Tuštėjantys NATO šalių sandėliai
Atsargos pulkininkas V. Malinionis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo, jog vakarai nebuvo pasiruošę tokio lygio karui Ukrainoje.
„Reikia nepamiršti, kad vakarai tikrai nesiruošė tokio lygio karui. Nes niekas negalėjo įsivaizduoti, kad kažkuri Europos valstybė galėtų pradėti tokį karą, tai buvo laikoma atgyvena. (…) Gyvenome tokioje iliuzijoje, kad niekada jau to nebus“, – kalbėjo V. Malinionis.
Jo teigimu, JAV irgi neturi per daug amunicijos ir ginklų sandėliuose, nors šalies biudžetas iš NATO yra didžiausias.
„Todėl, kad tai yra brangus malonumas. Juos reikia išlaikyti, prižiūrėti. Jeigu ginklai yra padėti sandėlyje, tai nereiškia, kad jie tiesiog stovi – reikia ir temperatūrą palaikyti, keisti komponentus, dalis tam tikras, kurie pasensta, rotuoti.
Tai yra sudėtingi dalykai ir tokių kiekių niekas neplanavo. Nes tas karas, kuris vyksta tarp Rusijos ir Ukrainos, jį galima sulyginti pagal apimtis Su II Pasaulinio karo mūšiais“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje dalijosi atsargos pulkininkas V. Malinionis.
Žinių radijo pašnekovas teigė, jog šį karą galima vadinti artilerijos karu.
„Artilerija nulemia mūšio sėkmę. (…) Mes matėme, kad tos pačios HIMARS sistemos, kurios buvo JAV atiduotos Ukrainai, padarė skirtumą ir ukrainiečius tai įgalino sėkmingai pereiti į kontrpuolimus ir toliau vystyti sėkmę“, – kalbėjo jis.
Atsargos pulkininkas V. Malinionis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ pabrėžė, jog vakarai turi du kelius gauti daugiau ginkluotės.
„Pirmas kelias – iš sandėlių, ką jie turi jau įsigiję. Antras – iš savo gynybos pramonės. Nes vakarų gynybos pramonė yra gerai išvystyta, daugiaformatė, apimanti praktiškai visas sritis. Bet kad gynybos pramonė atstatytų sandėlius, reikia didinti apimtis. Ką dabar gynybos pramonė gali padaryti, tai gali iš turimų resursų bandyti didinti gamybą.
Poreikis tikrai yra didelis ir ne vien Ukrainos karui, bet taip pat ir NATO valstybėms, kurios didina gynybai skirtus biudžetus apsiginklavimui. Dabar konkurencija yra didelė, paklausa yra milžiniška“, – kalbėjo atsargos pulkininkas.
V. Malinionis pabrėžė, jog vertinant Rusijos gebėjimus atstatyti ir naudoti ginkluotę, ją gaminti su vakarų, net nėra ką lyginti.
„Nes vakarų gebėjimas tą padaryti yra dešimtis kartu didesnis“, – kalbėjo atsargos pulkininkas V. Malinionis.
Ką pakeis žiema?
O kalbėdamas apie artimiausius mėnesius – žiemos metą Ukrainos kare, atsargos pulkininkas V. Malinionis kalbėjo, jog Ukraina praranda kritinę infrastruktūrą. Ir generatorių siuntimas Ukrainai tėra kovojimas su pasekmėmis, ne pačia problema.
„Yra naikinama jos energetikos sistemos. Ir jie neturi elektros, vanduo dingsta miestuose. Jeigu mes siunčiame jiems generatorius, kažkokį kitokį palaikymą duodame, tai mes kovojame ne su pačia problema, o su pasekmėmis. Problemą spręsti reikėtų duodant Ukrainai raketas, kuriomis jie galėtų atgrasyti nebaudžiamą Rusiją nuo tokių atakų. Tikėkimės, kad valia tokia atsiras“, – teigė Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas.
Anot jo, žiema yra palankesnė Ukrainos pajėgoms, nes
„Sprendžiant iš to, kaip yra aprūpinta Rusijos kariuomenė – jie neturi pakankamai uniformų, mačiau, kad net ir batų neturi. (…) Manyčiau, kad blogos klimatinės sąlygos, ypač, kai temperatūra yra apie nulį, aišku, kad ukrainiečiai turi pranašumą. Jie yra geriau aprūpinti. Ir jie yra patyrę kariai. Ir jie žino, kaip tokiomis sąlygomis reikia savimi pasirūpinti, kaip vadai turi pasirūpinti savo pavaldiniais.
Kai tuo tarpu Rusijos kariuomenė yra labai prastai parengta, labai prastai aprūpinta. Todėl manyčiau, kad žiemos atšiaurumas Rusijai gali būti ne į gerą, ši žiema gali atsisukti prieš ją pačią“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje dalijosi atsargos pulkininkas V. Malinionis.
