Toliau tęsiasi ir konfliktai tarp „Wagner“ grupuotės vado Prigožino ir Rusijos gynybos ministerijos. Rusija kol kas nepratęsia susitarimo dėl Ukrainos grūdų eksporto per Juodąją jūrą, kuris pasibaigs gegužės 18-ąją. Pastarosiomis dienomis Rusija blokavo laivus, siekiančius paimti grūdus iš Ukrainos uostų. Tiesa, ši veikla vėl atnaujinta. „Washington Post“ skelbia, jog britai žada tiekti Ukrainai tolimojo nuotolio raketas. Visa tai aptariama Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“. Mintimis dalinasi specialiųjų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys.
Ukrainos užsienio reikalų ministro pareiškimas – komunikacinė taktika siekiant didesnio ginklų tiekimo ar bandymas suvaldyti Vakarų lūkesčius?
Aurimas Navys laidoje teigia, kad tai, be abejo, yra Ukrainos vyriausybės bandymas gauti kuo daugiau paramos ir pagalbos iš Vakarų valstybių, ypač, sunkiosios ginkluotės, tolimojo nuotolio šaudmenis, naikintuvus. Anot jo, kol kas tokia taktika yra tikrai pasiteisinusi.
„Iš kitos pusės, mes turbūt turime pasakyti, kad kalbos apie kontrpuolimą yra ne kelių mėnesių senumo, bet jau virš metų. Kas turi geresnę atmintį, gali prisiminti, kad kontrpuolimas buvo laukiamas balandžio, gegužės, birželio mėnesiais praeitais metais. Tai suprantamas dalykas. Suprantamas dalykas, kodėl tai yra sakoma. Vėlgi, tai yra nerimo, panikos kėlimas Rusijos okupacinių pajėgų tarpe, iš kitos pusės nenorima, kad ir Vakarų visuomenės visiškai pamirštų šį karą. Reikalingos naujos antraštės, reikalingos naujos datos, bet pasakyti, kad kontrpuolimas bus tikrai kažkada, yra viena, o matyti veiksmus ant žemės – visiškai kita“, – aiškina specialiųjų pajėgų atsargos karininkas.
„Deja, aš turiu pasakyti, kad nieko nuostabaus ir keisto čia nėra, jokio masinio, ypatingo kažkokio kontrpuolimo mes, matyt, neturėtume laukti. Ukrainos generalinis štabas labai išmintingai kovoja šį karą“, – teigia A. Navys.
Prigožinas toliau konfliktuoja su Šoigu, aiškindamas, jos Rusijos kariuomenė bėga iš Bachmuto, taip pat jau ilgai kaltina neiteikiant „Wagner“ grupuotės kariams amunicijos. Kodėl šis konfliktas niekaip nesibaigia ir ar tai reiškia, kad Putinas nebereguliuoja šios situacijos?
„Matyt, taip, kaip mes esame iš vienos pusės, iš Ukrainos pusės, esame palaikomi pažadais apie kontrpuolimą, apie puolimą, kas be jokios abejonės yra informacinės operacijos dalis, kitoje pusėje mes matome Rusijos žaidimą. Tai irgi yra informacinių operacijų dalis“, – aiškina pašnekovas.
Anot jo, mes jau ilgą laiką matome, kaip keičiama vadovybė, kaip tarpusavyje pykstasi rėžimo galvos.
„Visa tai reikėtų vertinti kaip akių dūmimą. Iš tiesų, veiksmai ant žemės rodo, kad amunicijos Prigožino samdiniams tikrai netrūksta“, – teigia A. Navys.
Anot pašnekovo, jie kariauja pilnu tempu ir nuolat vykdo naujas atakas, todėl sakyti, kad kažkas vyksta kitaip nei iki šiol yra neteisinga ir tokie pareiškimai yra vertinami dvejopai.
„Vienas dalykas, tai, matyt, galima galvoti apie tai, kad galbūt yra ruošiamasi, vis dėlto, kažkur padaryti tam tikrus teritorijos atidavimus Ukrainai ir įsitvirtinti toliau, ginantis, neatiduodant nei kiek aneksuotų teritorijų arba, galbūt, galvojant apie tai, kad laikas mobilizuoti iš tiesų Rusijos visuomenę. Tą, beje, mes girdėjome ir iš Putino pareiškimų“, – teigia A. Navys.
Anot vyro, pirmą kartą buvo taip aiškiai įvardijama, kad Rusija kariauja tikrą karą ir, kad jam reikia ruoštis. Jis mano, kad tokią aštrėjančią Putino ir kitų rėžimo galvų retoriką mes matysime vis dažniau.
„Kelias čia yra vienas. Arba Rusija, vis dėlto, mobilizuosis, Rusija toliau bandys kažkokiu būdu išlaikyti tas teritorijas. Mobilizuojant visuomenę, daugiau kviečiant rekrutų, daugiau samdant, daugiau metant pajėgų tariantis su kitomis valstybėmis, tokiomis kaip Kinija, Iranas ar Šiaurės Korėja, arba pakeičiant Putiną kitu Putinu ir taip laikinai sustabdant, įšaldant konfliktą, sustabdant karinius veiksmus ir laimint laiko pasiruošimui per keletą metų eiti toliau“, – aiškina A. Navys.
Žiniasklaida kalba apie tai, kad delsimas dėl tolimojo nuotolio raketų buvo dėl baimės, jog Ukraina jas panaudos Rusijos teritorijų atakai. Dabar atrodo, kad galiausiai linkstama jas suteikti. Kiek tai yra svarbu Ukrainos kariuomenei?
Anot A. Navio, tai yra nepaprastai svarbu.
„Tolimojo nuotolio ginkluotė, kalbant apie artilerijos šaudmenis, ypatingai, jeigu Ukraina galėtų gauti taikinius, pasiekiančius artilerijos šaudmenis už 300 kilometrų, tai, iš tikrųjų, būtų smarkiai keičiantis karo eigą sprendimas“, – aiškina pašnekovas.
„Iš principo, ukrainiečiai galėtų pasiekti visą Krymo pusiasalį iš savo dabartinių laisvų teritorijų. Tokiu būdu, tiksliai naikinant tiek techniką, tiek gyvąją jėgą, tiek štabus okupacinių pajėgų Kryme, na jau nekalbu apie Donecko, Luhansko ir ten dislokuotas okupantų pajėgas“, – teigia specialiųjų pajėgų atsargos karininkas.
„Tai yra labai svarbu. Kodėl tas nebuvo daroma iki šiol? Matyt, reikia pasakyti, kad tai buvo tiesiog politinis sprendimas. Vakarų šalys politiškai nenorėjo priimti tokio sprendimo, kuris, galbūt, suerzintų Kiniją“, – situaciją aiškina jis.
Anot jo, tokiu atveju, Kinija būtų linkusi labiau padėti Rusijai, nes tai iš Kinijos pusės būtų traktuojama kaip tiesioginė pagalba Ukrainai, kovojant su Rusija Rusijos teritorijoje.
