„Audito metu nustatyta beveik milijono eurų žala valstybei“, – žurnalistams trečiadienį sakė pareigūnė.

Pasak jos, nuo rugsėjo atliekamame 2015 – 2017 metų kalėjimo veiklos tyrime nustatyta su turto valdymu ir gyvūninės kilmės atliekų šalinimu susijusi žala siekia apie 958 tūkst. eurų.

Dalis audito metu surinktos informacijos persiųsta Specialiųjų tyrimų tarnybai, šiuo metu atliekančiai ikiteisminį tyrimą.

Teisingumo ministerijos auditorė Rasa Kazėnienė tvirtino, jog daugelis pažeidimų susiję su praktiškai nevykstančia vidaus kontrole, prastu materialinių išteklių valdymu ar aplaidžia buhalterija.

Pavyzdžiui, vykdyto audito metu 250 tūkst. eurų žala valstybei identifikuota nustačius, jog Pravieniškių kalėjimas nuomodamas patalpas nuteistųjų parduotuvei tokią paslaugą suteikiančiai įmonei leido naudotis nelegaliu statiniu ir neėmė už tai pinigų.

Auditoriai taip pat konstatavo, jog pataisos namai už vykdytą vieno kelio remontą permokėjo daugiau dešimt kartų ir valstybei padarė apie 64 tūkst. eurų žalą.

Pravieniškių viešųjų pirkimų konkursuose figūruoja bendrovė „Vipita“, kuri 2016 metais iš Pravieniškių pataisos namų išsinuomojo katilinę ir nuolat vėluodavo atsiskaityti už šio turto nuomą. Taip pat bendrovė „Niklita“, kuri, audito duomenimis, 2016 metais laimėjo konkursą nuomotis Pravieniškių pataisos namų valgyklos patalpas. Audito metu nustatyta, kad faktiškai bendrovė naudojosi 35 proc. didesniu patalpų plotu nei nustatyta sutartyje.

Be to, Pravieniškių pataisos namai iš šių bendrovių nereikalavo laiku atsiskaityti pagal išrašytas sąskaitas, nekontroliavo sumokamų sumų ir neskaičiavo delspinigių, todėl konstatuojama, kad pataisos namai kreditavo šių privačių bendrovių veiklą.

„Vipita“ ir „Niklita“ figūruoja įvairių institucijų pernai atliktuose tyrimuose Kauno tardymo izoliatoriuje, abi įmonės sietos su Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojais.

Teisingumo ministerijos auditoriai taip pat vertino viešų ir privačių interesų derinimą Pravieniškėse. Nustatyta, kad įstaigos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Stankevičius deklaravo ne visus ryšius su fiziniais ir juridiniais asmenimis ir dalyvavo priimant sprendimus jų atžvilgiu.

Pasak auditorės R. Kazėnienės, ne visi nustatyti pažeidimai reiškia tiesioginę žalą valstybei.

„Mes konstatuojame neteisėtą lėšų panaudojimą, tačiau neteisėtas panaudojimas nebūtinai yra žala“, – teigė ji.

Pasak pareigūnės, kai kuriems pažeidimams Pravieniškių kalėjime žalią šviesą uždegė Kalėjimų departamentas, todėl šioje institucijoje irgi pradėtas auditas.

Gruodį jo vadovu tapęs Robertas Krikštaponis tokį sprendimą sveikina.

„Tam kad mes padarytume konkrečius rimtus sprendimus, mes turime žinoti, kurioje vietoje mes esame, kur yra mūsų skauduliai“, – kalbėjo direktorius.

Buvęs Pravieniškių kalėjimo direktorius Virginijus Ceslevičius iš pareigų atsistatydino 2017-ųjų pabaigoje, paaiškėjus kai kurioms audito aplinkybėms.