Į viešumą patekus Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymai, atskleidžiančiai kaltinimų politinės korupcijos byloje sulaukusio koncerno „MG Baltic“ megztus ryšius ir ypatingus santykius su įtarimų taip pat sulaukusiu Liberalų sąjūdžiu, parlamentinio NSGK pirmininkas Vytautas Bakas prabilo, kad tai – tik ledkalnio viršūnė.
Jo teigimu, parlamentiniame tyrime apie verslo ir politikų ryšius nagrinėtos penkios-šešios interesų grupės, o kai kurios iš jų iki šiol yra aktyviai veikiančios.
Pradedant tyrimą, tas pats V. Bakas kalbėjo, kad jo pagrindinis taikinys bus Lietuvos politikų ryšiai su Rusijos atominės energetikos korporacija „Rosatom“, pradėję aiškėti nagrinėjant apkaltos tuometiniam socialdemokratui Mindaugui Basčiui klausimą. Tuo metu premjero S. Skvernelio išsakytas siūlymas išaiškinti galimas neskaidrias verslo įtakas politikams buvo vadinamas tik viena tyrimo krypčių.
Tai, kad jis gali tapti pagrindine NSGK darbo tema, nukreipta prieš anksčiau valdžioje buvusias partijas, skelbė tik opozicija, vienijanti politikos senbuvius.
Nerimastavimą pakurstė ir valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio DELFI konferencijoje praėjusio lapkričio pradžioje nuskambėję žodžiai, kad šios kadencijos Seimas palaiko gerus santykius su teisėsauga – gaunama informacija valdančiųjų lyderis grindė būtinybę atlikti parlamentinius tyrimus, skirtus įvairiems politikų veiklos aspektams išnagrinėti.
DELFI siūlo prisiminti, kaip prasidėjo neskaidrių politikos ir verslo santykių tyrimas, atvedęs prie pareiškimų apie valstybės užvaldymą.
Politinis „krikštatėvis“ – premjeras
Nors pastaruoju metu šio tyrimo iniciatyva neretai siejama su LVŽS lyderiu R. Karbauskiu, proceso „krikštatėviu“ buvo premjeras S. Skvernelis, praėjusių metų rugsėjį, teisėsaugai pateikus įtarimus korupcija Liberalų sąjūdžiui (LS) ir Darbo partijai, pareiškęs Seime inicijuosiantis parlamentinį tyrimą dėl galimų neskaidrių politikų ryšių su interesų grupėmis.
„Nuo pat pradžių buvau už šį tyrimą. Suvokiau ir suvokiu jo svarbą. Visuomenė turi žinoti, kokie procesai vyko ilgą laiką, nes šie procesai tiesiogiai palietė daug žmonių. Nesiimu pranašauti, kokios bus tyrimo išvados, tačiau nuo pat pradžių laikiausi pozicijos, kad visuomenei turi būti atskleista kuo daugiau informacijos“, – DELFI sakė S. Skvernelis.
Praėjusių metų rugsėjį, prabilęs apie tokio tyrimo būtinybę, premjeras interviu BNS siuntė sveikinimus ir padrąsinimus Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) bei prokuratūros sistemai, jo teigimu, darančioms „sunkius, bet ryžtingus žingsnius“.
„Žinant per tuos beveik nepilnus metus (tuo metu tiek veikė naujoji Seimo dauguma – DELFI) ir matant vaizdą, kas buvo „pridaryta“ valstybėje, „pridirbta“, ir matant įtarimus pareiškiamus politinėms partijoms dėl korupcinių veikų, tai, matyt, kyla neišvengiama būtinybė Seime specialiosios tyrimo komisijos, kur būtų ištirta ir atsakyta visuomenei, kokio gi masto korupcija yra užvaldžiusi mūsų politinę sistemą“, – tada kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Lyg tyčia, prakalbus apie svarbų tyrimą, kuriam reikalingų duomenų galėjo suteikti teisėsauga, parlamentinio NSGK pirmininko V. Bako siūlymu parlamentarai skubos tvarka padidino prokurorų ir STT pareigūnų atlyginimus. Pastarajai tarnybai buvo priskirta ir papildoma funkcija – analitinė žvalgyba.
„Aš kviesčiau į šį įstatymą (dėl algų padidinimo – DELFI) žiūrėti ne kaip į tam tikrų privilegijų kūrimą atskirai grupei, bet kaip į mūsų veiklos prieš korupciją stiprinimą“, – po įstatymų priėmimo Seime kalbėjo V. Bakas.
