Auga nerimas dėl Rusijai palankių politikų Europos šalyse: jų skleidžiamos nuostatos gali pridaryti bėdos

Dar prieš rinkimus V. Orbanas kalbėjo, kad vengrai renkasi tarp karo ir taikos, o perrinktasis pareiškė, kad Volodymyras Zelenskis yra jo oponentas.

Europarlamentaras Petras Auštrevičius specialiai LNK laidai pripažino, kad vargu, ar V. Orbaną pavadintų savo partneriu arba vienminčiu.

„Tai jau yra ketvirta iš eilės, o apskritai – jau penkta jo kadencija. Kiekviena kadencija jį vis pakeičia, ir nebūtinai geriausia prasme. Iš liberalo jis virto konservatoriumi, o iš konservatoriaus – ultraradikalu, kuris bando primesti Europai savo įvykių vertinimus“, – teigė P. Auštrevičius.

Jis priminė, kad šie rinkimai Vengrijoje sutapo su referendumu.

„Tas referendumas buvo lyčių lygybės arba, kaip jis sako, LBGT mokymų atmetimo linkme. Referendumas žlugo. Tai bent tuo atžvilgiu vengrai nusikratė Orbano šešėlio. Bet apskritai jo buvimas Europos politikoje nieko gero Europai neatneša“, – sakė P. Auštrevičius.

Susikirto su Zelenskiu

Europarlamentaras neturi daug vilčių, kad karo Ukrainoje kontekstas keičia V. Orbaną.

„Karo Ukrainoje tematika, kaip sako ekspertai, buvo vienas iš veiksnių, kodėl V. Orbanas laimėjo šituos rinkimus. Jis labai aiškiai save pozicionavo. Jis pasakė, kad neleis Vengrijos įtraukti į karą.

Aš nežinau, kas bandė įtraukti Vengriją į karą su Rusija. Bet jis save pateikė tokiu balansuojančiu politiku, sugebančiu išlikti neutraliu Ukrainos ir Rusijos atžvilgiu“, – aiškino P. Auštrevičius.

Jis pastebėjo, kad V. Orbano susikirtimas su V. Zelenskiu buvo labai ryškus.

„Man atrodo, kad po šitų rinkimų šitas susikirtimas tik gilės. Nežinau, kaip tai gali paveikti V. Orbano nuotaikas. Dabar jis jaučiasi vėl karalius soste, dar – keturi metai, ir gali imtis įvairių sankcijas stabdančių veiksmų. Iš V. Orbano galima tikėtis bet ko, aš juo visiškai nepasitikiu“, – sakė P. Auštrevičius.

Veiksnys Europos politikoje

Europarlamentaras pasakojo, kad Europoje priiminėjant sprendimus dėl sankcijų lengvų sprendimų nebuvo.

„Buvo bandymai iš vengrų pusės pastoviai tas sankcijas kvestionuoti, bandyti švelninti. Jie tikrai niekada nebuvo bent jau stipresnių sankcijų rėmėjai. O tai reiškia, kad ateityje, kada sankcijos apskritai turi tapti visiškai stabdančios V. Putiną, galime tikėtis sunkiai prognozuojamų ir nepalankių veiksmų iš V. Orbano pusės“, – sakė P. Auštrevičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad vengrai netiekia ginklų Ukrainai, ir susilaiko nuo bet kokių stipresnių paramos veiksmų.

„Man teko kalbėtis su ukrainiečiais, kurie bėgo kaip karo pabėgėliai, ir važiavo per Vengriją. Sakė: „tokių nepalankių, įtarių ir neremiančių ukrainiečių žvilgsnių mums dar neteko matyti Europoje“. Tai reiškia, kad valdžia vis dėlto sugebėjo nuteikti dalį gyventojų prieš ukrainiečius“, – aiškino P. Auštrevičius.

Išsirinko valdžią, kuri jiems atrodo stabili

Europarlamentaro vertinimu, vengrai pasirinko tą valdžią, kuri jiems atrodo stabili.

„V. Orbanas sugebėjo sutelkti savo rinkėją. Ekonominė situacija Vengrijoje yra nebloga. Jo prieiga prie masinės žiniasklaidos yra dominuojanti“, – sakė P. Auštrevičius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad V. Orbanas per savo kadencija pakeitė rinkimų sistemą.

„Opozicija laimėjo 35 proc. balsų, bet, žiūrint pagal vietų skaičių, neviršija 60 iš beveik 200 vietų Parlamente . Yra disproporcijos. Aš manau, kad V. Orbanas yra puikus politinis manipuliatorius“, – teigė P. Auštrevičius.

Nerimas Prancūzijoje

Tuo metu nerimas dėl to, kad į valdžią ateis kraštutinių pažiūrų politikė, yra ir kitoje Europos šalyje. Kaip jau skelbta, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siunčia žinią, kad gali pralaimėti prezidento rinkimus kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikei Marine Le Pen, pastebėjo politologas, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.

Pasak politologo, ne vieną mėnesį atrodė, kad Prancūzijos vadovo rinkimai tebus E. Macrono antros kadencijos patvirtinimas. Tą sąlygojo įtikinamas politiko pranašumas prieš oponentus, dar išaugęs prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje.

„Bet pastaruoju metu tendencija kiek keičiasi – M. Le Pen apklausose mažiną atsilikimą. Nors skirtumas tebėra apčiuopiamas – 55-45, 53-47 proc., priklausomai nuo apklausų – tai nebėra E. Macrono „komforto zona“, – feisbuke rašė L. Kojala.

Jis savo įraše apibendrino prancūų ekspertų įžvalgas, kokios aplinkybės sąlygoja intrigą.

„E. Macronas nebėra „šviežias“ politikas – tai padėjo jam netikėtai laimėti prieš penkerius metus, siunčiant signalą apie esminius pokyčius. M. Le Pen kryptingai stiprino savo kaip nuosaikesnės nei anksčiau politikės įvaizdį – be to, jos kraštutines pozicijas normalizuoti padėjo ir kiti kandidatai, tokie kaip E. Zemmouras“, – rašė L. Kojala.

Pasak politologo, E. Macronui gali kilti bėdų mobilizuojant kairės elektoratą – anksčiau Macronas išnaudojo argumentą, jog nėra nei dešinysis, nei kairysis.

„Tačiau pastaruoju metu jo politiniai sprendimai sieti su dešiniuoju elektoratu, kuris gali sumenkinti kairiųjų mobilizaciją antrame ture“, – teigė L. Kojala.

Politologai pastebi, kad E. Macronas negalėjo daug laiko skirti kampanijai dėl karo Ukrainoje.

„E. Macronas tebėra aiškus favoritas, tačiau M. Le Pen, teigianti, kad Rusija gali vėl tapti Prancūzijos sąjungininke, ypatingai kovoje su islamo fundamentalizmu, yra netoli“, – rašė L. Kojala.

Prancūzijos prezidento rinkimai įvyks 2022 metų balandžio 10 ir 24 dienomis.

Prancūzijoje prezidentą penkerių metų kadencijai tiesiogiai renka žmonės viename ar dviejuose balsavimo turuose. Jei per pirmąjį turą nė vienas kandidatas neužsitikrina absoliučios balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas antrasis turas, į kurį patenka du daugiausia balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai.