aA
Visuomenėje daug diskusijų kelia Laisvės partijos iniciatyva panaikinti baudžiamąją atsakomybę už mažo kiekio visų narkotinių medžiagų turėjimą be tikslo jas platinti. Seimo vakariniame posėdyje įvyko diskusija šiuo klausimu. Pasak įvairių sričių ekspertų, kurie, remdamiesi tyrimais, parlamentui išsakė savo nuomonę, didžiulės bausmės neatgraso žmonių vartoti šias medžiagas, bet akcentavo, jog dekriminalizavus turėtų būti taikomos ir gydymo priemonės, kurios turėtų tapti plačiau prieinamos.
Atvėrus narkotikų dekriminalizavimo klausimą – jautrus gydytojos atsakas: tai sukeltų negrįžtamus pokyčius
© DELFI / Dainius Sinkevičius

Didintų specializuotų paslaugų prieinamumą

Pirmoji pasisakė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė, kuri pristatė kompleksinį planą, apimantį visus priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo faktus. Planas buvo sudarytas iš kelių pagrindinių tikslų.

„Jame labai didelis dėmesys yra teikiamas savivaldybės lygmeniu veikiančių paslaugų tinklo plėtrai. Antras plano tikslas, kad būtų numatyta kompleksinė pagalba ne tik priklausomiems asmenims, bet ir jų šeimoms, artimiesiems. Trečias ir ketvirtas plano tikslai apibrėžia, kad siekiama didinti specializuotų paslaugų prieinamumą.“

Pasak jos, būtų orientuojamasi į tai, kad Respublikinio psichinių ligų centro filialuose būtų teikiamos unifikuotos, vienodos, atitinkančios kokybę paslaugos.

„Žinoma, kad darbui su priklausomybę turinčiais asmenimis neretai trūksta ne įstaigos, ne personalo, o reikiamų kompetencijų ir metodų, kurie būtų tiesiogiai skirti šiai tikslinei grupei.“

A. Bilotienės – Motiejūnienės teigimu, labai svarbu ir priklausomybe sergančių žmonių stebėsena. Taip pat nurodė, kad būtinas paslaugų tęstinumas ir turėtų būti teikiamos bendruomeninio lygio paslaugos.

„Turime priklausomybės konsultantų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, tai vėlgi numatoma plėtra, taip pat infrastruktūros plėtra. Kita priemonė yra psichikos sveikatos centrai. Kaip matome, nuo visų 9 proc. juose lankosi tik 2,5 proc.

Taip pat nedidelis paslaugų teikimas priklausomiems asmenims yra dėl didelio gydytojų krūvio, jų komandos didelių darbo krūvių, taip pat ir nuo priklausomybės ligomis sergančių asmenų kompleksinių problemų turėjimo ir darbui su jais reikia skirti daugiau pastangų ir laiko.“

Aušra Bilotienė Motiejūnienė
Aušra Bilotienė Motiejūnienė
© DELFI / Orestas Gurevičius

SAM atstovės teigimu, labai svarbios ir paslaugos vaikams ir paaugliams, kadangi beveik kas penktas Lietuvos mokinys teigė, kad bent 1-2 kartus per savo gyvenimą buvo bandęs kokių nors narkotikų, bet teikiamos paslaugos šiai grupei yra nepakankamos.

„Žinome, kad neveikia prevencinės priemonės, nors poreikis yra didelis. Todėl siūlome kompleksinės priežiūros centrų atidarymui, kad būtų atitinkamai peržiūrėtos ir metodikos, skirtos paslaugų vaikams ir paaugliams teikimui.“

Pasak jos, labai svarbus ir medikamentinis gydymas, kuris padėtų gydyti psichosocialinius sutrikimus. Nustatyta, kad dažnai jis nėra kompensuojamas, nors jo nauda yra pagrįsta įrodymais.

