Savaitgalį pasaulis užgniaužęs kvapą stebėjo, kaip ukrainiečiai vieną po kito vaduoja rusų okupuotus miestus.
Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas sekmadienį paskelbė, kad nuo kontrpuolimo pradžios anksčiau šį mėnesį iš Rusijos jau atkovota 3 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijos.
Karo tyrimų institutas pirmadienį skelbia, kad Ukrainos pajėgoms pavyko atsikovoti beveik visą Charkivo sritį. Tačiau, nepaisant socialinius tinklus apėmusios euforijos, instituto atstovai pabrėžia, kad sėkmingas kontrpuolimas karo nepabaigs.
Ginklų reikia dvigubai tiek
S. Guzevičius Delfi teigė negalintis pasakyti, kad tai, kas vyko pastarąsias paras, yra esminis lūžis kare – esą iki jo dar toli.
„Bet ženklai yra nepaprastai geri. Ir jeigu ukrainiečiams pavyks ir toliau išlaikyti tokią iniciatyvą ir sėkmingus manevrus, kokius jie daro dabar, ypač – apsupimus, vadinamus „katilus“, paimant daug belaisvių, aukšto rango belaisvių... Tai yra labai rimti žingsniai į teigiamą pusę“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas sutiko, kad pastarieji įvykiai rodo, jog vakarietiškų ginklų Ukraina greičiausiai gavo daugiau, tačiau iki lūžio Ukrainai reikėtų dvigubai tiek ginklų, nei jai tiekiama dabar – apie tai neseniai šnekėjo Lietuvoje viešėjęs Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius.
S. Guzevičiaus teigimu, vykdydami kontrpuolimą ukrainiečiai griebėsi labai išmintingos taktikos, nes pradėjo nuo priešo ginklų ir šaudmenų sandėlių, štabų ir vadaviečių naikinimo, tiekimo kelių atkirtinėjimo.
„Jie labai išmintingai susidėliojo savo kontratakos planus. Dar vienas faktas – jie buvo gerai informuoti tiek savo žvalgybos, dronų, kurių vis dar nėra pakankamai, tiek Vakarų kolegų apie rusų pajėgų išdėstymą. Jie susirinko tinkamą informaciją, labai teisingai susiskaičiavo, kur rusų kariuomenė yra pažeidžiama ir smogė būtent į tas vietas“, – kodėl ukrainiečiams taip greitai pavyko atkovoti vietoves, paaiškino karo ekspertas.
Atsargos pulkininkas V. Malinionis Delfi sakė, kad tai, kas vyko pastarąsias šešias dienas, pagal svarbą galima prilyginti karo pradžioje įvykusiam Rusijos pajėgų sutriuškinimui prie Kijevo.
„Ir ką mes matome – rusų pajėgos bėga. To negalima pavadinti kokiu nors tvarkingu, organizuotu atsitraukimu ar gynybiniu manevru – tai yra bėgimas paliekant techniką, paliekant ginklus, amuniciją“, – kalbėjo jis.
Rusijos kariai, pasak pašnekovo, greičiausiai nesitikėjo tokio smūgio, o ukrainiečių puolamieji veiksmai buvo labai gerai suplanuoti – jie turėjo labai gerus žvalgybinius duomenis apie Rusijos pajėgų išsidėstymą.
„Jie sudavė smūgį per kritines rusų pajėgas ir kilo panika. To, kas dabar vyksta, jokiu būdu negalima pavadinti organizuotu atsitraukimu, tai yra bėgimas, tai yra blogiausia, kas gali atsitikti kare“, – pabrėžė atsargos pulkininkas.
Bijo patekti į nelaisvę
S. Guzevičius teigė, kad rusai pradėjo bėgti pamatę apsupimą.
„Nes jie gi žino, kas buvo padaryta Bučoje ir kitur – jie nenori patekti į nelaisvę“, – teigė jis.
Pašnekovas sutiko, kad ukrainiečių nelaisvėje, matyt, nėra taip blogai, kaip rusų, tačiau pažymėjo, kad Rusijos kariai to nežino.