Kalbėjo apie glaudų kontaktą su teisėsauga
Valdančiųjų siūlymui įpareigoti parlamentinį NSGK specialiosios tyrimo komisijos statusu per pusmetį atlikti tyrimą, atsakant į klausimus „dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“, Seimas pritarė praėjusių metų spalio 19 dieną.
Bakas tuo metu tvirtino, kad veikiama bus trimis kryptimis. Pirmiausia žadėta aiškintis, kas Lietuvoje be socialdemokrato M. Basčio (jam surengta apkalta kovo 13 dieną skandalingai žlugo, bet netrukus politikas pats pasitraukė iš Seimo – DELFI) dar atstovauja „Rosatom“ interesams. Taip pat žadėta tirti neskaidrią bei neteisėtą verslo įtaką Lietuvos politinei sistemai bei domėtis situacija Lietuvos strateginėse įmonėse.
Lapkričio pradžioje DELFI konferencijoje apie pradėtą NSGK tyrimą kalbėjęs R. Karbauskis prabilo apie informaciją, kurios esą negalima nutylėti.
„Teisėsaugos institucijos su šituo Seimu bendrauja kaip niekada atvirai ir glaudžiai, kadangi mes iš tiesų bandome išlaisvinti valstybę nuo verslo sąlyčio su politikais. Teisėsaugos pasitikėjimas Seimu didesnis galbūt ir dėl to, kad dabartinis premjeras S. Skvernelis buvo vidaus reikalų ministras. Bet mes negalime tuo nepasinaudoti. Jeigu mes gauname informaciją, tai kaip mes galime ją nutylėti?“, – aiškino LVŽS lyderis.
Tada jis kalbėjo, kad dalis gaunamos informacijos yra slapta, neviešinama. „Bet mes kartu tariamės, ką ir kokiais būdais mes galime pasakyti, kas nepažeistų nacionalinio saugumo klausimų, bet kas būtų naudinga visuomenei, vaduojantis nuo tų dalykų, kurie valstybę ėdė kaip rūdys ne vieną dešimtmetį“, – sakė R. Karbauskis.
NSGK pirmininkas tuo metu paskubėjo užtikrinti, kad įslaptinta teisėsaugos informacija yra skirta tik tyrimą atliekančiam komitetui, ir su LVŽS pirmininku ji nėra nei derinama, nei aptarinėjama.
Kartu V. Bakas procesą vadino testu politinėms partijoms. „Visi viską supranta, kas yra tiriama. Ir dar šiek tiek palaukite – jeigu pasiseks, ir visuomenė sužinos daugiau. Bet čia yra testas politinėms partijoms. Jos turi nuspręsti, ar jos pasiryžusios apsivalyti. Tas apsivalymas gali būti skausmingas. Kai kas tai vadina politine krize, kad mes sugriausime politinę sistemą. Tai ką, mums reikia saugoti tokią sistemą?“, – tvirtino jis interviu DELFI.
Tyrimo fone – „valstiečių“ ir konservatorių dvikova
Pirmosios žinios visuomenę, kas galėjo būti nagrinėjama Seimo NSGK, pasiekė ne jo išvadų pavidalu, bet paaiškėjo iš viešumon prieš kelias savaites patekusio komitetui ir šalies vadovams skirto VSD laiško. Jame, apibendrinant beveik 12-kos metų stebėjimų duomenis, skelbiama, kad išskirtinę įtaką Lietuvoje buvo įgavęs koncernas „MG Baltic“, veikęs esą per verslininkų iniciatyva įkurtą Liberalų sąjūdį.
Iš VSD dokumente pateikiamų duomenų, nors dalis pavadinimų bei pavardžių – užtušuotos, galima susidaryti įspūdį, kad ši verslo grupė bandė daryti įtaką ir kitoms partijoms – socialdemokratams, „darbiečiams“, dabar nebeegzistuojančiai Tautos prisikėlimo partijai.
Pateikti duomenys rodo, kad koncernas tiesiogiai ir per tarpininkus siekė suskaldyti su kita verslo grupe susietą tuometinę Liberalų ir centro sąjungą, vadovautą Artūro Zuoko, o TS-LKD tarpusavio pokalbiuose vadino „davatkų klubeliu“, mat konservatoriai parėmė „MG Baltic“ verslui nenaudingą sprendimą riboti alkoholio reklamą.
DELFI kalbintas R. Karbauskis teigė esąs tikras, kad birželio 1-ąją planuojamose skelbti NSGK išvadose, be VSD laiške minėtų partijų, turėtų būti minimi ir konservatoriai.