„Asmenims, kurie vartoja, yra pakaitinis gydymas, kuris irgi kaip priemonė turi būti plėtojamas. Taip pat numatyta tęsti taikyti žemo slenksčio paslaugas ir jas plėtoti, kadangi, ekspertų teigimu, toks poreikis yra.“

Sulaikoma daug jaunų žmonių

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė Gražina Belian pristatė ir nacionalinę strategiją dėl mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo be tikslo platinti. Pasak jos, ši diskusija vyksta dar nuo praeitos kadencijos Seimo, bet taip ir iš mirties taško nepajudėjo.

„Departamentas ėmėsi lyderystės ir buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, kad šita programa turėtų būti transformuojama į nacionalinę darbotvarkę tais pačiais klausimais. Tai yra dar aukštesnio strateginio lygmens dokumentą ir iš esmės dabar vyksta šitos nacionalinės darbotvarkės projekto rengimas vienai iš grupių, taip pat dirbama ties baudžiamosios politikos peržiūra.

Noriu atkreipti dėmesį, kad ir šitoje grupėje taip pat yra siekiama dekriminalizuoti nedidelio kiekio bet kokių narkotinių ir psichotropinių [medžiagų] turėjimą be tikslo platinti, kadangi iš esmės nėra silpnų ar mažiau pavojingų medžiagų.“

G. Belian buvo gaila, kad viešojoje erdvėje labai dažnai yra painiojamos sąvokos – dekriminalizavimo ir legalizavimo. Ji priminė, kad dekriminalizacija reiškia, jog valstybė nusprendžia, kad už tam tikras veikas nebetaikys baudžiamosios atsakomybės ir tai taptų ne nusikalstama veika, o administraciniu nusižengimu.

„Tačiau veika taip ir lieka uždrausta ir už ją žmogus gali būti nubaustas. Nuo 2017 m., perkėlus vieną atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų turėjimą be tikslo platinti į baudžiamąjį kodeksą, be abejo, užaugo baudžiamųjų nusižengimų šitoje srityje.

Tačiau toks griežtinimas dabar neatitinka Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos formuojamai žmogaus teisių užtikrinimo prioritetu (…) grindžiamos politikos, kai narkotikų vartojimas vertinamas kaip visuomenės sveikatos problema, kuri nėra sprendžiama baudžiamosiomis priemonėmis.“

Gražina Belian
Gražina Belian
© Asmeninins albumas

Ji nurodė, kad tokią kryptį patvirtina ir priimta Europos Sąjungos narkotikų strategija 2021-2025 metams, kurioje viena pagrindinių krypčių taip pat yra alternatyvos priverstinėms sankcijoms. G. Belian atskleidė ir kas yra tie asmenys, kuriems yra taikomas baudžiamasis persekiojimas Lietuvoje dėl narkotinių medžiagų turėjimo be tikslo platinti.

„2018 m. tarp užregistruotų asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotikais, buvo 127 nepilnamečiai. O jeigu žiūrėtume plačiau, kartu su jaunimo grupės asmenimis nuo 18 iki 29-erių metų, tai sudarė daugiau kaip pusę visų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais padariusių asmenų t. y. 63 proc.

Atrodytų, pandemijos 2020 metai turėjo sustabdyti tą tendenciją, bet buvo užregistruoti 128 nepilnamečiai asmenys, kurie kartu su jaunimo amžiaus grupe nuo 18-29-erių metų sudarė 65 proc. visų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais.“

Departamento atstovės teigimu, nors ir nuo 2014 m. Lietuvoje narkotikų vartojimas mažėja, bet tam tikrose tikslinėse jaunimo grupėse išlieka rimtos grėsmės dėl vartojimo. Pavyzdžiui, tarp jaunų žmonių net 4 proc. mokinių patenka į aukštos rizikos vartojimo kategoriją, o tarp aukštųjų mokyklų studentų, ypač vyrų, populiariausios yra kanapės ir jas bent kartą gyvenime yra vartoję 42,6 proc., o per paskutinius metus – 23,4 proc., o kasdien šias medžiagas vartoja 2 proc.

