo, nenusipirko. Irgi gali kaltinti, gali nekaltinti, bet tuo metu, kai buvo galima įsigyti, panašu, kad skubėjo tik kelios įstaigos. Pagrindinės įstaigos turi, bet jos ir turi, kad jos ir anksčiau rūpindavosi, turi tų priemonių sandėliuose ilgesniam laikui. Bet tikrai yra mažesnių gydymo įstaigų, kurios tų priemonių neturi.

- Kalbant apie visuomenę, Daiva Razmuvienė, gydytoja epidemiologė, sakė, kad ekspertai, pavyzdžiui, iš Italijos arba Kinijos sako, kad dar pas mus per daug žmonių gatvėse. Ar eidamas per Vilnių irgi tą patį konstatuotumėte?

- Aš labai mažai kur nors bevaikštau. Praktiškai visą laiką praleidžiu ministerijoje. Ryte, kai atvažiuoju, dar nieko nėra, o kai išvažiuoju, jau praktiškai irgi nieko nebėra. Nelabai galiu orientuotis, kas tose gatvėse darosi – nebent tame trumpame atstume nuo ministerijos iki Vyriausybės. Tai čia aš labai mažai žmonių matau.

Žinoma, kai kurie darbai nesustoja. Darbuojasi statybininkai ir kitos tarnybos. Šalis nėra visiškai paralyžiuota. Kur mes tikrai matome problemą ir vakar buvo išleisti nauji nurodymai – prekybos vietoms. Tikrai žmonės kartais nepagalvoja. Tas būriavimasis, stovėjimas šalia, nulemtas gal tokio galvojimo, kad „gal man nebus“. Yra tokių dalykų. Neatsitiktinai buvo priimti sprendimai, kad visi grįžtantys dabar turės ne kažkur namuose, o savivaldybės parinktose vietose karantinuotis 14 dienų. Nes, deja, bet policija gauna šimtus pranešimų apie tai, kad nesilaikoma šitų tvarkų. Prie kiekvieno žmogaus policininko nepastatysi ir nesugaudysi. Kitas sprendimas yra net neleisti namo, o apgyvendinti, išbūti karantino laikotarpį, ir tada jau važiuok namo saugiai.

- Vakar girdėjau Delfi Dėmesio centre merus, tai ponas Grubliauskas buvo nepatenkintas, kad taip staigiai reikia sureaguoti į šitą sprendimą. Iš tikro, ar pakankamai laiko buvo savivaldybėms pasiruošti įgyvendinti tokio tipo sprendimą?

- Ir taip, ir ne, kai kam laiko pakako. Nurodymas, kad savivaldybės turi tokias patalpas nusimatyti, jis senokai buvo duotas. To laiko turėjo pakakti. Vienintelis dalykas, kuris susijęs su Klaipėda, ir, kur tikrai aš sutinku, vakar vėlai vakare kalbėjome ir su meru, ir su kelto bendrovės vadovu, kad savivaldybė neturėjo tokio greito sprendimo, kur dėti tiek daug automobilių. Keltu atkeliauja labai daug žmonių su asmeniniais automobiliais. Jiems reikia vietos, reikia sutvarkyti logistiką.

Dar viena problema, kad tie, kurie sulipo į keltą, jie dar nežinojo, kad tokios sąlygos Lietuvoje bus. Tai irgi logiškas prašymas buvo iš kelto bendrovės vadovo, kad nekiltų riaušių arba nepasitenkinimo, kad žmonės, kurie įlipo vienomis sąlygomis, jomis galėtų ir išlipti. Duodame papildomą parą. Kitiems, kurie sės į keltą, jiems ta aplinkybė bus pasakyta. Tada žmogus galės nuspręsti, ar jis nori plaukti, bet žinos, kad atvykęs turės tokias sąlygas vykdyti.

O visur kitur – tie, kas sės į lėktuvą šiandien, tikrai, manau, kad žinos į tas aplinkybes, ir gali apsispręsti. Žmonės gali neskristi, jeigu nenori laikytis tokių taisyklių.

- Ar niekada niekam jokiais atvejais nebus taikomos išimtys? Pavyzdžiui, atskristų koks pasiturintis advokatas, kuris turi sodybą kur nors sakykime Labanore, ir jis gali ten sėdėti vienas dvi savaites.

- Pagalvosime, bet (…) svarbu, kad tas procesas būtų suvaldytas. Žinoma, viską reikia tvarkingai daryti ir neperlenkti lazdos. Bet, žinote, visas tokias smulkias detales yra labai sudėtinga apgalvoti. Kai sistema pradės veikti, tuos sprendimus galėsime šiek tiek koreguoti, adaptuoti, nes tiesiog nėra tiek laiko, kad galėtum apgalvoti visas smulkiausias detales. Tikrai nebijome koreguoti sprendimų, kur matome, kad yra kažkas negerai, bet ir neturime labai daug laiko savaitėmis diskutuoti, kaip reikėtų padaryti. Reaguoti turime labai greitai.

- Kieno čia buvo idėja - ministerijos ar savivaldybės – idėja Vilniuje Vasaros ligoninėje karantinuoti žmones? Ir ar nuo to nenukentės pacientai?

- Pacientai tikrai nenukentės. Miestai ieškosi, kur galėtų būti tinkama infrastruktūra. Čia yra du skirtingi dalykai. Viena yra žmonės, kurie grįžta ir neturi simptomų, tai jiems nereikia jokios ligoninės. Jie tiesiog turi kažkur išbūti tą laiką. Tinkamiausia infrastruktūra tam yra viešbučiai, nes ten yra kambariai, kurie yra atskirti. Ten yra tualetas, dušas, yra galimybė prie durų atnešti maistą, yra televizorius, nes, žinote, žmogų uždarius dviem savaitėms, kažkur sėdėti irgi yra iššūkis.