„Tikrai nežinojau, kad politinė korupcija buvo pasiekusi tokį lygį. Kad vieną partiją (Liberalų sąjūdį – DELFI) koncernas įsteigė, kitą – valdė. Aš turiu omenyje konservatorius. Esu visiškai įsitikinęs, kad tai, ką netrukus sužinosime, kas taps visiškai akivaizdu – kad konservatoriai buvo jų visiškai valdomi. Koncernas „MG Baltic“ negalėjo veikti tik per liberalus. Jei koncernas įsteigė Liberalų sąjūdį, tai konservatoriai, viską žinodami, su jais dėliojo bendrą valdžios projektą“, – dėstė R. Karbauskis.
Atsakydamas į klausimą, ar kaltinimai anksčiau valdžioje buvusioms partijoms nėra bandymas kompromituoti oponentus, LVŽS lyderis tvirtino, tad NSGK nagrinėjamą informaciją pateikė ne „valstiečiai“, bet teisėsaugos institucijos.
Jis taip pat piktinosi opozicijos teiginiais, kad verslo interesų politikoje tyrimą inicijavo partija, pati esą vedama verslo – su R. Karbauskiu siejamo „Agrikoncerno“. Šeštadienį vykusiame TS-LKD suvažiavime šios partijos pirmininkas G. Landsbergis pareiškė, kad jam „nerimą kelia ir kol kas dar neužtušuotas kitas koncernas, susikūręs ir finansuojantis dabar Seime esančią didžiausią frakciją“.
„Tie asmenys, kurie buvo taip giliai įklimpę, vietoje to, kad atgailautų, dabar ima kalbėti apie „Agrokoncerną“. Galiu tik nuliūdinti konservatorius, kad „Agrokoncerno“ ten tikrai neatsiras. Galiu net pasakyti, kad kreipiausi į „Agrokoncerno“ vadovybę, prašydamas paskaičiuoti, kiek melžėjų ir mechanizatorių ten dirba. Tai parodys, kad „Agrokoncerne“ netgi nėra kam valstybę užvaldyti, išskyrus melžėjas ir mechanizatorius“, – ironizavo LVŽS lyderis.
Konservatorių lyderio G. Landsbergio teigimu, tikrąją situaciją atskleidė Seimo valdančiųjų balsais priimtas sprendimas netirti situacijos žemės ūkyje. Jei tyrimas būtų vykdomas, jo objektu galėjo tapti ir R. Karbauskio verslo interesai.
„Tai buvo politiškai motyvuotas balsavimas – matoma verslo įtakos išraiška ir baimė atsakyti į klausimus, kurie gali kelti nepatogumą koncernui, iš dalies ir finansuojančiam nemažą grupę valdančiųjų“, – kalbėjo TS-LKD vadovas.
Jis teigė turintis omenyje įvairius „Agrokoncerno“ remiamus labdaros projektus – sveikatos patikrinimus, tautinius drabužėlius ir kitus. „Jų tikslas tikrai nėra filantropinis. Tai politinė reklama, kuria padedama tam tikriems Seimo nariams išlaikyti matomumą, palaikyti ryšius su rinkėjais ir panašiai. Tai yra neteisėtas partijos finansavimas. Tie patys žmonės balsuoja prieš tyrimą, kuris galėtų užgriebti ir „Agrokoncerno“ interesus“, – tvirtino G. Landsbergis.
Konservatorių lyderis tvirtino nenorintis, kad dar po 10 metų, skaitydami eilinę VSD informaciją, politikai griebtųsi už galvos – „kur mes tada buvome“. „Mes šiandien esame Seime ir galime tai pasakyti, kad tai yra to paties politinio ir oligarchinio monstro gimimas kitu pavadinimu. Vieną monstrą dabar įveikė mūsų institucijos, kitas prieš mūsų akis gimsta“, – teigė jis.
Antradienio ryte „Agrokoncerno grupė“ išplatino pranešimą, kuriame teigiama, jog nei vienas iš „Agrokoncerno“ įmonių vadovų niekuomet jokiais būdais nesiekė, nesiekia ir nesieks daryti įtaką politikams, jų sprendimams, pareigūnų skyrimams.
DELFI konferencijoje praėjusią savaitę dalyvavęs premjeras S. Skvernelis dėstė esąs susipažinęs su dalimi medžiagos, kuri buvo pateikta NSGK. Tame kontekste jis pareiškė galintis garantuoti, kad šešėlis dėl ryšių su verslu nekrenta ant trijų partijų – jį delegavusios LVŽS, neseniai įsikūrusios Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP), vedamos ekspremjero Gedimino Kirkilo, taip pat – ant daugumos sprendimus neretai palaikančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS).