"Borisas Jelcinas buvo nuoširdus Lietuvos draugas", - sakė ji per apdovanojimo įteikimo ceremoniją.

N.Jelcina priminė, kad Rusija viena pirmųjų pasaulyje pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir, anot jos, buvo pasirengusi plėtoti geros kaimynystės ir tarpusavio supratimo santykius, skaitantis viena su kitos interesais.

Prezidento našlė sakė, kad Rusija kaip ir Lietuva gana skausmingai išgyveno virsmą iš sovietinės praeities į demokratijos kelią ir mėgina juo eiti toliau.

"Mūsų šalis tęsia sunkų kelią link tikros laisvės", - kalbėjo N.Jelcina.

Ji ragino Lietuvą ir Rusiją panaudoti visą turimą potencialą.

"Mūsų šalių labui būtina visa apimtimi panaudoti nerealizuotą dvišalių santykių potencialą. Borisas Nikolajevečius yra pasakęs: "saugokite Rusiją", o šiandien noriu pasakyti - "saugokite Lietuvą ir gerus mūsų tautų santykius", - sakė pirmojo Rusijos prezidento našlė.

"Mūsų tautos susiję istoriškai, ir nors buvo tam tikri kataklizmai, tautos dėl nieko nekaltos, visa tai darė politikai, vadovai. Jei mūsų ateitis gyvens praeitimi, tai bus ne ėjimas gerų tarpusavio santykių įtvirtinimo keliu, o visada bus lyg gyvos žaizdos draskymas, ir to reikia atsisakyti", - pirmadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Irena Degutiene parlamente žurnalistams sakė N.Jelcina.

Naina Jelcina
Ji taip pat pabrėžė, jog Rusijoje žmonės Lietuvos atžvilgiu nusiteikę geranoriškai. "Nuo to, kokius mes padarysime mūsų santykius, tokie jie ir bus. Turime patys suprasti, ko norime, ir nuo to priklauso mūsų ateitis. Aš galiu pasakyti, kad Rusijoje Lietuvos atžvilgiu žmonės nusiteikę geranoriškai, ateitis mūsų rankose ir ji bus, be jokios abejonės, gera", - sakė N.Jelcina.

Paprašyta palyginti Lietuvos ir Rusijos tarpusavio santykius, kuomet šaliai vadovavo B.Jelcinas ir šiuo metu, N.Jelcina sakė, jog tai pernelyg skirtingi laikmečiai.

"Šiuos laikus sudėtinga lyginti su tais, kuomet Rusijai vadovavo B.Jelcinas, nes tuomet buvo viso ko pradžia. Dabar kaip tik kalbėjom, prisiminėm, kai B.Jelcinas buvo čia atvažiavęs, tai buvo patys geriausi santykiai. Borisas Nikolajevičius labai mylėjo Baltijos šalis ir Lietuvą, ir tai nebuvo tik žodžiai, viskas buvo patvirtinama veiksmais", - kalbėjo N.Jelcija, paminėdama ir tai, jog Rusijos Federacija Lietuvos nepriklausomybę pripažino jau 1991 metų vasarą.

B.Jelcinas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi už asmeninį indėlį įtvirtinant Lietuvos valstybingumą ir plėtojant Lietuvos ir Rusijos Federacijos tarpvalstybinius santykius.

Naina Jelcina ir Dalia Grybauskaitė
Pasak D.Grybauskaitės, B.Jelcinas Rusijoje skatino demokratinius pokyčius, kurie keitė žmonių mąstymą ir atvėrė duris tarptautiniam Baltijos valstybių pripažinimui.

"Iš sovietinės praeities besivaduodama naujoji demokratėjanti Rusija sugebėjo objektyviai įvertinti istoriją ir pripažinti Baltijos šalių nepriklausomybės siekį. Ji tai padarė Boriso Jelcino asmenyje. Lietuva yra dėkinga tuometinei Rusijai", - tvirtino Lietuvos vadovė.

Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris pirmadienį išplatintame pranešime savo ruožtu pabrėžė, jog "reikia tikėtis, kad dabartinė Rusijos politinė vadovybė, pritardama daugiau nei prieš du dešimtmečius prezidento B.Jelcino išsakytam neigiamam šalies sovietinės praeities įvertinimui, bus ištikima jo tada aiškiai nubrėžtam Rusijos kursui į laisvę ir demokratines vertybes".

Jis taip pat pasiūlė, kad Lietuvos sostinėje Vilniuje būtų B.Jelcino vardu pavadinta gatvė ar aikštė.

1991 metų liepos 29 dieną Borisas Jelcinas pasirašė Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartį, kuria pripažinta suvereni Lietuvos valstybė ir įsipareigota kurti dvišalius santykius draugystės, geros kaimynystės, lygiateisiškumo ir abipusės naudos principais pagal visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas.

Prezidentūros išplatintame pranešime pabrėžta, kad B.Jelcino indėlis buvo lemiantis išvedant SSRS kariuomenę iš Lietuvos bei 1997 metais pasirašant sutartį dėl Lietuvos ir Rusijos valstybinės sienos.

Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius yra vienas iš aukščiausių valstybinių apdovanojimų, kuris skiriamas Lietuvos ir užsienio valstybių vadovams bei piliečiams už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei. Valstybinis apdovanojimas B.Jelcinui skirtas minint Lietuvos ir Rusijos santykių 20-metį.

B.Jelcinas Rusijos prezidentu buvo 1991-1999 metais. Jis mirė 2007 metais.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė po susitikimo su buvusio Rusijos prezidento našle N.Jelcina sakė, kad Lietuvos ir Rusijos santykius reikia grįsti B.Jelcino įkvėpta dvasia. Pasak parlamento vadovės, į abi šalis reikia žiūrėti kaip į lygiavertes partneres, o ne mažąją ir didžiąją kaimynes.

Irena Degutienė
"Apibendrinant pokalbį, leitmotyvas buvo tas, kad dar nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų, jau nekalbant apie 19-20 amžių, mes turime kaimynus gerbti ir su jais bendrauti. Tiek aš akcentvau, tiek ji akcentavo, mes esame lygiateisiai, lygiaverčiai. Nėra didelės valstybės ir mažos valstybės, yra lygiaverčiai kaimynai, lygiaverčiai partneriai, kurie pirmiausiai vienas kitą turim gerbti, įsiklausyti į vienas kito problemas ir bandyti jas spręsti", - po susitikimo sakė I.Degutienė.

Seimo Ryšiu su visuomene išplatintame pranešime I.Degutienė cituojama, jog tikisi, kad Atgimimo laikų ir B.Jelcino įkvėpti santykiai lydės Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimą. "Lietuviai puikiai pažįsta rusų tautą ir žino, kokie nuoširdūs žmonės yra rusai. Manau, kad prie tokio supratimo itin daug prisidėjo ir velionis prezidentas B.Jelcinas. Turime suprasti, kad lietuviai, rusai ir kitos tautos yra vienodai nukentėję nuo nusikalstamų režimų žiaurumo. Ir, tai suprasdami, privalome žengti pirmyn", - sako I.Degutienė.