Neatpažintas dronas tikriausiai atakavo aerodromą, iš kurio Rusijos lėktuvai leidžia raketas į Ukrainą, tačiau oficialių patvirtinimų kol kas nėra, rašo 24tv.ua.
Rusijos žiniasklaida informavo, kad pirmadienio rytą ant Saratovo srityje esančio aerodromo kilimo ir tūpimo tako nukrito bepilotė skraidyklė. Preliminariais duomenimis, per drono ataką nukentėjo du žmonės, apgadinti du lėktuvai.
„Telegram“ kanalo „Astra“ žiniomis, incidentas įvyko aviacijos bazėje „Engelsas-1“.
„Apgadinti du bombonešiai raketnešiai „Tu-95“. Sužeisti du kariškiai, jie nugabenti į ligoninę“, – sakoma pranešime.
Rusijos žiniasklaida pirmadienį pranešė ir apie kitą įvykį – į pietryčius nuo Maskvos esančiame Riazanės regione aerodrome sprogo benzinvežis.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi šaltiniu gelbėjimo tarnybose, pranešė apie tris žuvusiuosius ir šešis sužeistuosius, nukentėjo ir vienas lėktuvas.
Dronas iš Ukrainos atskristi negalėjo
Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas A. Navys, komentuodamas incidentą Saratovo srityje, atkreipė dėmesį, kad Saratovas nuo Ukrainos yra nutolęs maždaug tūkstantį kilometrų.
Jis pabrėžė, kad dėl šios priežasties dronas iš Ukrainos atskristi negalėjo.
A. Navys teigė, kad Rusijoje veikia grupuotė, jau įvykdžiusi išpuolių, kuriuos Kremlius bando nuslėpti nuo visuomenės.
„Turiu omenyje geležinkelių ardymą ir sprogdinimą, Belgorodo kuro bazės sprogdinimą, išpuolius kariniuose komisariatuose“, – teigė jis.
Atsargos karininkas teigė, kad ši organizacija vadinasi „Rusijos laisvė“, ji taip pat turi ir politinius atstovus, kurie dalyvauja renginiuose, diskutuoja, kokia Rusija bus po karo.
„Tačiau jie turi užsibrėžę tikslą – ginklu nuversti režimą. Jie šiek tiek pergyvena, kad patys nespės pakabinti V. Putino žemyn galva – bent jau patys taip juokauja. Jie yra ginkluoti ir jie tai darė ir daro. Ši organizacija prisiėmė atsakomybę už Aleksandro Dugino dukters susprogdinimą, tad labai gali būti, kad jie yra prikišę rankas ir prie to. Tačiau dar reikėtų palaukti, nes kas ten įvyko iki galo nėra aišku“, – kalbėjo pašnekovas.
Apie tai, kad A. Dugino dukrą nužudė „Nacionalinė respublikonų armija“ – partizaninis rusų, kovojančių prieš Kremliaus režimą, susivienijimas, vasarą paskelbė vienas žinomiausių Rusijos opozicionierių Ilja Ponomariovas.
Rudenį paskelbta, kad I. Ponomariovas tapo naujai įkurto politinio centro koordinatoriumi – centras susikūrė susijungus legionui „Rusijos laisvė“ ir „Nacionalinei respublikonų armijai“.
„Tai naujas protesto judėjimo Rusijoje istorijos puslapis, nes iki šiol nei viena Rusijos politinė struktūra nėra deklaravusi atviros orientacijos į smurtinių protesto formų naudojimą. Mano nuomone, vasario 24 diena tiesiogiai panaikino bet kokius apribojimus šia tema, nes Rusija perėjo į yra atviro karo padėtį, iki tol karas buvo, bet jis buvo labiau hibridinis“, – tuomet kalbėjo I. Ponomariovas.
A. Navio teigimu, be abejo, Rusijos valdžia stengiasi šiuos žmones išgaudyti, tačiau jis atkreipė dėmesį, kad organizacijai priklauso ne eiliniai, o gerai apmokyti žmonės.
„Aišku, jų galimybės yra ribotos. Sprogmenų įsigyti pačioje Rusijoje nėra lengva, tačiau vykstant ginklų ir sprogmenų gauti yra lengviau. Logiška būtų manyti, kad jiems padeda ir Ukraina“, – teigė jis.
Rusai aerodromų stropiai nesaugo
Pasak atsargos karininko, ne tik kariniai, bet ir paprasti aerodromai turėtų būti saugomi, tačiau Rusija, panašu, tuo itin stropiai nesirūpina.
„Tokiuose oro uostuose, koks yra Saratove, saugomi strateginiai bombonešiai. Tad tokios vietos turėtų būti saugomos ypatingai, bet, na – čia yra Rusija“, – pabrėžė A. Navys.
Jis svarstė, kad jei Saratovo srityje esančiame oro uoste sprogimą įvykdė „Rusijos laisvės“ nariai, tam jie galėjo panaudoto droną.
„Žemai skrendantis dronas tą galėjo padaryti labai lengvai“, – pridūrė jis.
Nors pastaruoju metu svarstoma, kad karas galėtų persikelti ir į Rusijos teritoriją, A. Navys sako nemanantis, kad Ukrainiečiai atakuos taikinius šalyje agresorėje savo rankomis.
„Bet išsivadavimo judėjimas, kovotojai, kurie siekia nuversti V. Putino režimą, tik aktyvės. Aš žinau, kad jie vis aktyviau yra ruošiami ir apmokomi. Tačiau suprantama ir tai, kad po tokių veiksmų Rusijos saugumas savo priemones stiprins dar labiau ir stengsis, kad šie dalykai Rusijos teritorijoje nevyktų“, – kalbėjo jis.
Ukraina nesiims atakų Rusijos teritorijoje, anot jo, ir dėl politinių priežasčių.
„Tokiu atveju kai kurioms Vakarų valstybėms, kurios yra toli Vakaruose, būtų lengviau paaiškinti, kodėl jos neremia Ukrainos“, – kalbėjo jis.
Kitas klausimas, anot jo, yra ir techninės galimybės.
A. Navio teigimu, naudodami HIMARS ukrainiečiai galėtų pasiekti taikinius Rusijos teritorijoje, bet kol kas HIMARS yra labiau reikalingi kariaujant Ukrainos teritorijoje.
„Kitų priemonių Ukraina neturi, o tam reikėtų balistinių raketų, raketų „oras – žemė“. Tačiau net jei ukrainiečiai gautų tokią ginkluotę, politinis klausimas niekur nedingsta. Kad bus kažkokie smūgiai į Rusijos teritoriją, nemanyčiau. Tai nebūtų labai racionalu, ypač iš politinės pusės“, – sakė jis.