„Ką šie skaičiai rodo? Labai dažnai kalbama, kad ši baudžiamoji atsakomybė atgrasys [nuo vartojimo] ir yra tam tikra prevencija daryti nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtu laikymu be tikslo platinti.
Tai tikrai galėčiau nuvilti, kad baudžiamosios teisės priemonės tikrai nėra tos priemonės, kurios spręstų problemą, susijusią su narkotikų vartojimu. Tai nėra ir prevencinė priemonė, kuri atgrasytų vartoti šias narkotines medžiagas.“

G. Belian pažymėjo, kad įkliuvusiems asmenims skiriamas teistumas tik pagilina jų socialinę stigmatizaciją ir reintegruotis į visuomenę tampa tik sunkiau.

Griežtas reguliavimas rezultato neduoda

Dar keletą argumentų dėl dekriminalizacijos pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas. Jis kalbėjo, kad Lietuvoje yra taikomos vienos griežčiausių bausmių už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą. Anot jo, platinimas dideliais kiekiais numato nuo 8 iki10 metų laisvės atėmimo bausmę, o labai dideliais – nuo 10 iki 15 metų.

„Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, įsivaizduokime, kad 2 gramai heroino – aštuoneri metai laisvės atėmimo, o 20 gramų metamfetamino arba amfetamino – aštuoneri metai. Deja, šis griežtas bausmių reguliavimas rezultatų neduoda, bylų turime daug, o nuteistų asmenų taip pat daug.“

Jis pabrėžė, kad dekriminalizavus šiuos veiksmus jie ir toliau laikomi nelegaliais, tačiau nėra baudžiami kriminaline bausme.

Teisėjas Aurelijus Gutauskas
Teisėjas Aurelijus Gutauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

„Jiems taikomos administracinės nuobaudos, kurios taip pat pakankamai griežtos. Tuo tarpu apskritai platinimas, platinimas nepilnamečiams, linkimas vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas ir toliau išlieka nusikaltimu. Taigi, iš esmės galima kalbėti tik apie dalinę kriminalizaciją.

Tuo tarpu, legalizavimas narkotikų kontrolės kontekste reiškia, kad tokie veiksmai kaip vartojimas bei disponavimas turėtų būti panašiai reguliuojami kaip alkoholio ir tabako vartojimas. Be to, išlieka galimybė ir tam tikrais atvejais taikyti baudžiamąsias sankcijas.“

Negalima apsiriboti tik dekriminalizacija

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, Klinikinės toksikologijos gydytojas Robertas Badaras sakė, kad visi dažnai pateikia kaip pavyzdį Portugalijos atvejį. Jo teigimu, tyrimo apie padėtį dėl narkotikų dekriminalizavimo šioje šalyje pagrindinės išvados, kad dekriminalizacija nėra stebuklas, nors ir turi būti padarytas.

„Jeigu tu apsiriboji tik dekriminalizacija, reikalai gali pakrypti blogąja linkme. Pagrindinės priemonės, kurios šiek tiek praplečia tą informaciją, yra žinojimas, kad portugalų sveikatos priežiūros tinklas ir paslaugos priklausomiems asmenims net XXI a . pr. buvo gerokai tvirtesnės negu daugumos Europos šalių.

Todėl nepaisant to, lėšos, skirtos priklausomybės reikalų sprendimui, ne tik gydymui, bet ir socialiniams dalykams, padvigubėjo. Tačiau, kalbant apie gydymą, norėčiau atkreipti dėmesį, kad Portugalija yra viena iš pirmųjų Europos šalių, kuri pasinaudojo amerikiečių pavyzdžiu ir (…) kartu ruošė du tokius svarbius popierius – dekriminalizacijos ir priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų „atkalbėjimo“ komisijos.“

Robertas Badaras
Robertas Badaras
© DELFI / Andrius Ufartas

Jo teigimu, žmogus, kuris pakliūtų, pavyzdžiui, su mažu kiekiu narkotinių medžiagų, yra tos komisijos konsultuojamas.

„Tai nebūtinai turi būti priklausomi žmonės ir tik keliolika procentų iš jų yra priklausomi. Ta komisija sprendžia, ar jiems reikia kreiptis į priklausomybės konsultantą, ar ne. Jeigu reikia, žmogus privalo padaryti tai per savaitę.“

Taigi, jo teigimu, privaloma galvoti ne tik apie pokyčius juridinėje srityje, bet ir neapleisti gydymo pasiūlos galimybių.

Anot Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušros Širvinskienės, bausmės ir sankcijos nieko negydo, ir bausmės ir sankcijos neapsaugo nuo tolimesnio vartojimo.

„Reikėtų visada atsiminti, kad žmonės vartoja dėl pačių įvairiausių priežasčių. Dažnai tos priežastys būna nepalanki aplinka, ryšio nebuvimas su artimaisiais, ekonominės problemos, socialinės problemos, galų gale, kitos psichikos ligos. Tokių žmonių baudimas tikrai neskatina jų kreiptis pagalbos“, – tikino.

Ji sakė, kad dekriminalizacija būtų orientuota ne į baudimą, o į sveikatą ir, remiantis kitų šalių patirtimi, dekriminalizacija padėtų žmonėms greičiau patekti į sveikatos sistemą. Taip pat pridūrė, kad ji nedaro įtakos narkotikų vartojimo augimui, mat jį skatina visai kitos priežastys.

Įvardijo pagrindines grėsmes jaunimui

Ambulatorinių psichikos sveikatos centrų asociacijos pirmininkė, gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė Vida Matulionienė kalbėjo, kad jau ilgą laiką specialistai negali rasti atsakymo į vieną klausimą.

„Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, prischotropinių medžiagų vartojimas pastaraisiais metais yra du kartus geresnėje situacijoje Lietuvoje negu likusioje Europos Sąjungoje. Du kartus turime mažiau vartojančių, du kartus geresni vartojimo rodikliai paskutinį mėnesį.

Bet nėra padaryta jokios analizės, kodėl taip yra. Visą laiką linksniuojame, kad mes turime griežtesnį negu Europoje teisinį kodeksą, bet nėra padaryta analizės, kodėl mes dvigubai mažiau turime vartojančių.“

Pasak psichiatrės, Nyderlandų ir kitų šalių mokslininkai ragina Lietuvą neatlaisvinti teisinių svertų kovojant su narkotikais, mat vėl didės visų narkotikų vartojimas, daugės susijusių ligų ir blogės kriminalinė statistika.

„Sako, kad narkotikų verslas yra daugiamilijoninis (…) ir jam yra lengva užsakyti reklamą, samdyti nuomonės formuotojus, remti projektus ir pan. Čia kolegų iš Europos tokia nuomonė ir, be abejo, jų gali būti visokių. Beje, Europą mes jau pradedame lenkti jaunimo, paauglių ir vaikų prischotropinių medžiagų vartojimo mastais. <...>.

Tai pilnai parodo mūsų praktiniai stebėjimai – nuolat turime problemą su jaunais žmonėmis, kurie iki tol buvo geri moksleiviai, sportininkai, užsiėmę visokiomis gražiomis veiklomis, o per kelis mėnesius nuo vartojimo pradžios pradeda bėgti iš mokyklos, studentai nebegali mokytis, prašo akademinių atostogų ir t. t.“

Ji nurodė, kad tarp jaunų žmonių populiariausias narkotikas yra kanapės ir jas įsigyti šiuo metu tikrai yra nesunku.

„Prekeiviai ateina į pačių mokyklų kiemus. Šito mūsų valstybė šiuo metu negali sukontroliuoti. Kalbant apie kanapes, tikrai kelerius metus matome aktyvią, intensyvią kanapių reklamą. Labai norėčiau paneigti narkoverslo platinamą mitą apie lengvus, nekenksmingus, netgi rekreacijai vartotinus narkotikus.

Kaip sakiau, jaunų žmonių gyvenimas sugriūna tiesiog per kelis mėnesius. Kanapės sukelia negrįžtamus pokyčius jaunų žmonių smegenyse. Matome didėjantį dirglumą, nesuvaldymą impulsų, išprovokuotus nerimo priepuolius, net psichozes, silpnėja dėmesys, atmintis, mažėja intelektiniai gebėjimai“, – pabrėžė V. Matulionienė.

Pasak jos, vartojant marichuaną intelektiniai gebėjimai sumažėja 6-8 punktais, o Lietuvoje matoma, ir dar daugiau.