„O kas buvo Bučoje, jie žino. Be to, jie visada vertina situaciją pagal savo sugedimo lygį. Jie galvoja, kad kaip jie patys elgiasi, taip gali elgtis su jais. Be to, jiems privaryta baisiausios propagandos“, – kalbėjo pašnekovas.
V. Malinionio teigimu, vasarą ukrainiečiai išnaudojo karių parengimu – tūkstančiai jų buvo apmokomi Didžiojoje Britanijoje.
Jis atkreipė dėmesį, kad rusų pajėgos niekada neorganizavo gynybinių operacijų. Jos tik puldavo, o ukrainiečiai gindavosi.
„Svarbu ir moraliniai dalykai, kad vis dėlto jie ne savo žemėje, ne už savo tėvus, vaikus ir žmonas kariauja, jie yra kažkur Ukrainoje, jie nelabai supranta, ką jie daro. Moralinė, valios pusė pažeista, kas yra labai svarbu“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas siūlo nepamiršti ir to, kad Rusijos pajėgų kontingentas yra žemo lygio, tarp jų yra net kalinių, kurie tikrai nėra drausmingi ir disciplinuoti kariai.
Anot atsargos pulkininko, tai, kad ukrainiečiai taip greitai sugebėjo atsikovoti teritorijas, kurioms užimti Rusijos kariuomenei prireikė kelių mėnesių, sudavė padarė didelę moralinę žalą ir kitoms pajėgoms.
„Yra rizika, kad Rusijos karinės pajėgos visiškai patirs kolapsą. Bet tai tik prielaida – pažiūrėsime kaip bus toliau. Bet verta paminėti, kad logistinis kolapsas įvyko dar rugpjūčio mėnesį, o dabar gali įvykti moralinis pajėgų kolapsas“, – kalbėjo jis.
Viliasi, kad nepadarys klaidos
Tačiau atsargos pulkininkas pabrėžė, kad šioje situacijoje yra rizikų. Pirmiausia nesinorėtų, kad ukrainiečiai dabar pervertintų savo galimybes, pertemptų ar per giliai išskleistų pajėgas.
„Vis dėlto manau, kad viskas bus subalansuota“, – teikė karybos ekspertas.
S. Guzevičius taip pat sutiko, jog su nerimu viliamasi, kad ukrainiečių pajėgos paskaičiuotų galimybes ir nepervertintų jėgų.
„Karo šachmatų lenta yra nuolatinio veiksmo ir judesio. Manyčiau, kad ukrainiečiams yra nepaprastai svarbu išlikti manevringiems. Pagal klasiką, užimtose teritorijose reikėtų įsitvirtinti, bet labai svarbu būtų nepamiršti judėti, kad daliniai būtų judrūs. Nes kad ir kiek rusai prarastų artilerijos, kad ji ir sena, ji niekur nedingo. Ir jos yra labai labai daug pas rusus. Norinti išeiti iš artilerijos ugnies ir aviacijos smūgių, reikia išlikti manevringiems“, – pabrėžė jis.
S. Guzevičius neabejoja, kad rusai dabar bandys kirsti atgal.
Rusijoje imama ieškoti kaltų
Po efektyvaus Ukrainos pajėgų kontrpuolimo Rusijos televizijos laidose gana atvirai ieškoma kaltų dėl to, kas atsitiko.
Pavyzdžiui, neseniai pasirodžiusioje laidoje buvęs parlamentaras Borisas Nadeždinas pareiškė, kad geriausias variantas Rusijai būtų derybos.
Socialiniuose tinkluose kai kurie prokremliški Rusijos blogeriai į šuns dienas ėmė dėti karinę vadovybę.
V. Malinionis primena, kad pirmosios kregždės buvo Rusijos savivaldos politikų raginimai nušalinti Vladimirą Putiną nuo pareigų. 18 Maskvos ir Sankt Peterburgo rajonų savivaldybių deputatų pasirašė viešą pareiškimą, kuriame reikalaujama Rusijos prezidento atsistatydinimo, pareiškimo autoriai jau sulaukė teisėsaugos dėmesio.