O pacientams, kurie serga lengvai, ir jiems nereikia sudėtingos pagalbos, nereikia dirbtinės plaučių ventiliacijos, tai, kad jie nesimaišytų su kitais pacientais, turi būti numatytos tokios vietos, ligoninės, kur jie bus. Čia ir kalbame apie tokias ligonine arba atskirus korpusus didelių ligoninių konglomeratuose, kur turėtų būti tokie pacientai sukeliami, kad jie neužkrėstų kitų. Nes ten ir medikai negali maišytis, jie negali vaikščioti pas tuos pačius sergančius COVID-19 ir pas kitus pacientus.

- Auga sergamumas gripu. Yra visokių spekuliacijų tema, ar nesislepia už tų atvejų koronaviruso susirgimai?

- Visko gali būti. Po dalimi jų gali slėptis. Iš viso dabar yra labai nedėkingas laikas. Vakar buvo priimtos rekomendacijos dėl kaukių nešiojimo. Prasideda pavasaris, žydi medžiai, krūmai. Aš pats turiu alerginę slogą, kuri prasideda tokiu laiku, ir, kaip dabar atskirti, kas tai yra? Ar tai yra COVID'iniai simptomai, ar ne?

Oras yra atvėsęs, vėl nepasisekė – dieną šilta, naktį labai šalta. Tai yra tas laikas, kai labai daug žmonių peršąla. COVID-19 nėra vienintelis užkratas visuomenėje, mes nuolat peršąlame, pasloguojame, tai tikrai bus tokių atvejų, kai nebus atpažinti simptomai iš pradžių. Manau, kad jų ir dabar jau yra. Kai žinome, kad užkratas yra išplitęs visuomenėje, tas kelia papildomas rizikas.

- Mačiau antraštę, kad A. Veryga uždraudė skirti vaistus, kuriuos JAV naudoja koronavirusui gydyti. Ar tikrai uždraudėte?

- Yra ne taip paprasta. Žmonės keistai įsivaizduoja, kad uždraudėme gydyti COVID-19. Yra vaistai, kurie seniai buvo naudojami kitoms ligoms gydyti. Yra tam tikrų duomenų, kad juos galbūt būtų galima naudoti, nors COVID -19 jie dar nėra patvirtinti, bet gali būti, kad jie bus reikalingi tam tikroms komplikacijoms gydyti.

Kad tie vaistai neiškeliautų iš Lietuvos, yra ribojamas kiekis, kiek jų galima išrašyti. Panika visur kyla labai greitai. Jeigu kas nors sužino gal ir ne iki galo patvirtintą informaciją, kad kažkokių vaistų gali prireikti, prasideda iš karto pirkimas. Imamės prevencinių priemonių, kaip jų ėmėmės ir dėl visų vaistų, kad žmonėms išduotume ne daugiau kaip vieną pakuotę. Ir tai iššlavė, dabar yra problema yra nusipirkti paracetamolio, nors Lietuva, kiek žinau, jį galima pati. Bet žmonėms ta panika sėjasi labai greitai, tai nenorime, kad iš mūsų iškeliautų vaistai.

- Ar yra dar sunkių atvejų be Panevėžio?

- Negalėčiau dabar pasakyti. Kiek žinau, yra sudėtingesnių pacientų. Yra vyresnio amžiaus, ir rizikos grupės pacientų, bet reanimuojamų, bent kol kas neturiu tokios informacijos, kad būtų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
3.8000

Top naujienos

Vieno valstiečio reputacijai gelbėti skubiai pakeista viena iš karantino nuostatų (953)

Tam, kad bent iš dalies būtų galima teisiškai pateisinti Seimo nariui, „valstiečiui“ Dainiui...

Pirmąją savaitės pusę orai bus saulėti, sausi ir šilti (10)

Pirmadienio dieną mūsų šalies orus lems anticiklonas. Diena bus saulėta, plonų debesų pasirodys...

Pritrūkus darbo Lietuvoje, pasiūlymų dairosi užsienyje: įspėja, kad visiems jų neužteks (138)

Lietuvos įdarbinimo agentūros jau ruošiasi vasaros sezonui. Atstovai pasakoja, kad lietuviai ir...

Netrukus į Prancūziją grįš grupė žmonių, net nenutuokiančių apie prasidėjusią pandemiją (76)

Tikriausiai apie pasaulį siaubiantį naująjį koronavirusą jie žino nedaug arba visai nieko....

Nėra imunitetą stiprinančio supermaisto, tačiau mineralai ir vitaminai yra būtini: įvardijo 3 svarbiausius (44)

Imuninė sistema pastaruoju metu nuolat linksniuojama dėl koronaviruso pandemijos, tačiau ji...

Taip seniau gydytojai saugojosi nuo maro: manė, kad padės keistos kaukės su snapais (51)

Septynioliktame amžiuje žmonės tikėjo, kad tokia apranga padeda išvalyti apnuodytą orą. Jie klydo.

Johnsonas dėl COVID-19 simptomų pristatytas į ligoninę (97)

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas buvo pristatytas į ligoninę atlikti papildomų...

Gediminas Jankauskas. Ateistas iš Dievo malonės: Luiso Bunuelio sapnai ir iliuzijos (6)

Luiso Buñuelio (1900–1983) kūryba, kurios pradžia – žymiausias pasaulyje kino rebusas...

Klaipėdos laboratorija atnaujino darbą, pranešė uostamiesčio meras (20)

Klaipėdos universitetinės ligoninė s (KUL) laboratorija vėlų sekmadienio vakarą atnaujino...

|Maža didelių žinių kaina