„Turime jaunus žmones, kurie, remiantis padarytais tyrimais, buvo normalaus intelekto, šiuo metu – jie turi protinę negalią būtent dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Tai yra negrįžtami pokyčiai.“

Psichiatrė sutiko, kad reikia didesnės pagalbos dėl gydymo priklausomybę patiriantiems žmonėms, bet nesutiko, kad jos šiuo metu pakanka, mat prieinamumas nėra užtikrinamas.

„Per trisdešimt metų priklausomybės ligų gydymas vaikystėje ir paauglystėje iki šiol nėra atsiradęs“, – antrino Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos prezidentė Sigita Lesinskienė.

Sigita Lesinskienė
Sigita Lesinskienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Ji taip pat sakė, kad narkomanų kokybinis tyrimas parodė, kad jų narkotikų vartojimo pradžia prasidėjo nuo kanapių ir nuo trylikos metų.

„Vieniši, pažeidžiami, daugybę socialinių sunkumų turintys. <...>. Turime akcentuoti, kad jaunimui kanapių vartojimas iš tikrųjų turi negrįžtamų pokyčių. Mums buvo didelis sukrėtimas, kad jie pabando ne šešiolikos ar septyniolikos metų, o trylikos“, – sakė S. Lesinskienė ir apibendrino, kad pirmiausia reikia spręsti problemą, kaip laiku suteikti pagalbą jaunimui.

Seimo narys Valdemaras Valkiūnas ir toliau nepritarė siūlymui dekriminalizuoti narkotikus, mat sakė, kad siūloma žmones pirma suluošinti, o paskui juos gydyti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(37 žmonės įvertino)
3.3243

Top naujienos

Delfi PliusDalia Plikūnė

Kaip Rusija gali atsakyti į Kaliningrado ribojimus: už uždarų durų nagrinėjami trys scenarijai

Rusijos pareigūnams įspėjant Lietuvą dėl rimtų pasekmių, pagal europines sankcijas uždraudus...

Siūlymai dėl MMA didinimo piktina darbuotojus: tarsi saldainis ant meškerės

Naujus minimalios algos skaičiavimus pateikęs, bet palaukti rudens raginantis Lietuvos bankas...

Nausėda davė patarimą Vyriausybei dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui (5)

Vyriausybė turi skubiai pradėti konsultacijas su Europos Komisija (EK) dėl sankcijų...

Karas Ukrainoje. Žytomyro srities gyventojus pažadino sprogimai: raketos skriejo iš Baltarusijos apšaudyta ir Lvivo sritis (3)

Ukrainai buvo suteiktas kandidatės į Europos Sąjungos nares statusas ir tai, anot šalies...

Putino pareiškimus išnagrinėjęs vokiečių filosofas pasisakė itin vaizdingai (11)

Žymiausias vokiečių dabarties filosofas Peteris Sloterdijkas šią savaitę pažėrė aštrių...

Tarp partijų reitingo pirmūnų atsirado naujas pavadinimas (6)

Lietuvos partijų reitingas labai nesikeičia, tiesa ir čia yra staigmenų. Jeigu rinkimai įvyktų...

Paaiškėjo, už ką diskvalifikuota Lietuvos plaukimo estafetės ketveriukė specialiai „Delfi“ iš Budapešto

Prie pabaigos artėjančiame pasaulio plaukimo čempionate, kuris vyksta Budapešto „Duna“...

Varėnos rajone BMW rėžėsi į vilkiką: sužaloti du žmonės, automobilyje buvo ir vaikai

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad Varėnos rajone, A4 kelyje, prie Naujųjų Valkininkų kaimo...

Reikės pasiruošti mokėti daugiau: bankai didina paslaugų įkainius, kai kas brangsta ir daugiau nei 40 proc. (4)

Didėja kai kurie komercinių bankų įkainiai . Dalis kainas jau pakėlė, tačiau kiti pokyčius...

Gydytoja siūlo atkreipti dėmesį į šiuos požymius: jie praneša apie gresiantį širdies smūgį ar priepuolį (1)

Vis dažniau kalbama, kad tam, jog širdis būtų sveika, reikia rasti būdų pailsėti nuo kasdien...