„O dabar jau matome, kad televizijoje pradedama kalbėti atviriau, naudojamas žodis „karas“. Ta panika, kuri prasidėjo Rusijos kariuomenėje, pereina į politinį lygmenį, tai dabar ir stebime“, – kalbėjo jis.
Kad Rusijoje diskutuojama apie tai, kas įvyko, ir ieškoma kaltų, S. Guzevičiaus nuomone, yra dar vienas geras signalas.
„Labai geras signalas, nes tai gali reikšti pokyčių norą“, – kalbėjo jis.
Vertindamas galimybę, kad V. Putinas griebsis taktinio branduolinio ginklo, kad panaikintų šį Ukrainos pajėgų pasiekimą, V. Malinionis teigė, kad ji maža, bet egzistuoja.
„Jie supranta, kad tai būtų naujas, žymiai pavojingesnis, etapas. Nenukariauti Ukrainos teritorijų yra vienas dalykas, o prarasti viską, yra kitas dalykas, ant kortos būtų pastatyta žymiai daugiau. Tikimybė, kad jie naudos branduolinį ginklą maža, bet jis vis dėlto egzistuoja“, – teigė pašnekovas.
„Tokio beprotiško žingsnio galimybė visada išlieka“, – galimybę, kad V. Putinas panaudos taktinį branduolinį ginklą, įvertino S. Guzevičius. Tačiau jis pabrėžė, kad to bijoti negalima, antraip iškart būsi pralaimėjęs.
Atsargos pulkininko teigimu, jei Rusijoje įvyktų mobilizacija, ji leistų užgrūsti frontą „ patrankų mėsa“, kuri, nors ir su pasenusiais ginklais, galėtų pakeisti jėgų santykį.
„Bet ir Ukraina nėra Čečėnija su 1 milijonu gyventojų, kurios sostinę rusai tiesiog subombardavo kiliminiu bombardavimu. Dalis emigravo, bet tai yra šalis su 40 milijonų gyventojų – ten irgi nuolatos yra ką mobilizuoti. Ir Ukrainos savanoriai, kurių kovinė dvasia aukšta, taip pat yra, tik jiems reikia mokymo“, – kalbėjo jis.
Mobilizacija grėstų neramumais
S. Guzevičius atkreipė dėmesį, kad vis dėlto mobilizacija turi du galus – iš vienos pusės tai duotų pajėgų į frontą, iš kitos pusės grėstų visuomenės nepasitenkinimu.
„Nori nenori, man iškyla 1917 metai, Pirmasis Pasaulinis karas, Rusijai labai nesiseka frontuose, vokiečiai juos naikina ir spaudžia, jie traukiasi atgal, įvyksta revoliucija, bet rusai nori kovoti ir tada įvyksta bolševikinis perversmas ir yra pasirašoma taika. Aišku, visa tai baigiasi gan liūdnai, ta pati imperija vėl atsikūrė. Man dabar labai norėtųsi palinkėti rusams panašaus „bolševikinio perversmo“ ir pasitraukimo iš karo“, – kalbėjo jis.
V. Malinionis taip pat įsitikinęs, kad jei V. Putinas sumanytų paskelbti mobilizaciją, tai atkreiptų didžiųjų masių dėmesį, o tai grėstų neramumais, kurie galėtų pagreitinti perversmą.
„Kitas dalykas – panašu, kad mobilizacijos sistema nėra veikianti. Jie neturi pakankamo kiekio ginklų dabar, jų tankai kelių kartų. Mobilizacijos tikimybė vertinama kaip maža, V. Putinas labai vengia šio žodžio“, – patikino jis.
V. Malinionio įsitikinimu, strategine prasme V. Putinas karą pralaimėjo dar tada, kai jo pajėgos buvo sutriuškintos netoli Kijevo.
„Visi kiti veiksmai, mano požiūriu, nebeturi prasmės. Jie nesugebėjo užimti Ukrainos, o kad atplėš kažkokią dalį... Pralaimėjimą jie pasiekė, nes prasidėjo sankcijos, visas Vakarų pasaulis susivienijo, tai yra pralaimėjimas, nes jis neturi jokių sąjungininkų, išskyrus gal kokią Šiaurės Korėją ar Baltarusiją“, – teigė pašnekovas.
