„Septintoji įvadinė kalba Advokatų visuotiniuose susirinkimuose sukėlė didelį atgarsį Lietuvos visuomenėje. Džiaugiuosi, kad jau septintą kartą visuotiniame susirinkime kalbėdamas apie žmogaus teises, buvau išgirstas ir didelės visuomenės dalies“, – rašė I. Vėgėlė.
Pasak Advokatų tarybos pirmininko, tai rodo, kad žmogaus teisų ir laisvių tema šiuo metu yra itin aktuali ir apie tai būtina kalbėti.
„Viliuosi, kad dėmesys žmogaus teisių ir laisvių temai ne tik neišblės, bet imsime kiekvieną reikšmingesnį sprendimą vertinti ir per žmogaus teisių bei laisvių prizmę“, – teigė I. Vėgėlė.
Atsakyti į žurnalistų klausimus jis ketina tik kitą savaitę.
„Nuo pat ryto sulaukiu itin daug žurnalistų dėmesio. Turiu atsiprašyti, kad dėl didelio užimtumo – šią savaitę vyks Šiaurės šalių ir Baltijos valstybių advokatūrų vadovų konferencija – neturėsiu galimybės diskutuoti televizijos ar radijo laidose. Ši pauzė kartu leis pakeisti aptariamoje kalboje išsakytų minčių emocinį vertinimą, vengti asmeniškumų bei susipriešinimo, viliuosi, sukurs prielaidas tolerancijai ir argumentuotai turinio analizei. Diskusija, kuri bus, turiu vilties, padės kurti teisingesnę ir atviresnę Lietuvą“, – rašė I. Vėgėlė.
Kartu Advokatų tarybos vadovas prašė žurnalistų gerbti nuomonių įvairovę.
„Suprasdamas žurnalisto darbo specifiką, kad žinia savaitę laukti negali, Jūsų, gerbiami žurnalistai, norėčiau paprašyti neužmiršti auksinės taisyklės – gerbti nuomonių įvairovę, pateikti kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių nuomonių. Jei į laidą kviečiate pritariantį mano mintims, pasikvieskite ir prieštaraujantį, ir atvirkščiai. Juk diskusijos, kuriose girdimos skirtingos nuomonės, padeda suprasti ir susikalbėti. Didžiausios sėkmės Jūsų darbuose“, – rašė I. Vėgėlė.
Kalba sukėlė vertinimų audrą
Visuotiniame advokatų tarybos susirinkime Birštone pasakyta šios tarybos pirmininko Igno Vėgėlės kalba sukėlė tikrą vertinimų audrą.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, paklausta apie kalbą, su apgailestavimu pareiškė, kad „kai kurie asmenys, užimantys tam tikras svarbias pozicijas, naudojasi šita situacija ir kelia dar didesnes įtampas“. Neigiamai I. Vėgėlės kalbą įvertino ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Savo kalboje teisininkas teigė, kad valdžios priimami sprendimai dėl karantino, vakcinacijos ar neteisėtų migrantų pažeidžia dalies visuomenės teises ir laisves.
„Esame liudininkai gimstančios naujos tvarkos, pagal kurią pasaulio nacionalinių valstybių elgesio modelius diktuoja tarptautinių organizacijų ir verslo struktūrų konglomeratas: pasaulio sveikatos apsaugos ministerija tapusi Pasaulio sveikatos organizacija kartu su pasauline vaistų pramone. <...> Akivaizdu viena – matome globalizacijos procesus, iš to kuriasi tarptautinė vykdomoji valdžia. Ji yra kitokia nei nacionalinė: mažiau centralizuota, be demokratinio rinkimų elemento. Tokio scenarijaus prielaida – ypatinga pasaulio socialinė, finansinė ir kultūrinė struktūra, leidusi sukaupti didžiulį finansinį ir ekonominį kapitalą, o, multiplikuojant žmogiškąsias emocijas, – ir įgyti galią. <...> Žmogaus teisės ir laisvės tampa utilitarizmo įkaitės, kartu kyla rizika, kad ir pati teisė bei teisingumas taps utilitarizmo metodu. Nepatirtų kaštų pamatuojama tariama visuomenės nauda lyginama su individo privatumo, sveikatos, ar net gyvybės kaštais. <...> Individo teisės ir laisvės užgožiamos valstybės galios. Dėl labai paprastos ir formalios priežasties – „ekstremali padėtis“, – kalbėjo A. Vėgėlė.
Jo teigimu, šalyje nepaisoma teisės aktų priėmimo teisinės hierarchijos, kai dalis ribojimų visuomenei primetami ne įstatymu, o Vyriausybės nutarimais ar operacijų vadovo sprendimais, taip pat kritikavo valdančiųjų pasirinkimą – iš sprendimų priėmimo proceso eliminuojant teisininkų bendruomenę.
Advokatų tarybos pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad tokie priimami sprendimai ne tik segreguoja visuomenę, ją priešina, bet ir pažeidžia tiek Konstituciją, tiek tarptautines konvencijas, kurių Lietuva įsipareigojusi laikytis.
